Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamam A. P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, jo atstovui adv. A. G., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. J. 2012-08-22, apie 17.20 val. vairuodamas automobilį BMW Z3, v/n (duomenys neskelbtini) J. Jasinskio g. 1, Vilniuje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui MITSUBISHI GRANDIS, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pagrindiniu keliu, susidūrė ir abu automobilius apgadino, šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Teismo posėdyje A. P. J. iš esmės neneigė padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Paaiškino, jog nepajuto, nematė, jam niekas nepasakė, jog vairuojamu automobiliu kliudė pagrindiniu keliu važiavusį Mitsubishi automobilį. Be to apie tai, kad kliudė šį automobilį sužinojo tik Kelių policijos valdyboje. Atsakė, jog paaiškėjo, kad liudytojas matė, jog jis kliudė stovintį automobilį, todėl prisipažįsta kaltu, nuoširdžiai gailisi.

Teisme apklaustas nukentėjusysis L. T. teisme paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, tačiau tai buvo darbo dienos pabaigos laikas, jis lėtai važiavo savo automobiliu Mitsubishi J. Jasinskio gatve. Iš šalutinio kelio praleido važiuojantį automobilį link Žvėryno mikrorajono. Po ko lėtai pajudėjo pirmyn, kad neužstatyti sankryžos. Pastebėjo, jog šalutiniame kelyje buvusio šviesios spalvos automobilio vairuotojas taip pat norėjo, jog jis ir šį praleistų, o jam nepraleidus nepagarbiai pagrūmojo ar pan. Tuo metu jis automobilio galinėje dalyje išgirdo nubrozdinimo garsą, pajuto, jog jo automobilis suvibravo. Jis sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie galinės automobilio dalies pasižiūrėti. Jis matė, kaip jį kliudęs automobilis BMW už jo automobilio pasuko į kairę ir normaliai nuvažiavo link Žirmūnų mikrorajono. Įsidėmėjo šio automobilio numerius. Pravažiuojantis pilietis, jam padavė vizitinę kortelę, pasakydamas, jog gali skambinti, jeigu reikės paliudyti apie eismo įvykį. Po to jis apie eismo įvykį pranešė pareigūnui bendruoju pagalbos telefono numeriu. Atsakė, jog po šio įvykio jo automobilio apgadinta užpakalinio bamperio dešinė pusė, tik nubraukti dažai.

Liudytojas M. Š. paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, tačiau tai buvo darbo dienos pabaigos laikas, jis lėtai važiavo savo automobiliu paskui automobilį Mitsubishi J. Jasinskio gatve. Matė, jog, iš šalutinės gatvės išvažiavęs šviesios spalvos BMW kabrioletas, priekine dalimi, nubraukdamas kliudė priekyje važiavusio tamsios spalvos automobilio dešinės pusės galinį bamperį. Po to priekyje važiavęs tamsios spalvos automobilis sustojo, BMW automobilis pasukęs link Žvėryno mikrorajono nuvažiavo, išlipo iš tamsios spalvos automobilio vairuotojas. Šiam jis padavė vizitinę kortelę, pasakydamas, jog gali skambinti, jeigu reikės paliudyti apie eismo įvykį. Atsakė, jog negirdėjo didesnio automobilio kliudymo garso, nematė, jog būtų nukritę ar pan. automobilių detalės, jog tamsios spalvos automobilis būtų buvęs pastumtas į šoną, ar susvyravęs.

Aukščiau nurodytais nukentėjusiojo L. T., liudytojo M. Š. paaiškinimais teismas neturi priežasties netikėti. Šie, neprieštaraujantys byloje surinktiems duomenims, o juos papildantys, patvirtina protokole nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio automobilių apgadinimus aplinkybes. Todėl šie nukentėjusiojo, liudytojo teisme duoti paaiškinimai yra A. P. J. kaltės įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be nukentėjusiojo L. T., liudytojo M. Š. teisme duotų paaiškinimų A. P. J. kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema su automobilių apgadinimų apibudinimu (b.l. 6, 7); pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 8); transporto priemonių techninės apžiūros akti su fotonuotraukomis (b. l. 17-21). Šiuose rašytiniuose dokumentuose, fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina protokole nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja nukentėjusiojo L. T. ir liudytojo M. Š. teisme duotiems paaiškinimams. Todėl šie yra A. P. J. kaltės įrodymai.

Ištyręs, įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog A. P. J. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę. Todėl jis už šį pažeidimą administracine tvarka baustinas.

A. P. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2011-09-27 buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl jam skirtina vidurkio dydžio nuobauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

A. P. J. administracine tvarka kaltinamas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė KET reikalavimus. Teisme A. P. J. nesutiko, jog sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

A. P. J. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį, o kadangi nesuvokė, todėl iš jo nepasitraukė. Šį A. P. J. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis suprato, jog padarė autoįvykį.

Tiek pareigūno apklaustas L. T., M. Š., tiek jie apklausti teisme nenurodė nenuginčijamų aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų spręsti, jog A. P. J. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jų tiek pareigūnui duoti paaiškinimai, tiek duoti paaiškinimai teisme nepatvirtina, kad A. P. J. matė, pajuto, išgirdo ar kt., t.y. suvokė, jog kliudė važiuojantį automobilį Mitsubishi. Taip pat teisme apklaustas liudytojas L. J., kuris kartu važiavo A. P. J. vairuojamame automobilyje, nenurodė, aplinkybių pagal kurias būtų galima spręsti, jog A. P. J. suvokęs, jog padarė avariją, sąmoningai, tyčia iš jos pasišalino. Be to pagal L. T., A. P. J. teisme duotus paaiškinimus byloje esančias abiejų automobilių fotonuotraukas aišku, kad automobilis BMW priekine dalimi (valstybinio numerio dalimi) neatsitrenkė, o tik prabraukė automobilio Mitsubishi galinio bamperio dešinę pusę po ko liko Mitsubishi automobilio apgadinimai labai nežymūs (tik paviršiumi nubraukti: lakas, dažai). Be to pagal L. T., M. Š., A. P. J. teisme duotus paaiškinimus po minėtų automobilių kontakto A. P. J. iš vairuojamo automobilio išlipęs nebuvo, jam tuoj pat apie automobilio kliudymą niekas nepranešė, A. P. J. vairuojamas automobilis greitėjančiu greičiu ar pan. iš įvykio vietos nenuvažiavo. Visa tai leidžia teigti, kad A. P. J. galėjo nepajusti, nematyti, negirdėti, kuomet savo vairuojamu automobiliu apgadino važiuojantį Mitsubishi automobilį. Pagal tai teismas sprendžia, kad nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų tai, kad A. P. J. sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio pasišalino.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes nėra priežasties atmesti A. P. J. paaiškinimą, kad jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuvokė, todėl sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. P. J. veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pripažinti A. P. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.