Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-10-08 · Byla Nr. Ik-2732-171/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
Ik-2732-171/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00890-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
R. A., D. U., D. I.
Advokatai
Vytautas Kalmatavičius
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2732-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00890-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1, 72.1, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Kalmatavičiui, atsakovių atstovei Robertai Duliūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A., D. U. ir D. I. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 43–46), prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-24 sprendimą Nr. A51-11067 (2.8.1.12-MP3);

2) panaikinti 2008-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-730 „Dėl Antakalnio ir Pilaitės paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialiųjų planų tvirtinimo“ dalį, kuria buvo patvirtintas apie 1,0499 ha bendro ploto teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. sav. (žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Planuojama teritorija), Pilaitės seniūnijos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialusis planas;

3) įpareigoti planavimo sąlygų rengėją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių pakeisti 2010-09-06 išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad planuojamoje teritorijoje turi būti vadovaujamasi 2007-02-14 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas).

Skunde paaiškino, kad 2010-09-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Miesto plėtros departamentas išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini)- bei planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini)- kurių atitinkamai 9.2 p. ir 4.3 p. buvo nurodyta, rengiant Planuojamos teritorijos detalųjį planą, vadovautis Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2010-09-06 išduotomis planavimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini) kurių 7.2 p. nurodyta, kad, nustatant reglamentus, vadovautis 2008-12-03 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-730 „Dėl Antakalnio ir Pilaitės paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialiųjų planų tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Pilaitės seniūnijos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas).

Pareiškėjas pažymi, kad Planuojama teritorija ribojasi su Gelūžės (Gilužio) ežeru ir upeliu G-1 (kodas (duomenys neskelbtini)). Specialiajame plane nustatyta Gelūžės ežero apsaugos zona yra 200 m, o Planuojamoje teritorijoje nustatyta apsaugos juosta – 25 m. Rengiant detalųjį planą paaiškėjo, kad Planuojamoje teritorijoje galiojančiu Specialiuoju planu nustatytos Gelūžės ežero apsaugos juostos ir zonos neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų, kadangi pagal šio teisės akto reikalavimus Planuojamoje teritorijoje apsaugos juostos ir apsaugos zonos turėtų būti vienodo pločio.

Teigia, kad pastebėjęs šį neatitikimą jis su 2012-01-18 raštu kreipėsi į planavimo sąlygas išdavusią instituciją – Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą. Mano, kad Specialiojo plano sprendiniai prieštarauja Tvarkos aprašo nuostatoms, todėl Planuojamos teritorijos atžvilgiu Specialusis planas turėtų būti panaikintas ir jo sprendiniai neturi būti taikomi, o turi būti vadovaujamasi Tvarkos aprašu.

Nurodo, kad 2007-12-14 buvo priimtas aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-98 „Dėl aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų įstatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtinta nauja Tvarkos aprašo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007-05-01. Pagal Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas prie didesnių kaip 0,5 ha ežerų, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas yra iki 5°, nustatoma 5 m apsaugos juosta, o kai nuolydžio / polinkio kampas yra nuo 5° iki 10°, nustatoma 10 m apsaugos juosta. Gyvenamosiose teritorijose šis atstumas didinamas 2 kartus (Tvarkos aprašo 6.1. p.). Atlikus Planuojamos teritorijos geodezinius matavimus nustatyta, kad pakrantės paviršiaus vidutinis polinkio kampas Planuojamoje teritorijoje svyruoja nuo 3° iki 8°, todėl Planuojamoje teritorijoje pakrantės apsaugos juostos plotis turėtų būti atitinkamai nuo 10 m iki 20 m, tačiau Specialiajame plane visai Planuojamai teritorijai nustatyta 25 m pločio pakrantės apsaugos juosta.

Pareiškėjas pažymi, kad Specialiajame plane nustatyta, jog vandentakiui (upeliui) G1 ir Gelūžės ežerui nustatoma 200 m pločio apsaugos zona, nors pagal naują Tvarkos aprašo redakciją, galiojančią nuo 2007-05-01, miestų teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų plotis turi būti lygus pagal Tvarkos aprašo II skyriaus nuostatas tokiems paviršiniams vandens telkiniams nustatomų apsaugos juostų pločiui. Tačiau Specialiajame plane nustatyta Gelūžės ežero apsaugos zona yra 200 m, o Planuojamoje teritorijoje numatyta apsaugos juosta – 25 m.

Akcentuoja, kad Specialusis planas buvo parengtas vadovaujantis 2001-11-07 aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintomis Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir apsaugos juostų nustatymo taisyklėmis, t. y. sena šių taisyklių redakcija, nors jis patvirtintas 2008-12-03 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-730, kai jau 1,5 metų galiojo naujos redakcijos Tvarkos aprašas.

Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d. ir teigia, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams. Apsaugos juostos ir zonos nustatomos ne planuotojo iniciatyva, o vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Tvarkos aprašu, kuris yra privalomas asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (žr. bylos priedą su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 91–97) nurodo, kad su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 8.2 punktą bei į tai, kad Planuojamoje teritorijoje yra parengtas ir galioja teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas, Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2010-09-06 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 punkte teisėtai ir pagrįstai nurodė nustatant reglamentus vadovautis 2008-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-730 „Dėl Antakalnio ir Pilaitės paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialiųjų planų tvirtinimo“. Specialusis planas yra galiojantis, todėl, kol jis yra nepakeistas ar nepanaikintas, jo sprendiniai yra galiojantys ir privalomi rengiant detalųjį planą.

Atsakovės manymu, iš Tvarkos aprašo nuostatų darytina išvada, kad tiek apsaugos juostų, tiek zonų išorinės ribos negali būti nutolusios mažesniu atstumu nuo kranto linijos ar pakrantės šlaito, negu nustatyta teisės aktu, tačiau tai nereiškia maksimalių atstumų nustatymo ir toks reglamentavimas neužkerta kelio rengti teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą, kuris, atsižvelgiant į konkrečią vietovę, aplinkybes bei tikslus, konkretizuotų ir nustatytų kitokius pakrantės zonos ir juostos atstumus. Svarbiausia, kad tokie atstumai nepažeistų apsaugos zonos ir juostos nustatymo esmės bei tikslų, taip pat nebūtų mažesni už nustatytus teisės aktu.

Nurodo, kad Specialiajame plane nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos atsižvelgiant į jų paskirtis, t. y. sumažinti galimybę patekti į vandens telkinius pavojingoms medžiagoms, apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griovų susidarymo bei nuošliaužų, užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą ir palankias jų formavimosi sąlygas, saugoti vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes, sudaryti palankias rekreacijos sąlygas. Kadangi Specialiuoju planu nustatytos didesnių atstumų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos siekiant tikslų, kurie įtvirtinti ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, mano, kad toks nustatymas neprieštarauja Tvarkos aprašui.

Teigia, kad Tvarkos aprašo 12 punktas nustato konkretų atvejį, kada planavimo sąlygos ir / ar sąvadas gali būti keičiami planavimo organizatoriaus iniciatyva. Keitimo galimybių sąrašas yra baigtinis, o pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, nepateikia įrodymų, kad keičiasi planavimo tikslai, todėl atmestinas jo skunde nurodytas argumentas, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pakeisti planavimo sąlygų sąvadą.

Atkreipia dėmesį į Tvarkos aprašo 33 punktą, kuriame pareiškėjo keliamam ginčui dėl atsakovės išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti išdavimo teisėtumo ir jų panaikinimo yra nustatyta speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka: suinteresuotas asmuo dėl teritorijų planavimo visų pirma turi su skundu kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir tik tada į teismą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta jo keliamam ginčui nustatyta specialia ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teigia, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą dėl ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalies, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, panaikinimo. Asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas. Apie skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimo Nr. 1-730 patvirtinimą buvo paskelbta 2008-12-13 laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, taigi nuo 2008-12-13 pareiškėjas galėjo sužinoti apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytais terminais. Be to, rengiant Specialųjį planą buvo atliktos visos specialiojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros (apie projekto rengimo pradžią informuota 2005-12-10 laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, 2005-11-29 Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapio skiltyje „Teritorijų planavimo viešumas“, apie projekto parengimą ir viešą svarstymą informuota 2006-10-21 laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, 2006-11-28 Pilaitės seniūnijoje vyko viešas pristatymas ir svarstymas), todėl laikytina, kad pareiškėjas viso specialiojo planavimo metu galėjo žinoti apie rengiamą Specialųjį planą, jo sprendinius ir aktyviai dalyvauti jo svarstyme.

Pažymi, kad Specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Sprendimą dėl Specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatorius motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija. Pareiškėjas nėra ginčijamo Specialiojo plano planavimo organizatorius, o pateikdamas tokį reikalavimą dėl galiojančio Specialiojo plano keitimo, nepateikia jokių argumentų ir / ar įrodymų, kad būtų keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir Specialiojo plano sprendiniai, kurie turėtų įtakos ir planuojamoje teritorijoje galiojančio specialaus plano keitimui.

Žemesnės instancijos teismas

Savivaldybės taryba 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2092 yra pritarusi Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano rengimui, kurį rengiant, bus peržiūrėti ir įvertinti galiojančių specialiųjų planų reglamentai bei jų atitiktis teisės aktams. Taigi nėra pagrindo panaikinti ginčijamo 2008-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-730 dalį, nes vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas (taip pat ir vandentakio G-1 (kodas (duomenys neskelbtini)) bei Gelūžės ežero) nustatys rengiamas Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialusis planas.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad ginčijamas 2012-02-24 raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta informacija jį dominančiais klausimais. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui) negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.

Teismo posėdyje kaip atsakovę byloje taip pat nutarta įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (žr. bylos priedą su kompiuterine laikmena), kuriai įgaliojimą atstovauti pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti (bylos priedas su kompiuterine laikmena).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. A.R. A., D. U. ir D. I. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2010-07-27 sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė perdavė apie 1,0499 ha bendro ploto teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas S. F., E. F., D. I., D. U. ir R. A. (b. l. 5–6).

2010-09-29 Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini)-(b. l. 8–9) bei planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini)-(2.15.1.21-MP2) (b. l. 7), kurių atitinkamai 9.2 p. ir 4.3 p. buvo nurodyta rengiant Planuojamos teritorijos detalųjį planą vadovautis Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2010-09-06 išduotomis planavimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-09-06 išduotų planavimo sąlygų 7.2 p. nurodyta, kad, nustatant reglamentus, reikalinga vadovautis 2008-12-03 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-730 „Dėl Antakalnio ir Pilaitės paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialiųjų planų tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Pilaitės seniūnijos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialusis planas (b. l. 10).

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2012-01-30 kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas detaliojo plano planavimo sąlygų sąvade nustatyti, kad Planuojamoje teritorijoje nesivadovaujama Specialiojo plano dalimi, kuri, jo manymu, prieštarauja 2007-02-14 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 patvirtintam Tvarkos aprašui, arba skubiai pradėti Specialiojo plano dalies, kuri prieštarauja Tvarkos aprašui, pripažinimo negaliojančia procedūrą (b. l. 32–33).

Atsakovė 2012-02-24 raštu Nr. A51-11067(2.8.1.12-MP3) atsakė pareiškėjui, kad Specialusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai nagrinėjamu atveju privalomi rengiant detalųjį planą. Informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2092 yra pritarusi Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai, Specialiojo plano rengimui ir jį rengiant bus peržiūrėti ir įvertinti galiojančių specialiųjų planų reglamentai bei jų atitiktis teisės aktams. Rašte nurodoma, kad, Departamento nuomone, šiuo metu netikslinga keisti Specialiojo plano sprendinius, taip pat nėra teisinių galimybių keisti išduotas planavimo sąlygas (b. l. 34, 104).

Ginčas šioje byloje kilo dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimo, nustatant, kad Planuojamoje teritorijoje nesivadovaujama Specialiojo plano dalimi, kuri, pareiškėjo manymu, prieštarauja 2007-02-14 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 patvirtintam Tvarkos aprašui.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad specialusis planas (projektas) – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų plėtros, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. To paties įstatymo 13 str. 2 d. įtvirtinti specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai, iš kurių ir nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones.

Pažymėtina, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminis ar individualus, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus (2008 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62‑216/2008).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Taigi šiems aktams priskiriamas ir norminis administracinis aktas (greta įstatymų ir kitų teisės aktų) (pvz., žr. 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑560/2009, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 7(17), 2009), kuris Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiamas kaip teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad norminiuose teisės aktuose, kuriems, kaip minėta, priskiriami ir norminiai administraciniai aktai, įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie paprastai orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A5‑63/2003, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, 2004). Aptariamų aktų požymiai yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar ginčijamas teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8‑78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

Vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2‑736/2002). Byloje nėra ginčo dėl pastarosios sąlygos tenkinimo – skundžiamą 2008-12-03 sprendimą Nr. 1-730 priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, t. y. viešojo administravimo subjektas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1, 3–5, 9 d.; Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Tam, kad tam tikras teisės aktas būtų pripažintas norminiu, be visų kitų nurodytų norminių teisės aktų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį (2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑1406/2010, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010).

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumento, nagrinėjamu atveju – Pilaitės seniūnijos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialiojo plano, privalomumas atitinkamų visuomeninių teisinių santykių dalyviams yra eksplicitiškai įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Be to, patys sprendiniai adresuoti visiems visuomeninių teisinių santykių, susijusių su veikla (plačiąja prasme) Pilaitės seniūnijos teritorijoje, dalyviams, t. y. ne konkretiems, bet rūšiniais požymiais apibrėžtiems subjektams. Taigi ginčo specialiojo teritorijų planavimo dokumentas iš esmės nustato Pilaitės seniūnijos teritorijos bendruosius plėtros, naudojimo bei apsaugos principus (prioritetus, tam tikras bendras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai, t. y. individualiais požymiais neapibūdinti subjektai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijama atsakovės 2008-12-03 sprendimo dalis, kuria buvo patvirtintas Pilaitės seniūnijos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialusis planas, yra laikytinas norminiu administraciniu aktu.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su 2008-12-03 sprendimo dalimi ir nurodo, kad Specialiojo plano dalis prieštarauja atitinkamoms Tvarkos aprašo nuostatoms.

Pažymėtina, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo, o tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Ši įstatymo norma nustato administracinių teismų kompetenciją tirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuolatinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai tiria tik norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios, nei Vyriausybės nutarimai, teisės aktams. Byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios, nei Vyriausybės nutarimai, teisės aktams turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant individualią bylą, jei tam yra būtinybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį). Nors administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl norminio administracinio akto atitikties žemesnės teisinės galios norminiams aktams, nei Vyriausybės norminiai aktai, tačiau nei įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų hierarchija, nei teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos tokiu būdu nėra pažeidžiama. Suinteresuotas asmuo, kurio teisės pažeidžiamos taikant norminį administracinį aktą, gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad norminis administracinis aktas prieštarauja aukštesnės teisinės galios (tačiau žemesniems, nei Vyriausybės nutarimai) poįstatyminiams aktams, neturi tokiu aktu vadovautis ir turi išspręsti bylą, remdamasis teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklėmis. Pagal tokias pačias taisykles individualią bylą nagrinėjantis teismas turi išspręsti ir to paties hierarchinio lygmens norminių administracinių aktų tarpusavio prieštaravimą bei priimti sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. F. abejoja, ar Specialusis planas atitinka Tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98, nuostatas.

Aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymas Nr. D1-98 ir juo patvirtintas Tvarkos aprašas nėra Vyriausybės norminis aktas, tai žemesnio, nei Vyriausybės nutarimai, hierarchinio lygmens poįstatyminis teisės aktas, kuris pats neturi prieštarauti Vyriausybės norminiams aktams. Minėta, kad administraciniams teismams, taikant specifinę norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo procedūrą, nepriskiriama tirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikties žemesniems, nei Vyriausybės nutarimai, poįstatyminiams aktams. Šiuo atveju tokia patikra įmanoma tik nagrinėjant individualią bylą pagal teisės aktų kolizijų sprendimo taisykles (pvz., specialioji norma nugali bendrąją (lex specialis derogat legi generali), naujesnė norma nugali senesniąją (lex posterior derogat legi priori), viršesnė norma nugali žemesnę (lex superior derogat legi inferiori).

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2012-08-26) 36 punkte nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp Sąlygas ir / ar Sąvadą išdavusių institucijų ir / ar planavimo organizatoriaus, nagrinėja ir sprendimus priima valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (Žin., 2010, Nr. 116-5949) nustatyta tvarka tikrina, ar Sąlygos ir Sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kitus ginčus ir žalos atlyginimo klausimus sprendžia teismas.

Nurodyto aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2011-04-13 iki 2012-08-26, 33 punkte buvo nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp Sąlygas ir / ar Sąvadą išdavusių institucijų ir / ar planavimo organizatoriaus, nagrinėja ir sprendimus priima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo nustatyta tvarka tikrina, ar Sąlygos ir Sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kitus ginčus ir žalos atlyginimo klausimus sprendžia teismas.

Pagal Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 4.1 punktą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atlieka valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemėvaldos projektus bei planus, miškų tvarkymo schemas) ir valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų, taip pat savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų priežiūrą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad planavimo procesas (taip pat ir valstybinė teritorijų planavimo priežiūra) prasideda išduodant teritorijos planavimo sąlygas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų išvados dėl parengtų teritorijos planavimo dokumentų pateikimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 7(17), 2009, p. 431, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-438/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje AS822-107/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-24 rašto Nr. A51-11067 (2.8.1.12-MP3), nustatė, kad byloje kilo ginčas tarp planavimo organizatoriaus (pareiškėjo) ir planavimo sąlygas teikiančios institucijos (atsakovo), kai planavimo sąlygos jau yra išduotos, tačiau valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų išvados dėl parengtų teritorijos planavimo dokumentų dar nepateiktos. Pareiškėjas kelia ginčą dėl jau išduotų planavimo sąlygų teisėtumo, taigi darytina išvada, kad jis privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų nustatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tuo atveju, jei skundas buvo priimtas, nors suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dar galima pasinaudoti. Jeigu nebegalima – teismas nutraukia bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).

Pagal Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 8.6 punktą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir pranešimus.

Byloje nėra pateikta duomenų, be to, teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, kad į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareiškėjas dėl atsakovės pateikto atsisakymo pakeisti planavimo sąlygas nesikreipė, taigi darytina išvada, kad jis nepasinaudojo privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtas, kadangi jis nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ta tvarka dar galima pasinaudoti.

Kadangi, kaip konstatuota, pareiškėjas individualioje byloje dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo nėra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, be to, nurodo, kad Specialusis planas prieštarauja Tvarkos aprašo nuostatoms, kuris, kaip minėta, yra žemesnio lygmens teisės aktas nei Vyriausybės nutarimas, šioje byloje atskirai tirti Specialiojo plano teisėtumą nenagrinėjant individualios bylos, nėra galimybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str., 105–106 str.,

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėBronius JanuškaHenrikas Sadauskas