- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- eI2-3859-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00160-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjui S. T., pareiškėjo atstovui advokatui Vilmantui Poškui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (28.4.40)SSP-3705 ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo S. T. 2021 m. gruodžio 9 d. prašymą Nr. GSP-4078.
Pareiškėjas patiksliname skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 26 d. įteikė siuntimą Nr. 822 atlikti visuomenei naudingą veiklą. S. T. 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovei pateikė prašymą neskirti jam priverstinių (privalomų) darbų. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (28.4.40)SSP-3705 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 21R3-19(AG3-2/26-2022) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija už pareiškėjui S. T. išmokamą piniginę socialinę paramą, kompensacijas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., įteikė 2021 m. lapkričio 26 d. siuntimą Nr. 822, kuriame nurodė atlikti darbus, t. y. nustatė 90 val. visuomenei naudingą veiklą atlikti Saulėtekio gimnazijoje. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą neskirti (atleisti nuo) priverstinių darbų dėl jam taikomų apribojimų COVID pandemijos metu. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo jam skirti atlikti darbus už valstybės išmokėtą pašalpą kaip nepasiturinčiam gyventojui. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atsakydama į prašymą, nurodė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurioms esant, nepasiturintys asmenys, gaunantys socialinę paramą, nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su siuntimo Nr. 822 reikalavimais. Paaiškino, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. įregistruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo. Be to, valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Pareiškėjas darbo nevengia ir šiuo metu aktyviai ieško darbo, kuris atitiktų jo turimus darbinius įgūdžius, kvalifikaciją, amžių ir sveikatos būklę, todėl teigia, kad aktyviai dalyvauja darbo rinkos siūlomose priemonėse. Atsakovės reikalavimas dirbti jų nurodytą darbą, kuris tik formaliai įvardijamas „visuomenei naudinga veikla“, už mokamą piniginę socialinę paramą yra akivaizdžiai neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises gauti iš valstybės socialinę paramą. Pareiškėjui 2021 m. lapkričio 26 d. buvo nurodyta pasirašyti Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 954, nes nesutikus jam nebus mokama Valstybės piniginė socialinė parama, tą pačią dieną pareiškėjui įteiktas siuntimas Nr. 822 atlikti 90 val. trukmės darbus. Tokią situaciją pareiškėjas prilygina priverstiniam ir /ar privalomam darbui, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio imperatyvios normos. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veikla, organizuojant darbus asmenims, kurie gauna piniginę socialinę paramą iš valstybės, akivaizdžiai neteisėta, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nepriskirta jokia veikla, kuri būtų prilyginta priverstiniam ar privalomajam darbui. Savivaldybės administracija taip pat nėra institucija, kuri organizuoja ir prižiūri Konstitucijos 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus darbus. Pareiškėjas daro išvadą, kad ne tik Šiaulių miesto savivaldybės administracijos siuntime Nr. 822 pateiktas reikalavimas už valstybės mokamą piniginę socialinę paramą dirbti yra neteisėtas, bet ir pačios administracijos veikla yra neteisėta ir prieštarauja Šiaulių miesto administracijos nuostatoms, kuriose įtvirtinta ir apibrėžta jos paskirtis ir veikla. Pareiškėjas paaiškino, kad yra nepasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos, todėl atsakovės reikalavimas atlikti jų nurodytą darbą už mokamą socialinę paramą kelia grėsmę pareiškėjo sveikatai, kadangi jam nurodytas darbas Saulėtekio gimnazijoje, kur jis tiesiogiai kontaktuotų su kitais asmenimis, nuo kurių gali užsikrėsti ir susirgti COVID-19. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija priimtą sprendimą Nr. (28.4.40)SSP-3705 laiko informacijos teikimu, o ne individualiu administraciniu aktu, tačiau Ginčų komisija skundžiamą aktą pripažino individualiu aktu, kuriam taikomos Viešo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, tačiau padarė prieštaraujančias išvadas, nurodydama, jog sprendimo trūkumai yra neesminiai ir pareiškėjui nesukliudė suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmės ir turinio. Pareiškėjas nesutinka su tokia pozicija ir paaiškina, jog ginčas nebūtų kilęs, jeigu sprendime būtų motyvuotai ir argumentuotai nurodyta, kodėl jis turi atlikti darbus už valstybės mokamą piniginę socialinę paramą. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl sprendimo formos ir turinio, todėl turėtų būti panaikintas, o atsakovė įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas S. T. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad nesutinka su pačiu visuomenei naudingų darbų atlikimo principu, nes socialinės išmokos skyrimą garantuoja valstybė, o šie darbai moraliniu požiūriu nėra tinkami, nes iš karto nurodoma, kad asmuo nėra visuomenei naudingas, pažeidžiama kaltumo prezumpcija, laikoma, kad asmuo yra nusikaltęs. Paaiškino, kad tokie darbai yra skiriami smulkiems prasižengėliams. Pareiškėjas yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieškojo darbo. Nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai buvo paskirta atlikti visuomenei naudingus darbus, turėjo sveikatos problemų. Paaiškino, kad sutartį, kuria įsipareigojo atlikti visuomenei naudingą veiklą pasirašė ir jos neginčijo, tačiau su ja nesutinka.
Pareiškėjo atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus pareiškėjo socialinę padėtį, darbingumą bei nuostatas, nurodymas atlikti visuomenei naudingą veiklą negali būti taikomas. Pareiškėjas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškojo darbo, tačiau dėl sveikatos būklės darbo nesusirado. Be to, pareiškėjas nebuvo skiepytas vakcina nuo COVID-19, todėl jo galimybės rasti darbą buvo apribotos. Pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo, tačiau atsakovė neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes. Paramos įstatymas numato galimybę neskirti asmeniui atlikti visuomenei naudingo darbo, jeigu jis aktyviai dalyvauja užimtumo tarnybos remiamose darbo rinkos priemonėse. Teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją atlikti visuomenei naudingą veiklą nebuvo. Visuomenei naudingą veiklą pareiškėjas prilygina darbui, be to, šie darbai yra skiriami prieš jo valią, o priverstiniai darbai negalimi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, išskyrus numatytas išimtis. Pažymėjo, kad į pateiktą prašymą turėjo būti priimtas atitinkamos formos sprendimas, tačiau atsakovei neatlikus to tinkamai pagal įstatymuose nustatytas nuostatas, priimtas raštas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Pareiškėjas prašymu siekė atsakovei pateikti savo pamąstymus, dėl ko jam neturėtų būti skiriami priverstiniai darbai, kuriuos yra privalu atlikti už gaunamą pašalpą (t. y. dėl nesibaigiančių aiškinimųsi su medicinos darbuotojais, situacijos problematikos, sietinos su pandemine situacija bei rizikomis, kurios jo atveju dar nėra įvertintos iki galo mediciniškai bei jo būsenos po mamos mirties), bei gauti informaciją apie priverstinių darbų skyrimo teisėtumą. Atsakovė, susipažinusi su Skundžiamo rašto turiniu, bei įvertinusi, kad minėtu raštu nėra formuluojamas joks aiškus prašymas ar reikalavimas, nepateikiami jokie dokumentai ar įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo pamąstymus, susijusius su priverstinių darbų skyrimu, nutarė informuoti pareiškėją, kad atsakovė, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis. Pareiškėjui nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. buvo skirta socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija. Pareiškėjui taip pat buvo priminta ir apie jam galiojančią Lietuvos Respublikos paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punktu nustatytą prievolę, pagal kurią pareiškėjas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, nes neatitinka aukščiau nurodytų Aprašo sąlygų, kurioms esant, nepasiturintys asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą, nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Skundžiamuoju raštu pareiškėjui buvo pateikta tik informacija (konsultacija) apie tai, kaip teisės aktai reglamentuoja pareiškėjo pareigą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Skundžiamame rašte pareiškėjui nurodyti duomenys yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, neformuluojamos jokios privalomo elgesio taisyklės, nenustatomi apribojimai, nenustatomos jam privalomos vykdyti pareigos ar nesuteikiamos teisės, netaikomos poveikio priemonės, todėl teigti, kad buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, nėra jokio teisinio pagrindo. Paaiškino, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, tuo tarpu pareiškėjo skundžiamas raštas, kurį yra prašoma panaikinti, yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo buvo pateikta informacija apie priverstinių darbų skyrimo teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas, remdamasis analogiškais teiginiais kaip ir dėl skundžiamo akto, nesutinka ir su 2021 m. lapkričio 26 d. siuntimu Nr. 822 atlikti visuomenei naudingą darbą. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, jog skyrus piniginę socialinę pašalpą, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., kils pareiga dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje ir to siekė. Šias faktines aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, siekdamas gauti piniginę socialinę pašalpą, sutiko su visomis įstatymo nuostatomis ir reikalavimais, dėl ko, gavęs Siuntimą, 2021 m. lapkričio 26 d. su visuomenei naudingos veiklos organizatoriumi Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centru sudarė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 954, kuria įsipareigojo atlikti visuomenei naudingą veiklą Saulėtekio gimnazijoje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teigti, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio imperatyvios nuostatos, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nei atsakovei, nei teismui nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo išsakytus teiginius ir samprotavimus dėl negalėjimo atlikti visuomenei naudingos veiklos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aprašo 13 punkte nurodytas sąrašas yra baigtinis, atsakovė neturi iniciatyvos teisės atleisti socialinės pašalpos gavėjus nuo pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje kitais pagrindais, nei tai numato Aprašo 13 punktas. Atsakovės nuomone, pareiškėjas nuo dalyvavimo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje, galėjo būti atleidžiamas tik pateikęs įrodymus, kad jis atitiko nors vieną Aprašo 13 punkte nurodytą atvejį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Siuntimas Nr. 822 yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau neprašo jo panaikinti.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas Ričardas Bosas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Paramos įstatyme įtvirtinta atsakovės teisė teikiant socialinę paramą pasitelkti asmenį visuomenei naudingos veiklos atlikimui. Pareiškėjas su visais teisės aktais, reglamentuojančiais visuomenei naudingą veiklą, buvo supažindintas, taip pat jis žinojo, kad privalės atlikti visuomenei naudingą veiklą; duomenų, jog negali tokios veiklos atlikti, nepateikė, pasirašė sutartį, tačiau šios veiklos neatliko. Dokumentų, kurie patvirtintų, jog asmuo galėtų būti atleistas nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. T. patikslintas skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (28.4.40)SSP-3705 „Dėl visuomenei naudingos veiklos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, pasinaudojęs išankstine ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarka, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 21R3-19(AG3-2/26-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. Privalomo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodyta, jog S. T. gali dirbti lauko darbus: grėbti lapus, genėti šakas, atžalas, tvarkyti aplinką. 2021 m. lapkričio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus siuntime Nr. 822 nurodyta, kad pareiškėjas pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti ir iki 2021 m. gruodžio 2 d. turi atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių. 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas ir Visuomenei naudingos veiklos organizatorius Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centras sudarė Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 954, kuria sutarė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. sausio 31 d. atliks visuomenei naudingą veiklą Saulėtekio gimnazijoje. 2021 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių su Prašymu – paaiškinimu, kuriuo prašė neskirti priverstinių darbų, nes jų atlikti negali dėl nesibaigiančių aiškinimųsi su medicinos darbuotojais, pandeminės situacijos, susijusios su tuo, jog pareiškėjas neskiepytas, bei sukrėtimų dėl mamos mirties. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2021 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (28.4.40)SSP-3706 „Dėl visuomenei naudingos veiklos“ informavo pareiškėją apie sąlygas, kurioms esant, nepasiturintys asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami. Nurodė, kad pareiškėjas gauna piniginę socialinę paramą ir privalo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, nes neatitinka sąlygų, kurioms esant, nepasiturintys asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą, nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai.
Piniginės socialinės paramos teikimo principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1d.) (toliau – ir Paramos įstatymas) 3 straipsnyje. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo ir kt).; pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kt.) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, taip pat sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarkos bei jų teises ir pareigas.
Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos yra nustatytos Paramos įstatymo 25 straipsnyje, o Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą – šio įstatymo 23 straipsnyje. Paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta imperatyvi atsakovės pareiga neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte, be kitų atsakovės teisių, nustatyta ir teisė neteikti ar nutraukti socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad savivaldybės administracija turi diskrecijos teisę neskirti socialinės paramos ir kompensacijų, tačiau savo teisę privalo įgyvendinti atsižvelgdama į įstatymuose nustatytą tvarką.
Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisės arba saugomas interesas. Ginčijamame rašte atsakovė ne tik informavo pareiškėją apie sąlygas, kurioms esant, nepasiturintys asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami, tačiau įvertinusi, kad pareiškėjas neatitinka Paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte numatytų sąlygų, nurodė, jog S. T. privalo nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje. Nepaisant rašto struktūros ir turinio formuluotės, atsakovė neigiamai išsprendė pareiškėjo prašymą neskirti jam priverstinių darbų, t. y. netenkino pareiškėjo prašymo bei nurodė, jog visuomenei naudingus darbus pareiškėjas privalo atlikti. Įvertinęs tai, kas aukščiau nurodyta, laikytina, kad 2021 m. gruodžio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus raštas Nr. (928.4.40) SSP-3705 „Dėl visuomenei naudingos veiklos“ yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, kuriam taikomi Paramos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos bei gero viešojo administravimo principas, todėl atsakovės argumentas, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, atmestinas kaip nepagrįstas.
Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punkte numatyta, kad visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta visuomenei naudinga veikla. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (Tvarkos aprašo 12 punktas).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 31 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, atlikta medicininė patikra pavirtino, jog pareiškėjas gali dirbti lauko darbus. 2021 m. lapkričio 26 d. išduoto siuntimo pagrindu pareiškėjas su visuomenei naudingos veiklos organizatoriumi 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 954, kuri nėra nuginčyta ir galioja. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos pasitelkti pareiškėją atlikti visuomenei naudingą veiklą.
Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyti asmenys, kurie visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami: 1) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių; 2) nėščios moterys; 3) motina ar tėvas arba globėjas, auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų, kuris (kurie) negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, arba vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), nelankantį (nelankančius) švietimo įstaigos dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau, iki vaikas pradės mokytis pagal pradinio ugdymo programą; 4) asmenys, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju; 5) neįgalūs asmenys; 6) asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu); 7) asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu); 8) asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (Tvarkos 13.1 – 13.8 punktai).
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas atitiktų vieną iš Tvarkos aprašo 13 punkte numatytų kategorijų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą metu sirgo, tačiau duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių teiginį, pateikti negalėjo. Prašydamas neskirti jam priverstinių darbų, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis negali atlikti visuomenei naudingos veiklos, kad jis yra neįgalus, kad tuo metu dalyvavo aktyvios darbo rinkos užimtumo programose. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė ginčijamame rašte teisingai nurodė, jog pareiškėjui neatitinkant Tvarkos aprašo 13 punkto nuostatų, jis privalėjo nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, jog priverstinių darbų prašo neskirti dėl pandemijos ir rizikos, susijusios su tuo, kad pareiškėjas nėra pasiskiepijęs. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-64 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo 31.1¹ punkte numatyta, kad paskelbto karantino laikotarpiu asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami. 2021 m. lapkričio 26 d., sudarant Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, karantinas Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbtas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas Saulėtekio gimnazijoje būtų atlikęs lauko darbus, t. y. nebūtų turėjęs kontakto su įstaigoje esančiais asmenimis.
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą 2021 m. gruodžio 16 d. rašto turinį, pažymi, kad šiame individualiame akte yra pateikti faktai ir motyvai, kurių reikalauja įstatymo normos: rašte nurodytas pareiškėjui taikytinas teisinis reguliavimas, įvertinta pareiškėjo padėtis bei padaryta išvada, jog pareiškėjas neatitinka nei vienos iš Paramos įstatyme ir Tvarkos apraše numatytos išimties, kurios pagrindu galėtų būti atleistas nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo rašto turinio formuluotė gali suklaidinti asmenį dėl individualaus akto sukeliamų teisinių pasekmių, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nelaikytina pažeidimu, sukliudžiusi pareiškėjui suprasti atsakovės priimto sprendimo motyvų.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. (28.4.40)SSP-3705 „Dėl visuomenei naudingos veiklos“ teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Ginčų komisijos sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl rašto panaikinimo priimtas tinkamai įvertinus visas aplinkybes, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismui netenkinus pareiškėjo patikslinto skundo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. T. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.