Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-558/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-12-04
Bylos Nr.
2A-558/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transit Card International“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-558/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9, 44.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnuta rtisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei M. O. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transtrado“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-294-44/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transit Card International“ ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Transtrado“, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas, dėl įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ir ieškiniu dėl reikalavimų padidinimo UAB „Transit Card International“ prašė priteisti iš atsakovo BĮ UAB „Transtrado“ 200 476,95 Lt skolos už šios įsigytą dyzelinį kurą, 3 082 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 071,18 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2005 m. liepos 25 d. bylos šalys pasirašė Degalų pirkimo–pardavimo sutartį PP-145 (toliau - Sutartį). Sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui jo pageidaujamą kiekį plastikinių kortelių, kuriomis naudojantis galima įsipilti degalų ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už nuosavybės teise gautus degalus per 30 dienų nuo sąskaitos pateikimo. Laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 200 476,95 Lt skola, kurią atsakovas gera valia atsisakė padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos UAB „Transtrado“ 200 476,95 Lt įsiskolinimą, 3 082 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos 203 558,95 Lt sumos nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 071,18 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Transit Card International“ bei 23,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad ieškovo perduotos atsakovui naudoti mikroprocesinės kortelės buvo naudojamos ne kaip atsiskaitymo, o kaip gauto kuro apskaitos priemonė. Bylos šalys sutarė, kad už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., pasinaudojus plastikinėmis kortelėmis, buvo įsipilta 183 192,82 litrų dyzelinio kuro už 308 476,09 Lt. Atsakovas už įsigytą kurą atsiskaitė tik iš dalies, kitą mokėtinos sumos dalį prašė nelaikyti jo skola, nes viena iš perduotų plastikinių kortelių buvo pavogta ir ja pasinaudoję nežinomi asmenys įsipylė 65 898,28 l degalų už 104 260,21 Lt. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, sustabdęs sutartinę prievolę mokėti už jo vardu apskaitytą dyzelinį kurą, kuris buvo įsigytas pasinaudojus visomis perduotomis kortelėmis, pažeidė šalių sudarytą sutartį ir privalo mokėti visą pagrindinį įsiskolinimą. Teismas nenustatė nei sutartinių, nei įstatyminių pagrindų atleisti atsakovą nuo atsakomybės ir atmetė jo argumentus dėl ieškovo kaltės. Nustatė ir atsakovas tai patvirtino, kad kortelė buvo neišsaugota dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo, atidumo ir apdairumo, todėl ta aplinkybė, kad kortelės PIN kodas buvo labai lengvai nuspėjamas ir tuo galėjo pasinaudoti tretieji asmenys buvo atmesta kaip teisiškai nereikšminga nagrinėjant šią bylą, o priešieškinį šioje byloje buvo atsisakyta priimti kaip pavėluotai pateiktą. Teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, nelaikė jų akivaizdžiai per dideliais, todėl nemažino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas BĮ UAB „Transtrado“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl 104 260,21 Lt įsiskolinimo už degalus, kurie buvo paimti pasinaudojus pavogta kortele, panaikinti, skirti teismo ekspertizę tam, kad nustatyti, ar atsakovui perduotų plastikinių kortelių PIN kodai yra pakankamai saugūs ir slapti, sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus gauta eksperto išvada, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 104 260,21 Lt įsiskolinimą už degalus, kurie buvo paimti pasinaudojant pavogta kortele Nr. 1050002954 pagal PVM sąskaitas faktūras serija TCI Nr. 1333/2006, 1499/2006, 1860/2006 ir 2053/2006 bei kortelių ataskaitą už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 18 d.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas, bus nustatytos kortelės dingimo aplinkybės, kalti asmenys, kortelės suklastojimo galimybės, žalos dydis, nes tik nustačius šias aplinkybes galėjo būti sprendžiamas įsiskolinimo išieškojimo klausimas.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra įstatyminių ar sutartinių pagrindų atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, nes prie šio įsiskolinimo tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo pats ieškovas, kurio įdiegta sistema neatitinka visų reikiamų standartų ir yra nesaugi. Degalinės darbuotojai, pažeisdami šalių sudarytos Sutarties nuostatas, visiškai nekontroliavo, ar kuras buvo pilamas tik į transporto priemonės kuro talpyklas, nes iš kortelių ataskaitų matyti, kad maksimalus 1 500 litrų degalų kiekis buvo pilamas vieno pylimo metu, o jokios transporto priemonės tokio dydžio kuro talpyklos neturi. Be to, didžioji kuro dalis buvo pavogta vienoje aptarnavimo vietoje, todėl darbuotojai turėjo pastebėti kuro vagystę ir įspėti apie tai atsakovą. Atsakovas nuo atsakomybės turėjo būti atleistas CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu.Nustatyti asmenį, kuris yra kaltas dėl atsiradusios žalos, galima tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir atlikus kuro kortelių ir naudojimosi jomis sistemos saugumo ekspertizę, kurios metu būtų išsiaiškinta, ar ieškovas užtikrino saugią plastikinių kortelių naudojimo sistemą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsakovo prašymų netenkino.Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dėl padarytų procesinių pažeidimų – teismas nepagrįstai neleido atsakovui pateikti priešieškinį byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė 2007 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo, kadangi baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas neturės prejudicinės galios civilinėje byloje. Ieškovo reikalavimas yra grindžiamas išimtinai sutartinės prievolės neįvykdymu. Visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, o baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos tik nuostolių, padarytų pačiam atsakovui, atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovas tinkamai ir laiku atliko visas savo sutartines prievoles, užtikrino naudojamos sistemos kokybę, teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus – kokybės sertifikatus, technines kortelių gamintojų išvadas, kortelių skaitytuvų aprobaciją patvirtinančius dokumentus. Atmestini atsakovo argumentai dėl neva ieškovo darbuotojų degalų įsipylimo tvarkos pažeidimų, nes jie yra grindžiami vien atsakovo prielaidomis. Be to, pasirašytos Degalų pirkimo–pardavimo ir komiso sutartis nedraudžia piltis degalus į kitas leistinas talpyklas, o autotransporto priemonės kuro talpykla yra dažniausiai naudojamas būdas. Šalių sudaryta sutartis taip pat nedraudė naudojantis viena kortele piltis degalus į kelias transporto priemones. Buvo vienintelis apribojimas, kad maksimalus paros limitas neturėjo viršyti 1 500 litrų. Šio apribojimo ieškovas nepažeidė. Iš visų degalinėje atliktų operacijų ataskaitos matyti, kad plastikinės kortelės naudotojas buvo teisėtas atsakovo atstovas, nes jis žinojo kortelis PIN kodą, laikėsi sutarties nuostatų dėl maksimalaus leistino paros limito. Atsakovo kaltę patvirtina ir tai, kad jam du kartus per mėnesį buvo siunčiamos detalios degalų pilimo ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros, atsakovas neneigė, kad jas gavo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, nesikreipė į ieškovą dėl kortelės užblokavimo, pasirašė pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir jokių pretenzijų dėl kiekio, kokybės ar kitų parametrų neturėjo. Plastikinės kortelės buvo perduotos atsakovui, kuris turėjo jas išsaugoti, imtis visų priemonių, kad jos nebūtų prieinamos pašaliniams asmenims. Be to, iš atsakovo pranešimų ieškovui ir Smolensko m. VRS matyti, kad dėl kortelių vagystės atsakovas įtaria buvusius savo įmonės darbuotojus, tai yra asmenis, kuriuos atsakovas pats kontroliuoja. Nepagrįstas yra atsakovo argumentas dėl jo procesinių teisių pažeidimo. Atsakovui buvo žinoma, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl jis priešieškinį galėjo pareikšti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdžio metu, tačiau to nepadarė, todėl teismas, nesant svarbių pavėluoto priešieškinio pateikimo priežasčių, pagrįstai atsisakė tokį priešieškinį priimti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. liepos 25 d. ieškovas ir atsakovas sudarė degalų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui reikiamą plastikinių kortelių kiekį ir sudaryti galimybę, naudojantis šiomis kortelėmis, nuosavybės teise gauti degalų ne Lietuvos Respublikos teritorijose esančiose degalinėse, o atsakovas įsipareigojo už gautus degalus sumokėti (t. 1, b. l. 6-7). Pagal minėtą sutartį atsakovui buvo perduotos numatytos kortelės ir papildomai susitarta, kad kiekvienos iš perduotų kortelių maksimalus degalų kiekis per parą yra 1 500 l (t. 1, b. l. 9-10). Nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., pasinaudojant ieškovui suteiktomis kortelėmis, buvo įsipilta 183 192,82 l degalų, kurių kaina 308 476,09 Lt. Atsakovui buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros ir kortelių ataskaitos už 2006 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius (t. 1, b. l. 12-27). Paaiškėjo, kad atsakovui perduota kortelė Nr. 1050002954 buvo pavogta ir ja pasinaudojus buvo įsipilta 65 898,28 l degalų, kurių kaina 104 260,21 Lt (t. 1, b. l. 57-59).

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš sutartinių teisinių santykių. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Transit Card International“ perdavė atsakovui UAB „Transtrado“ 38 plastikines sertifikuotas korteles. Kiekvienai kortelei, prieš ją išduodant vartotojui, pagal specialią programą buvo parinktas PIN kodas. Atsakovas šias korteles priėmė, naudojosi jomis degalams apskaityti, jokių pretenzijų dėl kortelių kokybės ar suteiktų PIN kodų ieškovui nereiškė. Šalių sudarytos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perduotos plastikinės kortelės yra ieškovo nuosavybė, vadinasi atsakovas privalo jas saugoti, o nustojęs jomis naudotis, grąžinti ieškovui. Atsakovas sutartyje ir įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, neužtikrino jam perduotos kortelės saugumo ir PIN kodo slaptumo, vadinasi elgėsi nerūpestingai, nepakankamai kontroliavo savo darbuotojus, kurie turėjo galimybę neteisėtai pasinaudoti perduotomis kortelėmis, įvykus vagystei pakankamai ilgą laiką nesikreipė į ieškovą dėl kortelės užblokavimo ar jos pakeitimo. Atsakovo netinkamą sutartinių prievolių vykdymą ir jo nerūpestingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas, jo įgalioti asmenys turėjo galimybę kiekvieną dieną patikrinti, kiek degalų pagal kiekvieną kortelę jų darbuotojai įsipylė praėjusią dieną, todėl, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo pastebėti, kad degalai yra pilami naudojantis kortele, priskirta tuo metu remontuojamai transporto priemonei. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėl savo kaltės prarado plastikinę degalų apskaitos kortelę, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo prievolių pagal sutartį vykdymo. Duomenų, kad ieškovo darbuotojai pažeidė sutarties sąlygas byloje nėra, o faktas, kad degalai dažniausiai buvo pilami vienoje degalinėje ir pilamas didelis degalų kiekis nesuteikia pagrindo abejoti ieškovo veiksmų pagrįstumu, kadangi degalai buvo pilami pakankamai ilgą laiką, atsakovas turėjo galimybę kontroliuoti pilamų degalų kiekį, tačiau pastabų ar pretenzijų dėl gautų degalų kiekio, dingusios plastikinės kortelės naudojimo ieškovui neturėjo ir nereiškė.

Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl būtinybės skirti perduotų plastikinių kortelių ekspertizę, stabdyti bylos nagrinėjimą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Kaip minėta, nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš sutartinių civilinių teisinių santykių. Ginčo šalys nesutaria dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už degalus. Ekspertizės išvados ar ikiteisminio tyrimo pabaigimas neturės įtakos šios bylos išnagrinėjimui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu yra nustatinėjami asmenys, kurie galėjo neteisėtų būdu pasisavinti plastikinę degalų apskaitos kortelę ir, ja pasinaudoję, įsipilti degalų, tai asmenys, kuriems atsakovas ateityje kitoje byloje galės pareikšti regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturės įtakos atsakovo prievolėms pagal sutartį su ieškovu vykdyti. Ekspertizės atlikimas šioje byloje taip pat nėra būtinas, nes plastikinės kortelės pagal bylos duomenis sertifikuotos, kompiuteriniu būdu parinkti kortelių PIN kodai atsakovą tenkino ir iki ginčo kilimo atsakovas pretenzijų dėl PIN kodų keitimo ar netobulumo nereiškė.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl, jo manymu, padarytų procesinių pažeidimų, tai yra dėl to, kad teismas atsisakė priimti jo priešieškinį. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Kolegija pastebi, kad 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas skyrė bylos nagrinėjimą teisme 2007 m. vasario 14 d. ( t. 1, b. l. 167). Minėtą dieną bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir kitas posėdis skirtas 2007 m. kovo 23 d. (t. 1, b. l. 174). Tik 2007 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą priimti priešieškinį šioje byloje, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešieškinys buvo pareikštas pavėluotai ir pagrįstai buvo atsisakyta jį priimti.

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 104 260,21 Lt įsiskolinimo už degalus priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos tesime įteikimu ( t. 1, b. l. 96, CPK 302 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ valstybės naudai 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDonatas ŠernasVincas Verseckas Vigintas Višinskis