Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-4157-670/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
2YT-4157-670/2023
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00645-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Pareiškėjas
S. G.
Suinteresuotas asmuo
R. G., J. G., A. G.
Advokatai
Oosvaldas Radimonas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4157-670/2023;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00645-2023-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,dalyvaujant pareiškėjai S. G. ir jos atstovui advokatui Oosvaldui Radimonui,suinteresuotam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys J. G., A. G. ir R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. G. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio sutuoktinio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis prieš mirtį testamento sudaręs nebuvo, todėl jam priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. J. G., A. G. ir R. G., mirusiojo vaikai byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Mirusiojo palikimą sudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 1,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mirusiojo vaikai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Tokiu būdu jie sąmoningai sudarė sąlygas palikimą priimti pareiškėjai. Sutuoktiniui priklausantį turtą pradėjo valdyti tik pareiškėja S. G., ji prižiūrėjo turtą, juo naudojosi, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdyje parodė, kad po tėvo mirties turtu disponavo mama. Su pareiškėjos S. G. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys J. G., A. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su pareiškėjos S. G. pareiškimu sutinka.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad S. G. vyras mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja liko gyventi name, naudojosi visu turtu ir jį prižiūrėjo, atliko pastatų remontą. Gyvena kaimynystėje.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjos dukros draugas, todėl gyvena kartu. Pareiškėja priėmė turtą po vyro mirties. Atliko remontus, moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė S. G. faktiškai pradėdama jį valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjos S. G., suinteresuoto asmens R. G., liudytojų V. P. ir A. B. parodymų, suinteresuotų asmenų J. G. ir A. G. pareiškimų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja S. G. po savo sutuoktinio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdė turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiems sutuoktiniams, mokėjo mokesčius, augino gyvulius ir turtu rūpinosi kaip savo asmeniniu turtu, atliko remonto darbus.

Tokiais veiksmais S. G. išreiškė valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai S. G. šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis S. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis