Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.4.3; 3.1.4.4; 3.1.14.8.8; 3.2.3.2; 3.2.7.1.; 3.2.7.2

2023 m. balandžio 19 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose gautas ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo M. B. priteisti 153,29 Eur žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Ieškinį atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 18 – 20 punktai). Taigi asmuo, įgyvendinantis teisę kreiptis į teismą, turi laikytis specialiuosiuose įstatymuose nustatytų šios procesinės teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.

3. Reikalavimai ieškinio turiniui nustatyti CPK 135 straipsnyje. Be minėtame straipsnyje išvardytų ieškinio turinio reikalavimų, ieškinys taip pat turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, įtvirtintus CPK 111–114 straipsniuose.

4. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, asmuo, siekiantis atstovauti juridinį asmenį teisme, turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

5. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį pateikė V. Ž., tačiau teismui nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad V. Ž. turi teisę atstovauti įstaigą, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą ieškovės vardu asmuo, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu ieškinį atsisakytina priimti.

6. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 puntu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.