- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2406-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1770-720/2011 pagal ieškovės V. Z. patikslintą ieškinį atsakovui L. G. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė 2011-09-21 patikslintu ieškiniu (b. l. 10-12), padidinusi reikalaujamos priteisti iš atsakovo turtinės žalos dydį nuo 20.700 iki 41.170,95 Lt, tuo pačiu prašė padidinti ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. jau esant pritaikytam atsakovo piniginių lėšų, esančių a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), areštui 20.700 Lt sumai, ir nesant duomenų, kokia pinigų suma minėtoje sąskaitoje yra šiuo metu, prašė, visų pirma, areštuoti lėšas trūkstamai sumai, o, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovės nuomone, tik tokiu būdu bus užkirtas kelias atsakovui išvengti skolos sumokėjimo ir bus apsaugoti ieškovės interesai byloje priėmus jai palankų sprendimą. Vien tik didelė patikslinto ieškinio suma leidžia manyti, kad netaikius laikinųjų pasaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-21 nutartimi (b. l. 13-14) ieškovės prašymo netenkino, nes ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, nepateikė, be to, atsakovas ieškiniui užtikrinti pats savo iniciatyva įmokėjo į savo sąskaitą 21.000 Lt sumą, apie tai informavo antstolį, kuris areštavo lėšas sąskaitoje, todėl sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės netikslingos.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 18-21) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės nuomone, teismo motyvai, kad nėra grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti atsižvelgiant vien tik į ginčo dalyką, t. y. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą. Dėl atsakovo padaryto nusikaltimo ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturinę žalą, ieškovei ankstesni atsakovo veiksmai nekelia pasitikėjimo ir suponuoja jo galimą nesąžiningumą. Be to, padidinta 41.170,95 Lt suma yra didelė, todėl objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, šią aplinkybę ieškovė pabrėžė dar prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Areštuota tik 20.700 Lt suma, tačiau atsakovas gali pabloginti savo finansinę padėtį ir išvengti likusios reikalaujamos priteisti sumos sumokėjimo, esant palankiam teismo sprendimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 20-22) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-21 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių papildomas taikymas suteiktų ieškovei perdėto pranašumo ir pažeistų atsakovo teises bei teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros ir procesinio lygiateisiškumo principus. Jau dabar yra pažeistos Europos Žmogaus Teisių konvencijos ginamos teisės: teisė į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (byla tęsiasi nuo 2004 metų), teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe (iki 2011 m. atsakovui buvo areštuotas jam priklausantis butas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 62-6; dabar areštuotos lėšos sąskaitoje) ir dėl ieškovės piktnaudžiavimo vis dar nėra aišku, kada ši byla baigsis. Atsakovas prašo teismo atsižvelgti į esmines bylos aplinkybes:
1. Atsakovas gerbia teismo sprendimus ir juos įvykdo nedelsiant. Atsakovas, gavęs LAT 2011-03-01 sprendimą, nedelsdamas sumokėjo jam priteistą 10.000 Lt baudą valstybei ir stengėsi sužinoti ieškovės sąskaitos numerį, į kurį galėtų pervesti priteistus 10.000 Lt moralinei žalai atlyginti. Į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 96-8, kur gyvena ieškovė, jo niekas neįleido (nors, kaimynės teigimu, ji visada yra namuose), telefonu neatsiliepė. Atsakovas susirado ieškovės dukrą, kuri dirba firminėje „Lelijos“ parduotuvėje ir jai paliko savo telefono numerį, kad sužinojusi atsakovui praneštų motinos (ieškovės) sąskaitos numerį. Tačiau ir šiuo būdu norimų duomenų gauti atsakovui nepavyko. Atsakovas buvo priverstas kreiptis į antstolį S. U. ir sudaryti tarpininkavimo sutartį „Dėl turtinės prievolės įvykdymo“ ir tą pačią dieną į jo depozito sąskaitą pervedė ieškovei skirtus 10.000 Lt.
Šalies argumentai
2. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi dar šių metų gegužės 20 d., tačiau niekaip negalėjo tiksliai suformuluoti reikalavimų ir visas Kauno rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundė vienu pagrindu, kad ji kažkada suformuluos, paskaičiuos savo reikalavimus. Patikslintą ieškinį ieškovė surezgė tik 2011-09-21.
3. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-05-27 priėmė nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštuoti pinigines lėšas, o jų nesant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 20.700 Lt sumai. Atsakovas, gavęs nutartį, tą pačią dieną ieškovės atstovei advokatei D. V. ir antstoliui M. P. pateikė sąskaitos, kurioje yra užtikrinimui pakankama pinigų suma, numerį. Tai, atsakovo nuomone, dar kartą įrodo, kad jis elgėsi sąžiningai ir nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima preziumuoti, kad atsakovas yra nesąžiningas ir nevykdys teismo sprendimo, kad ir koks jis būtų.
4. Ieškovė nuo pat baudžiamojo proceso pradžios elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, klaidino teismą, esą atsakovas jai nepervedė likusių lėšų, sudarančių 10.600 Lt (nors tai įrodo SEB banko pateikti duomenys, esantys baudžiamojoje byloje), pardavus turtą. Ieškovė nuolat piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai skundžia Kauno rajono apylinkės teismo nutartis: Kauno apygardos teismas 2011-06-17 bei 2011-09-14 nutartimis iš esmės skundų netenkino. Į Kauno rajono teismo paskirtus teismo posėdžius nagrinėti civilinį ieškinį šių metų birželio 29 d., rugsėjo 21d. bei spalio 20 d. ieškovė neatvyko.
5. 2011-09-21 patikslintas ieškovės ieškinys neatitinka realybės. Patikslintu ieškiniu ieškovė mėgina klaidinti teismą, pateikdama tikrovės neatitinkantį susitarimą dėl nuomos. Ieškovė, teigdama, kad negalėdama įsigyti kito būsto, ji buvo priversta nuomotis, tik mėgina pasipelnyti iš atsakovo. LAT pabrėžia, kad teismai, nagrinėdami civilinį ieškinį, privalo išsiaiškinti, kuri ieškinio dalis priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistojo nusikalstama veika, kuri ne - patikrinti, ar dėl ieškinio pareiškime nurodytos žalos dalies atsiradimo nėra kaltas ir pats kreditorius (CK 6.248 str. 4 d.). Šiuo atveju teismas privalo atkreipti dėmesį, kad ieškovė varžytynėse parduotoje ½ dalį buto negyveno nuo 2002-09-03, o tai reiškia, kad susidariusi ieškovės įvardinama žala nėra susijusi su atsakovu priežastiniu ryšiu ir negali būti priteisiama. Pagal CK 6.579 str. 4 dalį nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik nuo nuomos sutarčių įregistravimo viešame registre momento. Kadangi minėtas susitarimas dėl nuomos nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre, jis negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovą. Byloje esantys įrodymai (ieškovės pareiškimas prokuratūrai, liudytojo apklausos protokolas) rodo, kad ieškovė ne nuomojosi, kaip teigiama prie patikslinto ieškinio pridedamame susitarime, bet gyveno bute Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 96-8, priklausančiame ieškovės motinai. Kad ieškovė negyveno Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 48, įrodo ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris šioje byloje turi įrodomąją galią. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės dukra Vaida yra ištekėjusi už B. M. G. sūnaus ir su šeima gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 48. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį, jog CK 1.87 str. nustatyta, kad apsimestinis sandoris, šiuo atveju atitinkantis ir BK nuostatas, laikomas niekiniu ir negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Subjektinės teisės įgyvendinimas, pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kito asmens teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu teise. Asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį, daro žalą kitiems asmenims. CPK 7 str. 2 d. ir 42 str. 5 d. įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis pareigomis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Veikdamas priešingai, asmuo piktnaudžiauja procesu, t. y. teisę kreiptis į teismą panaudoja priešingai jos paskirčiai. UAB „Robinta“ ginčo turtą varžytynių datai įvertino 13.500 Lt sumai, kurį atsakovas buvo areštavęs už 15.000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (šiuo atveju – nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas 2011-09-14 nutartimi (b. l. 24-26), Kauno rajono apylinkės teismui 2011-06-09 nutartimi areštavus pinigines lėšas ne 20.700 Lt ieškinio sumai, o mažesnei 20.400 Lt sumai, siekiant užkirsti nesklandumus ateityje, kad galimas ieškovei palankus teismo sprendimas būtų užtikrintas visa apimtimi, pakeisdamas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 20.700 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentu, kad turi būti įvertintas ir būsimas patikslintas ieškinys, kurio kaina bus galimai didesnė, nurodė, kad tik patikslinusi ieškinį, jeigu padidės ieškinio suma, ji galės kreiptis į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones didesnei sumai. Tačiau pažymėtina, jog šis apeliacinės instancijos teismo nurodymas jokiu būdu nereiškia, jog, ieškovei kreipusis su patikslintu ieškiniu, besąlygiškai privalės būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Nagrinėjamu atveju būtent ir sprendžiamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tikslingumas, ieškovei 2011-09-21 patikslintu ieškiniu padidinus ieškinio sumą nuo 20.700 Lt iki 41.170,95 Lt.
Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimą byloje grindžia didele ieškinio suma (likusi neužtikrinta suma 20.470,95 Lt) ir tuo, kad ankstesni atsakovo nusikalstami veiksmai prieš ją ieškovei nekelia pasitikėjimo ir suponuoja atsakovo galimą nesąžiningumą galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
Teismas sutinka su ieškove, kad reikalavimo sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau reikšminga ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydį reikia vertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-31 nutartis c. b. Nr. 2-82/2008). Teismo nuomone, šioje byloje ypač svarbu tai, kad atsakovas pradiniam ieškiniui užtikrinti pats įmokėjo į savo atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumą, dėl ko paties atsakovo prašymu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos būtent į konkrečių piniginių lėšų areštą. Piniginių lėšų savanoriškas sumokėjimas ieškiniui užtikinti, teismo nuomone, paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, įvertinus dar ir tai, jog byloje net nekeliamas klausimas apie sunkią atsakovo materialinę padėtį ar apie tai, kad likusi neužtikrinta suma 20.470,95 Lt atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas yra didelė.
Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė, prašydama padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, tačiau tokių įrodymų ji nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad ieškovei būtent ankstesni atsakovo veiksmai nekelia pasitikėjimo ir suponuoja jo galimą nesąžiningumą jai palankaus teismo sprendimo atveju, tačiau ieškovė neįvertino atsakovo veiksmų po nusikalstamos veikos padarymo (atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, savanoriškas piniginių lėšų sumokėjimas ieškiniui užtikrinti), kurie, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą suabejoti ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo grėsme. Vien ta aplinkybė, kad ieškiniu reikalaujama turtinės žalos, atsiradusios iš nusikalstamų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindas besąlygiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlikęs veiksmus, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Atsiradus objektyvių duomenų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių likusiai ieškinio sumai užtikrinti, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovė gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.