Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorėms Editai Ročytei ir Astai Kudrauskienei,

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro 8 klasės moksleivis, neteistas, 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2020 m. birželio 10 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), namo trečios laiptinės žodinio konflikto metu ėmė stumdyti G. L. ir sugriebęs už jo vilkėto megztinio ir jį tempdamas suplėšė, po to, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą G. L. į veido sritį (apatinę lūpą), padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą,

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną jis su broliu rūkė prie namo laiptinės. Pamatęs nukentėjusįjį su žmona ir vaiku, jo brolis Tomas pakvietė nukentėjusįjį pasikalbėti, nes šis prieš kurį laiką buvo sulaužęs jo buto durų spyną. Nukentėjusysis padavė vaiką žmonai ir puolė juos žodžiais, todėl jis nesusivaldė ir sudavė pastarajam į veidą. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, el. paštu susisiekė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, jiedu susitaikė, sutarė, kad atlygins 700 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis įsipareigoja sumokėti per 3 mėnesius, todėl prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis G. L., apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 17.00 val. grįžo su sugyventine G. S. ir 4 mėnesių sūnumi į namus. Išlipęs iš automobilio, prie namo 3 laiptinės durų pamatė stovintį D. R. bei jo draugą, kurio nepažįsta. D. R. paklausė, kodėl jis rodo vidurinį pirštą. Atsakė, kad nieko nerodė, nes vienoje rankoje buvo jo 4 mėnesių sūnus, o kitoje rankoje laikė pirkinių krepšelį. Įėjo į laiptinę ir norėjo atsirakinti duris, D. R. draugas pakvietė jį į lauką pakalbėti. Jis atidavė vaiką sugyventinei ir išėjo į lauką. Tada D. jį pradėjo kaltinti dėl sulaužytos durų rankenos, o jis atsakė, kad nelaužė. Tada prasidėjo žodinis konfliktas, po kurio D. R. pradėjo jį stumdyti, buvo paėmęs už megztinio ir jį suplėšė. Tas kitas vyras bandė juos išskirti ir tuo momentu D. R. trenkė jam dešinės rankos kumščiu į jo apatinę lūpą, kurią prakirto, bėgo kraujas, ir taip sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio jis pasakė, kad dabar problemas spręs kitokiomis priemonėmis nuėjo į namus. Pro laiptinės duris visą įvykį matė G. S.. Jam padaryta 30 Eur turtinė žala už suplėšytą megztuką. Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl sukelto fizinio skausmo ir suplėšyto megztinio reiškią 1 050 Eur civilinį ieškinį – 50 Eur už suplėšytą megztuką ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31-33, 34-35).

Liudytoja G. S. parodė, kad gyvena su sugyventiniu G. L., ir žino, jog tarp jų ir kaimynų iš 31 buto jau seniai vyksta konfliktai dėl jų garsiai klausomos muzikos. Šių metų birželio 10 dieną, apie 17 val., ji su sugyventiniu vaiku grįžo automobiliu į namus. Išlipę ėjo link laiptinės, prie kurios stovėjo D. R. ir jo brolis. Eidami link laiptinės sutiko kaimynę I. G. ir kartu su ja įėjo į laiptinę. Stabtelėjo prie savo buto durų ir kalbėjosi su kaimyne. D. R. brolis per laukines laiptinės duris pakvietė jos sugyventinį pasikalbėti. Sugyventinis nusileido prie laiptinės lauko durų ir stovėjo tarpduryje. D. R. brolis tuo metu rūkė cigaretę ir akivaizdžiai provokuojančiai ėmė pūsti dūmus jam į veidą ir kažką kalbėjo apie sulaužytą durų rankeną. Ji tada pasakė, kad jie patys turi susitvarkyti duris, nes gyvena socialiniame bute. Šie jos žodžiai supykdė D. brolį, jis ėmė kažką šaukti. Ji pasiūlė užeiti pas juos į namus ir normaliai, protingai pasikalbėti. Bendraudama su D. broliu, ji nusileido prie lauko durų ir bendravo su D. broliu, stovėdama lauko laiptinės aikštelėje prie durų. Bendraudama su De. broliu matė, kad D. ėmė mojuoti rankomis prieš jos sugyventinį G., akivaizdžiai jį provokavo muštynėms. Atsisukusi ji pamatė, kad G. megztinis, priekyje prie kaklo yra suplėšytas ir prie apatinės lūpos buvo paraudimas. D. vis dar buvo įsikibęs į megztinį ir vis dar mosavo rankomis prieš jos sugyventinį. Momento, kada D. pataikė jos sugyventiniui į lūpą, ji nematė ir negali pasakyti, kiek smūgių D. sudavė G. ir kuo. G. smūgių D. nesudavė. Parėjusi namo, pamatė, kad sugyventinio labai ištinusi lūpa ir dėl to paskambino į policiją ir parašė pareiškimą (b. l. 56-57).

Liudytoja I. G. parodė, kad tą dieną, apie 17.00 valandą, ji parsivedė dukrą iš darželio. Netoli jos namo trečios laiptinės pamatė, jog automobiliu grįžo jos kaimynai, gyvenantys pirmame aukšte. Einant link namo laiptinės, matė, kad prie laiptinės stovi toje pačioje laiptinėje gyvenantys du broliai. Ji kartu su grįžusiais kaimynais įėjo į laiptinę, palipo į pirmą aukštą, kalbėjosi su kaimyne G., kai iš lauko vienas iš ten stovėjusių vaikinų pašaukė G. vyrą pasišnekėti. Jis nulipo laiptais ir išėjo į kiemą, prieš tai G. pasakęs, kad ji pasiimtų telefoną ir eitu į lauką filmuoti. Ji žino, kad su tais dviem vaikinais ne kartą yra buvę žodiniai konfliktai. G. su mažyliu išėjo į lauką, o ji su mažamete dukra, pradėjo lipti laiptais į viršų. Po to, po kelių minučių pas ją atėjo kaimynė G., kuri pasakė, kad vienas iš tų vaikinų jos sugyventiniui praskėlė lūpą (b. l. 59-60).

Liudytojas T. R. parodė, kad tą dieną kartu su broliu D. R. stovėjo prie savo namo laiptinės ir rūkė. Į kiemą įvažiavo kaimynas, su juo buvo moteris, jie išlipo iš automobilio ir, pasiėmę mažą vaiką, ėjo į laiptinę. Kaimynams įėjus į namo laiptinę, jis pakvietė pasikalbėti, nes norėjo išsiaiškinti, dėl ko jis apgadino jų buto duris. Kaimynas išėjo į lauką, tuo metu jis su broliu D. stovėjo šalia laiptinės, tarp jų buvo apie 1 metras atstumas. Jis klausė dėl ko kaimynas sulaužė jų buto durų rankeną, o šis paklausė, kaip jis įrodys, pradėjo šypsotis, klausė, ką jis jam padarys, ir tada, priėjęs prie jo galva trenkė į kaktą ir atsitraukė. Tuo metu jis nepajuto fizinio skausmo. Jie ginčijosi dėl garsiai leidžiamos muzikos ir kt. Po to, kaimynas pradėjo bendrauti su D., ką konkrečiai jie kalbėjo, nepamena. Iš namo laiptinės išėjo kaimynė, tai yra jo draugė ar žmona. D. kaimyno klausė, kodėl jis išjunginėja elektros skaitiklius, tarp jų kilo žodinis konfliktas, visų išsakytų žodžių nepamena, D. su kaimynu pradėjo stumdytis, D. įsikibo į kaimyno megztinį. Moteris pradėjo sakyti, kad kaimynas su D. baigtų stumdytis, kad jis su broliu gali ateiti pas juos į namus ir normaliai pasikalbėti. Kai D. su kaimynu stumdėsi, D. kaimynui suplėšė megztinį, tada jis stojo į tarpą tarp jų ir išskyrė. D. tikrai netrenkė kaimynui jokio smūgio iš rankos, nes jis buvo šalia ir viską matė, kaimynas taip pat nesudavė nei vieno smūgio D. Kai išskyrė, kaimynai nuėjo namo, o jis kartu su broliu pasiliko lauke. Taip pat, nori pasakyti, kad jis policijos nekvietė ir pareiškimo nerašė ant kaimyno, dėl to, kad jis jam fizinio skausmo nesukėlė, nes tik kaktos susilietė ir viskas, jis jam jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 62-63).

Informaciniame pranešime ROIK Nr. 0120000302316 nurodyta, kad 2020 m. birželio 10 d., 17.07 val., G. S. pranešė, jog ką tik pareiškėja su vyru kieme konfliktavo su kaimynu iš 31 buto, užsipuolė, plėšė megztinį (b. l. 19-20).

2020 m. birželio 10 d. G. L. pateikė pareiškimą, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie 3 laiptinės, jį užpuolė D. R.. Reiškė pretenzijas dėl buto durų sugadinimo, nors jis jų nesugadino. Rankomis griebė už megztinio, ėmė tąsyti, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, prakirto apatinę lūpą iš vidaus, kuri kraujuoja, jaučia skausmą. Suplėšė megztinį. Prašo pradėti tyrimą (b. l. 7-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) penkiaaukštis daugiabutis pastatas, jame 3 laiptinės. Įvykio vieta yra prie pirmos laiptinės nuo vakarų pusės. Laiptinės prieigose matomas stovas, kuris skirtas pririšti dviračiams. Įvykio vieta yra prie jau minėto stovo. Pėdsakai, reikšmingi bylos ištyrimui, nenustatyti (b. l. 24-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 795/2020(04) nurodyta, kad G. L. muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje padaryta buku kietu daiktu. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybės laikui. G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Nukentėjusysis G. L. pareiškė civilinį ieškinį 50 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 52-53).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,80 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam G. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 67-68).

Teisme gautas nukentėjusiojo G. L. el. laiškas, kuriuo jis patvirtina, jog priima kaltinamojo atsiprašymą, sutinka su 700 Eur žalos atlyginimu, tačiau nori, kad pinigai būtų sumokėti per 3 mėnesius (b. l. 164-165).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismui nekelia abejonių, o taip pat liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, jog kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamajame posėdyje ir nukentėjusiojo el. laiškų matyti, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, o šis atsiprašymą priėmė, jie susitarė dėl 700 Eur žalos atlyginimo, kurią kaltinamasis sutiko sumokėti per 3 mėnesius.

Prokurorės neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu ir byla nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį D. R., teismas atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, truko trumpą laiką, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus – neadekvatus ir netinkamas požiūris į konfliktų sprendimą, tai darant naudojant fizinį smurtą; kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas, suprato nusikalstamos veikos neigiamus padarinius, teismo manymu, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jo atsiprašymą priėmė, susitarė dėl žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl 700 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parvirtintinas.

Šiaulių Teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 18,80 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti nukentėjusiojo G. L. ir kaltinamojo D. R. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

kaltinamasis D. R. sutinka sumokėti nukentėjusiajam G. L. 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pervesdamas pinigines lėšas į G. L. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir iš kaltinamojo D. R. priteisti 18,80 Eur (aštuoniolikos eurų 80 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiajam G. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.