Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. R. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 2021 m. gruodžio mėn. 21 d. 12 val. 51 min. Prienų rajono sav., magistralinio kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 74,00 km vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas 1,37 promilių girtumas. Minėtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje I. R. paskirta administracinė nuobauda – 800,00 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specaliosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

I. R., nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą (b. l. 1-9), kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, arba, netenkinus pirmojo prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti I. R. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei ANK 422 str. 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Skundas motyvuotas tuo, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nuobauda bei administracinio poveikio priemonė I. R. paskirta neatsižvelgus ir visapusiškai bei išsamiai neįvertinus visumos I. R. ir jos atstovo į bylą pateiktų duomenų ir išdėstytų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti I. R. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei ANK 422 str.apsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nebuvo įvertinta tai, kad I. R., sustabdyta policijos pareigūnų, nesipriešino blaivumo patikrinimui, nevengė patikros, kad nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Neatsižvelgta į tai, kad I. R. charakterizuojama teigiamai, turi ilgametę vairavimo patirtį, niekuomet nėra bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, kad ji yra atsakinga vairuotoja ir laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nevertinta ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones I. R. yra būtina darbinėje veikloje, jos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. I. R. yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teikiančios valymo paslaugas, vadovė. Įmonė turi net 3000 užsakovų ir paslaugas teikia įvairiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Marijampolėje, Vilniuje. I. R., kaip įmonės vadovė yra atsakinga už visą įmonės personalą, už užsakovų paiešką, už bendravimą bei ryšių su užsakovais palaikymą, todėl turi nuolat vykti į nurodytus Lietuvos miestus, susitikti su užsakovais, spręsti su įmonės teikiamomis paslaugomis susijusius klausimus. Įmonėje nėra asmens, kuris galėtų atlikti I. R. funkcijas ar ją pavaduoti. Neatsižvelgta ir į tai, kad I. R. turi įvairių sveikatos problemų, jai diagnozuota hipertenzija bei hipercholesterolemija, t. y. padidėjęs kraujo spaudimas, širdies permušimai, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai, į tai kad ji gyvena už Marijampolės miesto. Todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina tikslu nuvykti į gydymo įstaigas, kitiems būtiniems asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Neįvertinęs ir neatsižvelgęs į bylos duomenų visumą, ignoravęs I. R. paaiškinimus ir nurodytas reikšmingas aplinkybes, skundžiamą nutarimą priėmęs tyrėjas I. R. skyrė neproporcingą, teisingumo ir protingumo principams aiškiai prieštaraujančią administracinio poveikio priemonę.

Be to, pareiškėjos nuomone, priimant skundžiamą nutarimą, pažeisti imperatyvūs, ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reiklalavimai, nes visapusiškai ir išsamiai netirtos bylos aplinkybės, nevertinta ir tendencingai ignoruota visa eilė bylai išspręsti teisingai reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, tokie įrodymai nepagrįstai atmesti, nenurodant jokių motyvų, sprendimas dėl I. R. pripažinimo kalta padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiamas vien prielaidomis, prieštaringais ir abejotinais įrodymais, todėl kundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena I. R. atžvilgiu nutraukta.

Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju kyla esminių prieštaravimų ir abejonių dėl I. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių bei alkotesteriu užfiksuotų rodmenų patikimumo ir objektyvumo. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad ji alkoholį vartojo tik 2021 m. gruodžio 20 d. vakare, tą vakarą išgėrė kelias taures vyno. Kitos dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d., ryte, jautėsi gerai, nejautė jokių alkoholio vartojimo pasekmių, sėsdama prie automobilio vairo buvo įsitikinusi, kad jos organizme jokios alkoholio koncentracijos nėra, kad ji yra visiškai blaivi. Todėl tai, kad patikrinimo metu buvo nustatytas alkoholio kiekis jos organizme, jai buvo labai netikėta ir ją stipriai šokiravo. Jos blaivumą policijos pareigūnai tikrino du kartus. Kaip nurodoma policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime, pirmu tikrinimu, kuris atliktas 12 val. 51 min., nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu, kuris atliktas 13 val. 12 min., nustatytas 1,37 promilės neblaivumas. Tarp pirmojo ir antrojo patikrinimų praėjo vos 21 min., alkotesterio parodymai šių patikrinimų metu ženkliai skiriasi, t. y. skiriasi net per 0,33 promilės. 2022 m. sausio 5 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0002/22 (toliau – ir Konsultacinė specialisto išvada) be kita ko nurodyta, kad atgaliniam alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK) apskaičiavimui įvykio metu galioja šie teisminės valdžios nustatyti eliminacijos duomenys: mažiausiai tikėtina 0,10 promilės/valandą; tikėtina 0,15 promilės/valandą; daugiausiai 0,2 promilės/valandą. 2022 m. sausio 26 d. papildomoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. PAP-0002/22 (toliau – ir Papildoma išvada), atsakant į I. R. atstovo paklausimą, pateikta išvada, kad per 21 minutės laikotarpį alkoholio kiekis asmens organizme negali pakisti nuo 1,7 promilės iki 1,37 promilės, t. y. asmuo negali per nurodytą 21 minučių laikotarpį išblaivėti 0,33 promilės, nes per valandą tai būtų 0,94 promilės, o tai prieštarauja visuotinai priimtoms medicininėms žinioms. Pabrėžė, kad Konsultacinę specialisto išvadą bei Papildomą išvadą pateikė ekspertas, daktaras P. P., įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų patiekimą, turintis teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją bei įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą. Konsultacinėje specialisto išvadoje bei Papildomoje išvadoje pateiktos išvados paneigia užfiksuotus alkotesterio parodymus bei nustatytą I. R. neblaivumo laipsnį, kadangi, kaip nurodoma minėtose išvadose, alkoholio kiekis asmens organizme per tokį trumpą laiko tarpą objektyviai negali pakisti per 0,33 promilės. Duomenų, kad I. R. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, galinčius turėti įtakos tikrinimo rezultatui, byloje nėra. Todėl, įvertinus užfiksuotus alkotesterio parodymus ryšium su Konsultacinėje specialisto išvadoje ir Papildomoje išvadoje pateiktomis išvadomis, I. R. paaiškinimais, kitais bylos duomenimis, darytina išvada, kad I. R. blaivumo patikrinimo metu, alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas I. R. blaivumas, veikė netinkamai, todėl užfiksuoti alkotesterio parodymai nagrinėjamu atveju yra klaidingi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį – asmens neblaivumą. Taigi, priimant skundžiamą nutarimą, nesilaikyta ANK 567 straipsnio, 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų išsamiai ir visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, ir vadovautasi išimtinai tik alkotesterio rodmenimis, kuriuos neabejotinai paneigia aukščiau aptarti, objektyvūs įrodymai, esantys administracinio nusižengimo byloje. To pasėkoje buvo priimtas aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas skundžiamas nutarimas, kuris turi būti panaikintas.

Pareiškėjos nuomone, alkotesterio DRAGER 7510 Nr. ARCK-0039 parodymų neobjektyvumą ir nepatikimumą patvirtina ir kitos, priimant skundžiamą nutarimą taip pat absoliučiai nevertintos, aplinkybės. I. R. teigimu, ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams liepus pūsti į alkotesterį, jai įtarimą sukėlė alkotesterio antgalis, tarsi būtų jau panaudotas, todėl ji paprašiusi antgalį pakeisti. Pareigūnai alkotesterio antgalį pakeitė, tačiau jį pakeitė ne prie I. R.. Ji nematė, kaip buvo išpakuotas naujas alkotesterio antgalis, jai jo išpakuoti pareigūnai nedavė. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai nesuteikė galimybės I. R. pačiai išpakuoti vienkartinį alkotesterio antgalį, tai, kad antgalis į alkotesterį buvo įdėtas nematant I. R., rodo Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą, kas sudaro rimtą pagrindą abejoti atliktu I. R. blaivumo patikrinimo objektyvumu ir šio patikrinimo rezultatų patikimumu.

Be to, I. R. turi sveikatos problemų, jai diagnozuotas padidėjęs kraujo spaudimas, širdies permušimai, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas. Dėl šių sveikatos problemų ji privalo nuolat vartoti jai paskirtus receptinius vaistus – „Atoris“, „Zofistar“, „Nebilet“. Taip pat, dėl nuolatinio raumenų, sąnarių skausmo vartoja vaistus „Ibuprofen Lannacher“. Šiuos vaistus gėrė ir įvykio dieną, taip pat įvykio dieną vartojo vaistus nuo peršalimo „Strepsils Intensive“. Be kita ko, iki nagrinėjamo įvykio pareiškėjai buvo atliktas išsamus kraujo tyrimas, kurio metu jai nustatytas kepenų sutrikimas. Dar daugiau, patikrinus I. R. vartojamų vaistų informacinius lapelius, matyti, kad vienas iš galimų šalutinių visų jos vartojamų vaistų poveikių yra kepenų funkcijos sutrikimas. Priimant skundžiamą nutarimą, tiek šios aplinkybės, tiek jas pagrindžiantys dokumentai, taip pat buvo tendencingai ignoruoti, visiškai neanalizuoti ir nevertinti. I. R. nuolat vartojami vaistai, jos organizmo būklė, tai, kad I. R. vartojo įvairius vaistus ir įvykio dieną, galėjo turėti įtakos I. R. patikrinimo metu užfiksuotiems alkotesterio parodymams ir juos iškreipti.

Pareiškėjos nuomone, remiantis aukščiau aptartu, konstatuotina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad I. R. įvykio metu vairavo automobilį būdama neblaivi ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. Preiškėjos nuomone, ji administracinėn atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai, nesant administracinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu turi būti nutraukta.

Pareiškėja I. R., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 44), neatvyko į teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta I. R. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu (2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) pareiškėjos I. R. atstovas advokatas M. B. prašė tenkinti skundą. Papildomai paaiškino, kad negali tarp dviejų pūtimų būti tokio skirtumo. Nežino, kodėl taip įvyko. Jis remiasi I. R. rašytiniais paaiškinimais. Nežino, ar pastaroji gerai pamena jos blaivumo patikrinimo aplinkybes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnams nekilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos girtumo – šie pasiūlė jai pavažiuoti toliau, tarpusavy kalbėjo, kad pareiškėja atrodo normaliai, neatrodo baisiai girta. Vaizdo įrašuose neužfiksuota akivaizdaus pareiškėjos girtumo. Jis spėja, kad toks didelis skirtumas tarp dviejų patikrinimų rezultatų atsirado dėl to, kad keletą kartų pučiant į tą patį antgalį, galimai susikaupė koncentracija, dėl to patikrinimo rezultatas neatitinka tikrovės. Kas patvirtina, kad pareiškėja nebuvo apsvaigusi, arba nebuvo tokia koncentracija. Mano, kad policijos pareigūnai pažeidė neblaivumo nustatymo tvarką, nes nepavykus tinkamai įpūsti, jie turėjo pakeisit antgalį, o kilus abejonėms dėl patikrinimo rezultatų, turėjo patys pareiškėją nuvežti į gydymo įstaigą nustatyti, ar ji yra blaivi.

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 29-33), kuriuo prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skiriant nuobaudą pažeidėjai, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis.

Iš A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 12 val. 28 min. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą vykti link magistralinio kelio Al6, nes kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė važiuoja automobilis MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai blaškosi kelyje. Važiuojant nurodyta kryptimi buvo pastebėtas minėtas automobilis ir sustabdytas. Automobilį vairavo I. R.. Bendraujant su ja, buvo matyti, kad vairuotojos judesiai nekoordinuoti, netikslūs, o ji pati pasimetusi. Bandant tikrinti vairuotojos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, po keleto bandymų, kadangi vairuotojai sunkiai sekėsi pūsti į prietaisą, alkoholio kiekio matuoklio DRAGER 7510“ Nr. ARCK-0039 rodmenys (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtino, kad vairuotoja yra neblaivi. Pirmu tikrinimu, kuris atliktas 12 val. 51 min. nustatytas 1,70 promilės neblaivumas (1,67 promilės, parodymai įvertinus paklaidą), o antru tikrinimu, kuris atliktas 13 val. 12 min. nustatytas 1,37 promilės neblaivumas (1,34 promilės, parodymai įvertinus paklaidą). I. R. paaiškinime nurodė, kad su pažeidimu sutinka, labai gailisi, vakare išgėrė taurę vyno. Alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, įrenginys yra tinkamas naudoti. Techninės priemonės metrologinės patikros galiojimo data nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. Tuo pagrindu I. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo ji buvo pasirašytinai supažindinta, jokių nusiskundimų ar pastabų I. R. nepareiškė. 2022 m. sausio 5 d. buvo gautas papildomas I. R. paaiškinimas, jog 2021 m. gruodžio 20 d. vakare išgėrė kelias taures vyno. Kitos dienos ryte jautėsi gerai, nejautė jokių alkoholio vartojimo pasekmių, buvo įsitikinusi, kad organizme jokios alkoholio koncentracijos nėra, kad yra blaivi ir gali sėsti prie automobilio vairo. Šioje byloje pateikta konsultacinė teismo medicinos specialisto išvada nepaneigia fakto, kad alkoholio kiekio matuoklio prietaisas, kuriuo I. R. buvo nustatytas neblaivumas, buvo techniškai tvarkingas, kadangi alkoholio kiekio pareiškėjos organizme sumažėjimas iki 0,33 promilių (antro patikrinimo metu, praėjus 21 minutei po pirmojo tikrinimo) galėjo įvykti dėl natūralių organizmo procesų (stresas, išgąstis, didesnis prakaitavimas, susijaudinimas, kokiomis ligomis serga asmuo), todėl netikėti I. R. girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Šioje byloje kritiškai turėtų būti vertinamas pareiškėjos paaiškinimas dėl iš vakaro išgertų dviejų taurių vyno.

Išimtinių aplinkybių taikyti I. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. I. R. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5, 6 dalių sankcijose numatyta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių – nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Teismo posėdžio metu nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota atstovė N. Z. (2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad teismo medicinos tarnyba yra nurodžiusi, kad neturi info apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmą konkrečiam asmeniui. Pati pareiškėja sunkiai pūtė į alkotesterį, nesuprato, kaip pūsti, sutiko su alkotesterio parodymais, nesikreipė į gydymo įstaigą dėl jos blaivumo nustatymo. Jei pareiškėja būtų buvusi blaivi, aparatas nebūtų užfiksavęs neblaivumo. Kyla abejonių dėl pareiškėjos išgerto alkoholio kiekio ir alkoholio išgėrimo laiko. Policijos pareigūnai sustabdė pareiškėja ne atsitiktinai, o gavę pranešimą apie pavojingą vairavimą, kuris, manytina, truko kurį laiką, dėl to asmuo pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją. Nėra pagrindo abejoti alkoholio matuoklio parodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiasis patrulis A. M. 2021 m. gruodžio 21 d. I. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad I. R., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nes 2021 m. gruodžio mėn. 21 d. 12 val. 51 min. Prienų rajono sav., magistralinio kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 74,00 km vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas 1,37 promilių girtumas (AN byla, b. l. 6-7). Minėtame administracinio nusižengimo protokole I. R. nurodė, kad sutinka padariusi administracinį nusižengimą, gailisi, vakar vakare išgėrė taurę vyno.

2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai už minėtą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (AN byla, b. l. 1-3).

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo savo kaltę neigia, nurodydama, kad alkotesterio duomenys nepatikimi – jis veikė netinkamai, o pareigūnai pažeidė asmenų neblaivumo tikrinimo taisykles, be to, pareiškėjos nuolat vartojami vaistai ir jos organizmo būklė galėjo iškreipti alkotesterio rezultatus.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog Institucija įrodymus vertino atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, Institucijos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas pritaria Institucijos padarytoms išvadoms, jog I. R. savo veiksmais padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. I. R. kaltę patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.

Surašant I. R. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog sutinka padariusi administracinį nusižengimą, gailisi, vakar vakare išgėrė taurę vyno (AN byla, b. l. 6-7). Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad pareiškėja iš esmės neginčijo galimo savo girtumo, nurodė, kad iš vakaro, vakarienės metu išgėrė vyno, nesitikėjo, kad gali pripūsti (b. l. 37). Be to, pareiškėja ir 2022 m. sausio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2021 m. gruodžio 20 d. vakare išgėrė kelias taures vyno; kitos dienos ryte jautėsi gerai, nejautė jokių alkoholio vartojimo pasekmių, buvo įsitikinusi, kad jos organizme jokios alkoholio koncentracijos nėra. Taigi, surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino, kad neblaivi vairavo transporto priemonę, dėl savo poelgio gailėjosi. Be to, be I. R. prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir 2021 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 21 d. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0039, pirmo tikrinimo metu 12.51 val. nustatytas 1,70 promilių (1,67 promilių, įvertinus paklaidą) I. R. girtumas, antro tikrinimo metu 13.12 val. nustatytas 1,37 (1,34 promilių įvertinus paklaidą) girtumas (b. l. 10). Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas I. R. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), nenustatyta. Policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0039, kuriuo buvo tikrinamas I. R. neblaivumas įvykio vietoje, kaip matyti iš 2021 m. spalio 13 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (AN byla, b. l. 11), buvo metrologiškai patikrintas, patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 13 d., todėl buvo tinkamas naudoti.

Aplinkybę, kad pareiškėja vairavo transporto priemonę neblaivi, taip pat patvirtina ir išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. 12.24 val. gautas pranešimas, kad Birštono sav., Birštono sen., Grikapėdžio k., kelyje Prienai-Vilnius važiuoja automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai blaškosi po kelią (b. l. 47), taip pat Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2021 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog pagal gautą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą sustabdžius nurodytą automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilį vairavo I. R., bendraujant su ja buvo matyti, kad vairuotojos judesiai nekoordinuoti, netikslūs, o pati vairuotoja pasimetusi. Bandant patikrinti vairuotoją alkotesteriu, po keliolikto bandymo (labai sunkiai sekėsi pūsti į alkotesterį), pirmu tikrinimu alkotesteriu Drager 7510 ARCK-0039, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 12 val. 51 min. nustatytas 1,70 promilių girtumas, o 13 val. 12 min. nustatytas 1,37 promilių girtumas (AN byla, b. l. 12). Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų šališki ar suinteresuoti neteisingai patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos versiją, kad vairavo blaivi arba kad jos iškvėptame ore buvo etilo alkoholio koncentracija, kuri neužtraukia administracinės atsakomybės. Iš vaizdo įrašų (b. l. 37) matyti, jog policijos pareigūnas informavo pareiškėją apie jos teisę kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų paimtas jos kraujas ir nustatyta alkoholio koncentracija jos kraujyje, tačiau pareiškėja tokia teise nepasinaudojo. Kas taip pat rodo, jog pareiškėja, policijos pareigūnams ją sustabdžius, pripažino, kad neblaivi vairavo transporto priemonę. Versija, kad kitos dienos ryte ji jautėsi gerai, nejautė jokių alkoholio vartojimo pasekmių, buvo įsitikinusi, kad jos organizme jokios alkoholio koncentracijos nėra, t. y. vairavo blaivi, atsirado tik pareiškėjai pateikus skundą Institucijai, todėl laikytina pareiškėjos gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar ją palengvinti, todėl teismas ja nesivadovauja. Juolab, kad ši versija yra neįtikinama, nelogiška, nes pareiškėja, būdama protingas asmuo, turintis ilgą vairavimo patirtį ir žinodama vairavimo esant neblaivia pasekmes, manydama esanti visiškai blaivi, nebūtų sutikusi su pažeidimu, be to, būtų vykusi į gydymo įstaigą, kaip tai numatyta Taisyklių 29 punkte, kad būtų nustatyta, ar jos kraujyje yra alkoholio.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams liepus pūsti į alkotesterį, jai įtarimą sukėlė alkotesterio antgalis, tarsi būtų jau panaudotas, todėl ji paprašiusi antgalį pakeisti, pareigūnai alkotesterio antgalį pakeitė, neatitinka tikrovės, nes iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad jokių abejonių ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, šiems liepus jai pūsti į alkotesterį, dėl alkotesterio antgalio ji nereiškė ir alkoholio matuoklio antgalis nebuvo keičiamas. Todėl šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti, jais nesivadovaujama.

Taip pat neatitinka tikrovės ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nematė, kaip buvo išpakuotas naujas vienkartinis alkotesterio antgalis. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose (b. l. 37) užfiksuotu I. R. neblaivumo patikrinimu: įraše Nr. 1 užfiksuota, jog sustabdžius I. R. vairuojamą automobilį, policijos pareigūnas iš tarnybinio automobilio bagažinėje esančio lagaminėlio išėmė alkoholio kiekio matuoklį ir naują, supakuotą, vienkartinį alkoholio kiekio matuoklio antgalį, kuriuos nešėsi iki I. R. automobilio; įraše Nr. 2 užfiksuota, jog policijos pareigūnas priėjo prie I. R. automobilio, būdamas prie automobilio vairuotojo durelių, pareiškėjai sėdint vairuotojo vietoje, bendraudamas su I. R. pro pravirą vairuotojo durelių langą, I. R. akivaizdoje ir šiai matant, išpakavo alkoholio kiekio matuoklio antgalį iš pakuotės ir uždėjo ant alkotesterio. Pareiškėja tikrinimo metu neginčijo neblaivumo nustatymo procedūros. Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji nematė, kaip buvo išpakuotas naujas vienkartinis alkotesterio antgalis, yra nepagrįsti ir atmestini. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo nuostatas. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog alkotesterio antgalį išpakavo ne pati pareiškėja, o pareigūnas, nepaneigia alkotesteriu nustatytų neblaivumo duomenų. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklėse nenustatytas reikalavimas pakeisti alkotesterio antgalį atliekant asmeniui pakartotinį tikrinimą ar pirmo tikrinimo metu nepavykus tinkamai įpūsti.

Pareiškėja skunde savo abejonę alkotesterio rodmenimis grindžia ir tuo, kad neblaivumo duomenys, užfiksuoti tikrinant pareiškėjos blaivumą pirmojo ir antrojo tikrinimo metu, skiriasi 0,33 promilės, nors, pareiškėjos nuomone, per 21 minutės laikotarpį alkoholio kiekis asmens organizme negali pakisti nuo 1,7 promilės iki 1,37 promilės, t. y. asmuo negali per nurodytą 21 minučių laikotarpį išblaivėti 0,33 promilės, nes per valandą tai būtų 0,94 promilės, o tai prieštarauja visuotinai priimtoms medicininėms žinioms ir teismų praktikai. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje taikomus atgaliniam alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK) apskaičiavimui įvykio metu teisminės valdžios nustatytus eliminacijos duomenis: mažiausiai tikėtina 0,10 promilės/valandą; tikėtina 0,15 promilės/valandą; daugiausiai 0,2 promilės/valandą. Grįsdama abejonę alkotesterio rodmenimis šiuo aspektu, pareiškėja pateikė teismo medicinos gydytojo P. P. 2022 m. sausio 5 d. Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko nurodyta, kad atgaliniam alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK) apskaičiavimui įvykio metu galioja šie teisminės valdžios nustatyti eliminacijos duomenys: mažiausiai tikėtina 0,10 promilės/valandą; tikėtina 0,15 promilės/valandą; daugiausiai 0,2 promilės/valandą (AN byla, b. l. 39-42), bei teismo medicinos gydytojo P. P. papildomą teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko pateikta išvada, kad per 21 minutės laikotarpį alkoholio kiekis asmens organizme negali pakisti nuo 1,7 promilės iki 1,37 promilės, t. y. asmuo negali per nurodytą 21 minučių laikotarpį išblaivėti 0,33 promilės, nes per valandą tai būtų 0,94 promilės, o tai prieštarauja visuotinai priimtoms medicininėms žinioms (b. l. 10-11)

Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Pareiškėjai iškėlus abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo tuo aspektu, kad pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatų skirtumas (šiuo atveju – asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija per 21 minutę sumažėjo 0,33 promilės) neatitinka vidutinio alkoholio koncentracijos mažėjimo žmogaus organizme, teismas, siekiant pašalinti abejones, apklausė pareiškėjos atstovą, išreikalavo filmuotą įvykio medžiagą, vertino pareiškėjo pateiktas specialisto išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos versija dėl alkotesterio parodymų nepatikimumo šiuo aspektu atmestina kaip prieštaraujanti bylos medžiagai.

Taip pat teismas pažymi, jog moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme, tačiau alkoholio skaidymo greitis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus organizmo (mitybos, sveikatos būklės, vaistų vartojimo, svorio, amžiaus ir kt.). Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018 ir kt.). Todėl, teismo vertinimu, šioje byloje pateiktos konsultacinės teismo medicinos specialisto išvados nepaneigia fakto, kad alkoholio kiekio matuoklio prietaisas, kuriuo pareiškėjai buvo nustatytas neblaivumas, buvo techniškai tvarkingas, o alkoholio skaidymo greitis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus organizmo.

Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir vaizdo medžiagos, pareiškėjai pirmojo tikrinimo metu sunkiai sekėsi tinkamai pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, tinkamai įpūsti pavyko tik iš keliolikto bandymo. Teismo vertinimu tokie būtent pačios pareiškėjos veiksmai, vengiant tinkamo pūtimo, lėmė, jog pirmojo tikrinimo metu galimai dėl susidariusio kondensato ar koncentracijos alkotesterio antgalyje buvo užfiksuota galimai didesnė etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Pažymėtina ir tai, kad antrasis pareiškėjos tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas praėjus 21 minutei po pirmojo tikrinimo, jo metu nustatytas 1,37 promilės etilo alkoholio koncentracija pareiškėjos iškvėptame ore. Teismas atkreipia dėmesį, į buvusias oro sąlygas, pažeidėja buvo sustabdyta žiemą, vaizdo medžiagoje užfiksuota vieta, kelias esantis tarp laukų, stiprus vėjas, kas buvo nevertinama atliekant konsultacinę išvadą. Teismo vertinimu jei pirmą kartą pučiant alkotesteris būtų suklaidintas pirmo pūtimo metu patekus iš išorės medžiagai, kuri yra su alkoholiu ar dėl paminėto netinkamo pūtimo ar kitokių priežasčių, pučiant pakartotinai po 21 min, jo parodymai, pareiškėjai esant blaiviai, jokiu būdu negalėjo būti 1,37 promilės, o būtų buvę - 0,00 promilės. Atsižvelgiant į paminėtą, pagrindo abejoti alkotesterio veikimu nėra, tuo labiau, kad buvo du pūtimai. Be to, minėta, niekas netrukdė pareiškėjai po blaivumo patikrinimo pasitelkus atvykusio sutuoktinio pagalbą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, o gautus rezultatus pateikti teismui, kurie būtų ištirti ir įvertinti kitų įrodymų kontekste. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo argumentai dėl alkotesterio duomenų patikimumo tuo aspektu, kad pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatų skirtumas (šiuo atveju – asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija per 21 minutę sumažėjo 0,33 promilės) neatitinka vidutinio alkoholio koncentracijos mažėjimo žmogaus organizme, atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pastarosios siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atitinkamai nurodytos aplinkybės paneigia abejones dėl to, kad pareiškėja transporto priemonę vairavo būdama neblaivi.

Nors pareiškėja nurodo, kad ji turi sveikatos problemų, jai yra diagnozuota hipertenzija bei hipercholesterolemija, t. y. padidėjęs kraujo spaudimas, širdies permušimai, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas; nuolat turi vartoti jai paskirtus receptinius vaistus - „Atoris“, „Zofistar“, „Nebilet“; dėl nuolatinio raumenų, sąnarių skausmo vartoja vaistus „Ibuprofen Lannacher“; šiuos vaistus gėrė ir įvykio dieną, taip pat įvykio dieną vartojo vaistus nuo peršalimo „Strepsils Intensive“; iki įvykio atliktas išsamus kraujo tyrimas, kurio metu jai buvo nustatytas kepenų sutrikimas, organizmo nusilpimas, dėl to mano, kad jos organizmo būklė, nuolatos vartojami vaistai, įvykio dieną vartoti vaistai, taip pat galėjo turi įtakos jos patikrinimo metu užfiksuotiems alkotesterio parodymams (AN byla, b. l. 22-25), bei pateikia įrodymus (2021 m. gruodžio 1 d. išrašas iš I. R. medicininių dokumentų, iš kurio matyti, jog ja yra paskirti vartoti vaistai, tame tarpe paskutinį kartą 2021 m. lapkričio 9 d. paskirti vaistai: nebivololis, hidrochlorotiazidas (AN byla, b. l. 30-37); 2021 m. rugpjūčio 9 d. asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nustatymo anketa, iš kurios matyti, kad I. R. nustatytos ligos (duomenys neskelbtini), joms gydyti paskirti vaistai „Z. P.“, „Nebilet“, „Atoris“ (AN byla, b. l. 30-37)), tačiau, teismo vertinimu, nenustačius duomenų, jog vaistai buvo vartoti 15 minučių iki tikrinimo, taip pat nenustačius alkotesterio netinkamumo bei Taisyklių pažeidimo tikrinant pareiškėjos blaivumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog vartojami vaistai ir organizmo būklė iškreipė alkotesterio parodymus.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių to nėra pagrindo abejoti atliktu I. R. blaivumo patikrinimo objektyvumu ir šio patikrinimo rezultatų patikimumu. Taigi alkotesteriu gauti duomenys laikytini patikimais ir patvirtina, kad I. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Byloje nustatytas pareiškėjos, vairavusios transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymių buvimo I. R. veiksmuose argumentuotos ir pagrįstos, pareiškėjos kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais nurodytais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl naikinti skundžiamą nutarimą, kaip to prašoma skundu, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėja prašo, netenkinus prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti I. R. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti I. R. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.

Iš administracinio nusižengimo nutarimo matyti, kad I. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta minimali 800 Eur bauda bei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 mėnesių.

I. R. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą ir, vairuodama neblaivi, kai nustatytas 1,34 promilių neblaivumas, ženkliai viršijantis neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu 4 kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe vieną kartą pagal ANK 471 straipsnio 2 dalį už automobilio stovėjimą draudžiamoje vietoje, vieną kartą pagal ANK 416 straipsnio 1 dalį ir du kartus pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už leistino greičio viršijimą, paskirtos administracinės nuobaudos negaliojančios, už analogiško nusižengimo padarymą nebausta (AN byla, b. l. 43-46). Šios aplinkybės apie padarytus KET pažeidimus, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustosios atžvilgiu nepasiekė, o šis nusižengimas nėra atsitiktinis jos poelgis.

Aplinkybė, kad pareiškėja prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą, kuri nutarimu pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be kita ko, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai yra reikalinga vykdant darbinę veiklą bei nuvykti pas gydytojus, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei jos asmenybę, nėra tiek išskirtinės aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Be to, nors nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad darbo reikalais nuolat vyksta didelį atstumą, teisė vairuoti reikalinga nuvykti į darbą, gydymo įstaigas, parduotuves, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, pareiškėja gali pasinaudoti bendradarbių ir artimųjų pagalba, viešuoju transportu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjai paskirtas specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui yra akivaizdžiai per griežtas ir neproporcingas. Taigi, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti I. R. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, įstatymo nuostatų nepažeidė, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – I. R. skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642, 644, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. R. skundą atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2022 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.