Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-102-173/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
2A-102-173/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00442-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius, Vardaitis Pavardaitis
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Ieškovas
I. K.
Civilinė byla Nr. 2A-102-173/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00442-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.20;1.3.2.11;
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas leonas Jachimavičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) -ajai butų savininkų bendrijai dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. K. ieškiniu kreipėsi į teismą (b. l. 3 – 7) prašydama pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš pirmininkės pareigų, pakeisti atleidimo iš darbo 2014 m. rugsėjo 1 d. pagrindą iš numatytojo DK 126 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte, priteisti ieškovei iš atsakovės 311,04 Eur išeitinės išmokos, 229,08 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog bendrijos pirmininke ieškovė buvo išrinkta 2010 m. gruodžio 20 d., perrinkta 2013 m. liepos 24 d. (b. l. 15 – 17). Pakartotinio visuotinio susirinkimo, vykusio 2014 m. liepos 15 d. (b. l. 18 – 22), metu buvo sprendžiamas ieškovės atšaukimo iš pareigų pareiškus jai nepasitikėjimą klausimas, nutarta ieškovę atšaukti iš pareigų. 2014 m. rugsėjo 1 d. įregistruotas ieškovės atleidimas iš darbo DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 29 – 30). Kadangi ieškovė atleista iš darbo ne suėjus terminuotos sutarties terminui, bet ją atšaukus iš pareigų, turėjo būti taikomos DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Pritaikius šias normas ieškovei turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Atleidus ieškovę iš darbo jai nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Be to, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laiką. Atsakovas (duomenys neskelbtini) -oji butų savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkanti su ieškinio reikalavimu dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, likusius ieškinio reikalavimus prašė atmesti ir nurodė, jog 2014 m. liepos 15 d. susirinkime naujai paskirta bendrijos pirmininkė ne kartą kreipėsi į bendrijos buhalterę S. V., kuri buvo ieškovės draugė, kad buhalterė įformintų ieškovės atleidimą iš darbo, tačiau ši pirmininkės įpareigojimo nevykdė, todėl naujai paskirta pirmininkė kartu su revizore A. B. nuvyko į VSDFV Kauno skyrių ir pirmininkė pateikė pranešimą dėl ieškovės atleidimo iš pareigų. Pranešimas pateiktas vadovaujantis susirinkime priimtu nutarimu, kuris pripažintas teisėtu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2573-199/2015, tik nurodytas neteisingas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Šis pažeidimas yra formalus ir teismui pakeitus teisinį atleidimo pagrindą nurodyta aplinkybė nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių. Kadangi ieškovė iš pareigų atšaukta dėl jai pareikšto nepasitikėjimo, bendrijos nariams išreiškus nepasitenkinimą dėl jos priimtų organizacinių sprendimų, bendrijos lėšų naudojimo (pervedimo į savo sąskaitą), nesiskaitymo su valdybos nariais ir bendrijos nariais, galimai suklastoto 2013 m. liepos 24 d. protokolo, kuriuo įformintas nutarimas dėl jos perrinkimo pirmininke, išeitinė išmoka atleidus ieškovę iš darbo jai nepriklauso. Pareigos išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nevykdė tuometė atsakovės buhalterė, kuri, kaip minėta, buvo ieškovės draugė. Priėmus į darbą naują buhalterę, 165,48 Eur kompensacija, paskaičiuota už 42 kalendorines dienas (29 darbo dienas) (b. l. 48), išmokėta 2016 m. sausio 16 d. (b. l. 50). Darbo užmokestis ieškovei sumokėtas 2014 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 49), t. y. prieš atleidžiant iš darbo, kompensacija už nepanaudotas atostogas laiku nesumokėta dėl buhalterės kaltės, todėl nepagrįstu pripažintinas ieškovės reikalavimas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė ieškovės I. K. atleidimo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) -osios butų savininkų bendrijos pirmininkės pareigų 2014 m. rugsėjo 1 d. teisinį pagrindą iš numatytojo DK 126 straipsnio 1 dalyje į numatytąjį DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė ieškovei I. K. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) -osios butų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135357721, 311,22 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti atleidus ieškovę iš darbo laiką, 87,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Likusius ieškinio reikalavimus atmetė

Teismas nurodė:

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo

DK 126 straipsnis yra skirtas terminuotos darbo sutarties nutraukimui suėjus terminui reglamentuoti. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų spręsti, jog su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Ieškovė iš pareigų buvo atšaukta ne dėl pasibaigusio laikotarpio, kuriam ji išrinkta, bet narių iniciatyva anksčiau laiko. Esant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms, darbo sutartis turi būti nutraukiama DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Šio reikalavimo pagrįstumą pripažino ir atsakovas.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei išeitinę išmoką

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad inicijuoti ieškovės atleidimą iš pareigų bendrijos nariai turėjo pagrindą ne vien dėl įstatyme įtvirtintos absoliučios teisės, bet dėl ieškovės elgesio neadekvatumo. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovę atleidus iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl ieškovės veiksmų nulemto pasitikėjimo ja praradimo, ieškovei nepriklauso DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta išeitinė išmoka.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas

Ieškovei pareiškus ieškinį 2016 m. sausio 11 d., atsakovas pateikė duomenis apie 2016 m. sausio 16 d. išmokėtą 165,48 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b. l. 50). Įvertinusi šiuos duomenis, 2016 m. gegužės 31 d. posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, jog aptariamas ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, nekėlė klausimo dėl kompensacijos dydžio tinkamumo.

Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką-

Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog darbo užmokestis už 2014 m. rugpjūčio mėn. ieškovei išmokėtas 2014 m. rugpjūčio 30 d., t. y. prieš atleidžiant ją iš darbo (b. l. 49), o kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo išmokėta tik 2016 m. sausio 20 d. Skirtingai nei nurodė atsakovas, DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija taikytina už vėlavimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, nepriklausomai nuo to, kokia suma – darbo užmokestis ar kompensacija už nepanaudotas atostogas, laiku nesumokama.

Nustatė, kad atsakovo buhalterei nebuvo pateiktas įsakymas dėl ieškovės atleidimo, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Dėl kokios priežasties to nepadarė ilgiau nei metus, atsakovo direktorė paaiškinti negalėjo. Nors, kaip nurodė atsakovės direktorė, kompensacija ieškovei buvo išmokėta po to, kai pasikeitė atsakovo buhalterė, į bylą nepateikta duomenų, kurie leistų spręsti, jog egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys laiku apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei jai priklausančią kompensaciją (kad pavėluotai buvo gauti trūkstami dokumentai, kad, suvokiant įstatyminę prievolę, buvo imamasi veiksmų tokiems duomenims gauti, kokiais duomenimis remiantis galiausiai kompensacija paskaičiuota). Teismas sprendė, jog su ieškove laiku nebuvo atsiskaityta dėl subjektyvių, nuo darbdavio valios priklausančių priežasčių, todėl egzistuoja sąlygos DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vidutinis ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 155,61 Eur. Už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. sausio 20 d. kompensacija sudaro 2 586,09 Eur (155,61 Eur x16 mėn. + 7,41 Eur x 13 darbo dienų 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio 20 d.).

Šalies argumentai

Teismas pabrėžė, jog ieškovė savo teisių atžvilgiu elgėsi pasyviai, nors vėliausiai 2014 m. spalio 11 d. sužinojo apie atleidimą iš darbo (b. l. 10, 13), reikalavimą dėl atsiskaitymo pareiškė tik 2015 m. lapkričio 10 d. (b. l. 10, 12), konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją kreipėsi 2015 m. gruodžio 18 d. (b. l. 31 – 32), į teismą- 2016 m. sausio 11 d., t. y. savo iš darbo santykių kylančias teises pradėjo ginti po to, kai Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2573-199/2015. Reikšminga tai, jog DK 289 straipsnyje yra nustatytas 3 mėn. terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo (nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas tiesiogiai teismui, kadangi ieškovė buvo juridinio asmens vadovė, be to, kartu pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo). Tiek aplinkybė, jog ilgą termino trukmę įtakojo ir ieškovės pasyvumas, tiek ir faktas, jog po ieškovės kreipimosi atsakovas prievolę įvykdė, pripažino pagrindu išmokos sumai mažinti. Atsižvelgė ir į atsakovo civilinį teisinį statusą, t. y. aplinkybę, jog bendrija yra finansuojama jos narių – gyvenamųjų patalpų savininkų įnašais, ji nėra pelno siekiantis subjektas. Nurodytą aplinkybę pripažino pagrindu vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas laiką sumą mažinti iki bendros dviejų mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio sumos – 311,22 Eur (155,61 Eur x 2).

10. Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) -oji butų savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei I. K. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) -osios butų savininkų bendrijos, priteista 311, 22 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Darbo kodekso (toliau- DK) 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes; 1)neatsiskaitymo laiku faktą; 2) faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės: šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Be to, DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį mokėtinas (išieškotinas) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis, nepaisant to, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo.

10.2. 2014 m. rugpjūčio 30 d. ieškovei buvo išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis iki atleidimo iš pareigų dienos, tokiu būdu nėra nustatyta būtina DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga – neišmokėtas visas darbuotojui priklausantis darbo užmokestis.

10.3. Teismas nevertino bendrijos pirmininkės V. R. ir liudytojos S. V. parodymų, jog buvusi bendrijos pirmininkė I. K. nei naujai bendrijos pirmininkei, nei buhalterei nebuvo perdavusi visų kompensacijai apskaičiuoti reikalingų dokumentų.

10.4. Iki Kauno apylinkės teismas 2015 -11-02 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2573-199/2015, kuriuo pripažino bendrijos narių susirinkimo sprendimą atšaukti ieškovę iš bendrijos pirmininkės pareigų teisėtu, ieškovė apskritai nesikreipė į bendriją su prašymu išmokėti jai priklausančią neišnaudotų atostogų kompensaciją. Teismas nepagrįstai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimas

11.Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

11.1.Nagrinėjamu atveju darbdavys nebuvo pilnai atsiskaitęs su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovės naudai 311,22 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti su atleidžiama iš darbo ieškove.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl DK 141 straipsnio straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

12. Pagrindinis apeliaciniame skunde keliamas klausimas – DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, kai šis atsiskaitymas uždelsiamas ne dėl darbuotojo kaltės, aiškinimas ir taikymas.

13. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei I. K. darbo užmokestis už 2014 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas 2014 m. rugpjūčio 30 d., prieš atleidžiant ją iš darbo. Kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėta tik 2016 m. sausio 20 d. Ir teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teisingai sprendė, kad DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija taikytina už vėlavimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, nepriklausomai nuo to, kokia suma – darbo užmokestis ar kompensacija už nepanaudotas atostogas laiku nesumokama.

15. Teismas nustatė, jog už laikotarpį nuo 2014m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. sausio 20 d. kompensacija sudaro 2568, 09 Eur. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog ilgą termino trukmę įtakojo ir ieškovės pasyvumas, tiek ir faktas, jog ieškovės kreipimosi atsakovas prievolę įvykdė, pripažino pagrindu išmokos sumai mažinti. Taip pat atsižvelgė ir į atsakovo civilinį teisinį statusą, t.y. aplinkybę, jog bendrija yra finansuojama jos narių – gyvenamųjų patalpų savininkų įnašais, ji nėra pelno siekiantis subjektas. Nurodytą aplinkybę pripažino pagrindu vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas laiką sumą mažinti iki bendros dviejų mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio sumos – 311, 22 Eur.

16. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai, todėl teismas dėl plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Leonas Jachimavičius Vardaitis Pavardaitis