Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-628-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
1A-476-628-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pavelas Frolovas, Stasys Punys, Sigita Bieliauskienė (pran.)
Nuteistasis
A. Č.
Nukentėjusysis
L. Č.
Kategorijos

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-628/2012

Teisėjas Valdas Bugelevičius Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Stasio Punio, Pavelo Frolovo, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei, nuteistajam A. Č., jo gynėjai adv. Elenai Žilėnienei, nukentėjusiajai L. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 140 str. 1d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. Č. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. gruodžio 22 d. apie 15.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,71% promilių girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasino nužudyti nukentėjusiąją L. Č., keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, sudavė tris kartus nukentėjusiajai L. Č. į galvos sritį, visais savo veiksmais demonstruodamas, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Taip pat A. Č. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. gruodžio 22 d. apie 15.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,71% promilių girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, sudavė tris kartus nukentėjusiajai L. Č. į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą apie kairę akį, ir tuo nežymiai sutrikdydamas L. Č. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. už grasinimą nužudyti ir šioje dalyje jį išteisinti. Apelianto manymu, nesurinkta jo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dėl L. Č. išsakyto grasinimo ją nužudyti, nes grasinimas nebuvo realus. Šeimoje pastoviai vyksta konfliktai, nukentėjusioji jam visada priekaištauja, kai jis namo grįžta neblaivus, jį muša ir taip išprovokuoja muštynes. Todėl savo pasakymu „nužudysiu“ jis bandė nutraukti konfliktinę situaciją. Pažymi, kad nukentėjusiosios suinteresuotumą jį apkalbėti patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, jog L. Č. meluoja dėl jai suduotų smūgių skaičiaus, nors apeliantas neneigia, kad suduodamas vieną smūgį į veido sritį, sukėlė L. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi nukentėjusiajai smogė tik vieną kartą, susidariusi situacija teismo turėjo būti vertinama kaip buitinis konfliktas, nesukėlęs jokių rimtų padarinių. Mano, kad nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija patvirtina, jog išsakytas grasinimas nebuvo realiai įvykdomas.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nepakankamai įvertino apelianto asmenybę. A. Č. nurodo, kad jis yra nekonfliktiškas, o visi nesutarimai kyla dėl nukentėjusiosios impulsyvaus būdo, kuris visada išprovokuoja muštynes. Be to, jam nustatytas 3 grupės invalidumas. Mano, kad dėl neteisingo teismo užklausimo Sodrai apie jo ankstesnes darbovietes, buvo nepagrįstai nustatyta, jog jis niekur nedirbo. Mano, kad ši aplinkybė buvo lemiama skiriant laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė skundą patenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo A. Č. kaltės padarius jam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK145 str. 1 d., 140 str. 1 d., bei paskyrė bausmes laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nustatyta, kad būdamas neblaivus ir konfliktuodamas su L. Č., suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į kairiąją galvos pusę ir tuo padarydamas kraujosruvą apie kairę akį (šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu), A. Č. pagrasino ją nužudysiąs. Tai yra padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Nors nuteistasis A. Č. dėl grasinimo nužudyti savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė byloje įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios L. Č. parodymais, medicininio tyrimo išvadomis, tarnybinio pranešimo duomenimis ir fotonuotraukomis, darytomis iškart po įvykio, bei iš dalies paties nuteistojo parodymais. Visi šie byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, dėl jų patikimumo kolegijai abejonių nekyla.

Iš L. Č. parodymų seka, kad 2011 m. gruodžio 22 d. apie 15 val. ji buvo namuose, kai į namus neblaivus grįžo jos vyras A. Č.. Jautė jo nuotaiką, tačiau nespėjo išbėgti iš namų. Vyras pradėjo ją mušti, vartodamas smurtą grasino nužudyti. Vyras buvo labai agresyvus (b.l. 97).

Iš fotolentelės matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusiosios L. Č. kairysis paakys ir smilkinys yra patinę, apie kairiąją akį yra kraujosruva (b.l. 13).

Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sumušta, o pristatant A. Č. į policijos komisariatą, šis elgėsi agresyviai, buvo neprognozuojamas, keikė savo žmoną, patvirtina ir policijos pareigūnės V. M., atvykusios į įvykio pagal iškvietimą, tarnybinis pranešimas (b.l. 9, 10).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai L. Č. kraujosruva apie kairį akį buvo padaryta galimai 2011-12-22, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo, jam padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19-20).

Nepagrįsti yra apelianto argumentai, kad medicininį tyrimą atlikęs specialistas nustatė, jog nukentėjusiajai buvo suduotas tik vienas smūgis. Kaip matyti iš minėtos išvados tiriamosios dalies, nukentėjusiosios apžiūrą specialistas atliko pagal pastarosios paaiškinimus apie jai padarytus sužalojimus. Gi, L. Č. nurodė tik akivaizdžiai matomus veide esančius sužalojimus, t.y. kraujosruvą apie kairiąją akį, apie kitus sužalojimus ji nenurodė. Todėl specialistas davė išvadą vien apie šio sužalojimo vertinimą, konstatuodamas, kad jis galėjo būti padarytas nuo vieno smūgio sudavimo. Tačiau ši išvada nepaneigia fakto, kad L. Č. į galvą buvo suduota ir daugiau smūgių.

Nors nuteistasis teigia, kad išsakytas grasinimas dėl nužudymo negali būti vertinamas kaip realus, nes šeimyniniai barniai vykdavo nuolatos, o nukentėjusioji ji pati provokavo, visgi tas faktas, jog barnio metu buvo naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją, jai buvo smūgiuota į galvą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. Č. jau anksčiau buvo teistas už smurtinius veiksmus, patvirtina grasinimo nužudyti realumą. Akivaizdu, kad nukentėjusioji jautė pavojų dėl savo gyvybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. Č. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 2 tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (teistas, nusikalto tuoj po nuosprendžio ankstesnėje byloje priėmimo, neišnykus ankstesniam teistumui), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Akivaizdu, jog išvadų iš ankstesnio teistumo A. Č. nepadarė. Taigi nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Č. teigė šiuo metu neigiamai vertinantis savo veiksmus, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė dėl tokių savo veiksmų, darytina išvada, kad švelnesnė bausmė nei laisvės atėmimas, t. y. bauda, kuri ankstesniu nuosprendžiu paskirta taipogi už smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją kartu pažeidžiant ir viešąją tvarką, nebuvo efektyvi. Šis asmuo vėl nusikalto, taigi išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nepasitaisė. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į BK 27 str. nuostatas, A. Č. laikytinas recidyvistu (nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus padarytų veikų pavojingumą, aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytus bausmės tikslus. Subendrindamas apeliantui bausmes, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų nepažeidė. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo mažinti nuteistajam paskirtos ir subendrintos bausmės dydžio.

Nuteistojo skundo argumentai, jog skirdamas bausmę teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, nes pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, taip pat, kad jis nedirba dėl invalidumo, negali būti pagrindu mažinti už jo padarytus nusikaltimus paskirtą subendrintą bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, tenkinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Stasys PunysPavelas Frolovas