- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-538-919/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 357-118 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams 10 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų areštu; Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis patikslintas, bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, nuteistas galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu ištaisyta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti klaida, nurodant, kad M. P. pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
2. Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 14 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta nuteistajam M. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis M. P. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. P. skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir M. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, šališka ir neteisėta, kadangi pats teismas skundžiamoje nutartyje pateikia informaciją, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, dalyvauja savitarpio pagalbos grupių AA ir NA veiklose, būdamas atvirojoje kolonijoje dirbo, perkeltas į pataisos namus prašė leisti dirbti, tačiau nebuvo laisvų vietų, pagal galimybes vykdė finansinius įsipareigojimus, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi gyvenamąją vietą ir darbo pasiūlymą, tačiau teismui šių išdėstytų aplinkybių nepakako tam, kad būtų priimtas sprendimas nuteistąjį paleisti lygtinai.
4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas priimtoje nutartyje išskiria išlikusius devynis kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis mano, kad kriminogeninis veiksnys – profesinės kvalifikacijos neturėjimas- nelaikytinas trukdžiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis dirbo laisvėje ir būdamas atvirojoje kolonijoje, tai įrodo, kad jis gali dirbti tam tikrus darbus ir neturėdamas specialybės. Kriminogeninis veiksnys – skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų buvimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės - nelaikytinas trukdžiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis padengia įsiskolinimus pagal galimybes, šiuo metu dirba, iš ko matyti, kad nuteistasis nevengia darbo ir nori padengti turimus įsiskolinimus. Kriminogeninis veiksnys – dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą. Nuteistojo manymu, nors teismas ir nurodo šį kriminogeninį veiksnį, tačiau nepateikia nei vieno pavyzdžio kokia veikla skatinančia nusikalstamumą nuteistasis užsiima. Kriminogeninis veiksnys – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys – nuteistojo nuomone sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad nuteistasis būtų elgęsis rizikingai ar pavojingai. Kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu – nuteistasis sutinka, kad turėjo problemų su alkoholiu, tačiau pažymi, kad dalyvauja AA ir NA savitarpio pagalbos grupėse. Kriminogeninis veiksnys – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nuteistasis pažymi, kad teismas nepateikė jokių konkrečių faktų apie tokį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Kriminogeninis veiksnys – būdingas impulsyvus elgesys – nuteistojo manymu teismas nepagrindžia kuo toks elgesys yra blogas. Tai yra charakterio tipas, kurio pakeisti neįmanoma. Kriminogeninis veiksnys – nesugebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka - teismas skundžiamoje nutartyje nepateikia jokių konkrečių duomenų, kuo pasireiškia tokie nuteistojo kriminogeniniai veiksmai, tai daro priimtą nutartį neargumentuota ir nemotyvuota. Kriminogeninis veiksnys – priežiūros/apribojimų pažeidimai – nuteistojo nuomone teismas vėl nepateikia jokių konkrečių argumentų ir motyvų, tai teismo nutartį daro nemotyvuota ir nepagrįsta.
4.3. Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas atmesdamas nuteistojo argumentus dėl jo ryžto keistis ir tapti doru piliečiu, elgiasi neteisingai, nes teismo konstitucinė pareiga yra teikti pagalbą šeimai ir suteikti galimybę nuteistajam įrodyti, kad jis padarė tinkams išvadas ir atsiduoti šeimos ir visuomenės gyvenimui. Nuteistojo nuomone, nėra jokio pagrindo atmesti šeimos įtakos ir pasikeitimo galimybę.
4.4. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas nuteistojo elgesį praeityje pats ignoruoja savo teiginius, todėl tokia prieštaringa teismo nutartis negali būti teisėta, kadangi pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir draudimą bausti už tuos pačius dalykus du kartus. Šiuo atveju visi teismo argumentai yra už tą patį laikotarpį, kai ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas.
4.5. Nuteistojo nuomone teismo motyvas skundžiamoje nutartyje, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kadangi teismas nuteistajam inkriminuoja nusikaltimus ar pažeidimus, kurių jis dar nėra padaręs. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas skundžiamoje nutartyje negalėjo daryti jokių išvadų dėl nuteistojo pažangos mažinant (ar nemažinant) kriminogeninius veiksnius pagal vieną socialinio tyrimo išvadą. Nuteistojo nuomone, tokiai išvadai padaryti yra reikalingos bent dvi socialinio tyrimo išvados, kadangi tik tokiu atveju būtų galima teigiamos ar neigiamas tendencijas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
7. Į. M. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, planuoja mokytis 11 klasėje, bausmės atlikimo metu sprendžia alkoholio vartojimo problemą – dalyvauja savitarpio pagalbos grupės veikloje, pataisos namuose dirba. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, M. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
8. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog M. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 1 kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles (vartojo alkoholinius gėrimus ar jų surogatus) ir už tai buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai pažeidimų fakto nepašalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. P. per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nebuvo paskatintas. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis neparodė jokio pavyzdingo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės rodo, kad M. P. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. P. vis dar nustatomi net 9 kriminogeniniai veiksniai, statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), nuosavybės naikinimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, dinaminiai – neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų tvarkymas ir pajamos (turi finansinių įsipareigojimų, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio), gyvenimo stilius ir draugai (kartoja tas pačias klaidas, dalyvauja veiklose, kurios skatina jo nusikalstamumą, užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai vykdyti apsvaigus nuo alkoholio, priklausomybė alkoholiui, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu), mąstymas ir elgesys (nepakankamas pasekmių suvokimas, rizikingas, impulsyvus elgesys), priežiūros/apribojimų pažeidimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vidutinė, todėl nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę ją sumažinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. P. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
9. Abejonių tinkamu M. P. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis yra dirbęs, tačiau oficialios darbinės patirties turi ne tiek ir daug (darbinė patirtis tik apie 11 mėnesių). Dažniausiai dirbo nelegaliai, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog M. P. kritiškai nevertina savo turimų įsiskolinimų, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, kad ir šiuo metu išskiriami pakankamai dideli M. P. finansiniai įsiskolinimai – 6087,72 eurų (išmokėta tik 213,08 eurai), 1460 eurų (nesumokėta, už administracines baudas), 1477,23 eurų (teismo nuosprendžiu priteistas atlyginti žala), 2000 eurų (alimentai), kurių padengimas, asmeniui teikiant pirmenybę nelegaliam darbui, kelia pagrįstų abejonių. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis rodė iniciatyvą dėl įsidarbinimo pataisos įstaigoje, šiuo metu dirba, tačiau esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų ir mažos darbinės patirties, abejotina, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojai, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai M. P. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.
10. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su M. P. šeiminėmis aplinkybėmis (santuokos sudarymas, vaiko gimimas), nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.
11. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas negebėjo tinkamai pagrįsti M. P. elgesį apibūdinančius kriminogeninius rizikos veiksnius. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam M. P. nustatyti 9 kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), nuosavybės naikinimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų tvarkymas ir pajamos (turi finansinių įsipareigojimų, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio), gyvenimo stilius ir draugai (kartoja tas pačias klaidas, dalyvauja veiklose, kurios skatina jo nusikalstamumą), užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai vykdyti apsvaigus nuo alkoholio, priklausomybė alkoholiui, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu), mąstymas ir elgesys (nepakankamas pasekmių suvokimas, rizikingas, impulsyvus elgesys), priežiūros/apribojimų pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
12. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad M. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus ir vienos sunkaus nusikaltimų padarymą, susijusių su plėšimu ir fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nuteistas jau šeštą kartą. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Taigi akivaizdu, kad vis tik M. P. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, į jau aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Alytaus apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam M. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.