Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R. (J. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 147 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsniu, atleistas nuo paskirtos bausmės;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

4. Vilniaus apygardos teismo 1997 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį – šešerių metų laisvės atėmimo bausme su trečdalio turto konfiskavimu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 8 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo 1997 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme;

11. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme;

12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2019 m. gegužės 1 d., apie 4.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro rakinamas laiptinės duris įsibrovė į bendro naudojimo patalpas – požeminį bendro naudojimo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), išdaužė ten stovėjusio automobilio „Škoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio UAB „D.“, kairės pusės priekinių durelių stiklą ir iš automobilio salono išmontavo bei pagrobė multimedijos grotuvą (navigacijos įrangą) „Columbus“, 600 Eur vertės, ir automobilio salone buvusius Ž. S. priklausančius akinius „Polie“ kartu su jų dėklu, bendros 150 Eur vertės. Taip J. R. pagrobė 600 Eur vertės UAB „D.“ priklausantį turtą ir 150 Eur vertės nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką J. R. 2019 m. gegužės 1 d., apie 4.00 val., būdamas požeminio garažo patalpose iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios M. K., pagrobė ten buvusius daiktus: juodos-baltos spalvos sportinį krepšį „Adidas“, 20 Eur vertės, įrankių komplektą, 10 Eur vertės, lituoklį, 10 Eur vertės, vaikišką orinį žaislinį pistoletą, 10 Eur vertės, bei monetas, 10 Eur vertės, priklausančius M. K.. Taip J. R. pagrobė 60 Eur vertės nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, galimai kaltinime nurodytu laiku, jis įsibrovė į požeminį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pamatęs ten stovintį automobilį „Škoda Superb“ išdaužė priekinių durelių stiklą. Įsibrovęs į automobilio saloną pagrobė multimedijos įrangą ir surastus akinius. Po to įsibrovė į tame pačiame požeminiame garaže buvusį kitą garažo boksą, iš kurio pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir jo dydžio neginčijo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju J. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 4.00 val., automobiliu „BMW 530“, kuris registruotas jo žmonos ar uošvienės vardu, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur yra daugiaaukščiai namai su požeminiais garažais. Per laiptinę pateko į požeminių garažų masyvą ir ten vaikščiojo, apžiūrinėjo stovinčius automobilius. Priėjęs prie automobilio „Škoda Superb“ pasižiūrėjo pro langą ir pamatė jame multimedijos grotuvą, todėl nutarė jį pavogti. Automobilis buvo užrakintas. Garaže surado kažkokį butelį, kuriuo išdaužė automobilio priekinių durelių stiklą. Automobilio signalizacija nesuveikė. Pro išdaužtą langą įlindo į automobilio vidų ir iš ten ištraukė multimedijos grotuvą. Pavogus multimedijos grotuvą ėjo link išėjimo ir viename garaže, kur stovėjo automobilis, ant grindų pamatė gulintį krepšį, magnetofoną bei kažkokias monetas, todėl nutarė pavogti ir minėtus daiktus. Visus daiktus sukrovė į maišelį ir nuėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie miškelio, netoli adreso (duomenys neskelbtini). Automobilyje pasižiūrėjo į krepšį. Neradęs nieko vertingo (ten buvo kažkokios monetos, senas magnetofonas, gal buvo akiniai), važiuodamas miškeliu šiuos daiktus išmetė. Pasiliko tik multimedijos grotuvą, kadangi jis buvo vertingas ir galėjo jį parduoti. Minėtą grotuvą atvežė namo ir nutarė jį parduoti. Internete susiradęs skelbimą, kad kažkas perka įvairius daiktus, paskambino nurodytu numeriu ir susitarė 2019 m. gegužės 2 d. susitikti su pirkėju. 2019 m. gegužės 2 d., apie 15.00 val., atvažiavo į sutartą vietą adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, laukė pirkėjo, tačiau priėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir ieško darbo. Padarytą žalą pasistengs atlyginti (b. l. 75, 76, 80).

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 87-82).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad nuo 2019 m. balandžio 30 d. 19.00 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 14.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame požeminiame bendro naudojimo garaže buvo išdaužtas UAB „D.“ priklausančio automobilio „Škoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durų stiklas, ir apgadinta ant durų esanti apdailos juosta. Buvo patekta į automobilio vidų ir iš salono priekinės panelės pavogtas valdymo blokas (multimedija), taip pat iš dėtuvės buvo pavogtas jam priklausantis juodos spalvos akinių dėklas su akiniais nuo saulės, gamintojas „Polie“. Akinių su dėklu vertė sudaro 150 Eur (b. l. 5-7, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 21.00 val., grįžęs iš miesto pastatė savo automobilį „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Garažo duris paliko atviras (jos yra pakeliamos į viršų), kadangi į garažą netelpa visas automobilis. 2019 m. gegužės 1 d., apie 19.00 val., atėjo į savo garažą ir pastebėjo, kad iš jo buvo pavogta: sportinis krepšys „Adidas“, kurio vertė 20 Eur, senas „Harman kardon“ magnetofonas, kurio vertė 30 Eur, senos nekolekcinės monetos (tiksliai jų nepamena), kurių vertė 10 Eur. Šie daiktai gulėjo prie galinės garažo sienos ant grindų. Dėl šio įvykio jam padaryta 60 Eur žala. Šį požeminį garažų masyvą saugo apsaugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“, todėl jiems paskambino, nes jie garažuose turi įrengę vaizdo stebėjimo kameras ir pranešė apie įvykį. Jis ir kai kurie kiti namo gyventojai turi prieigą prie šių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, tačiau jų pateikti nemoka. Juos peržiūrėjęs pastebėjo, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 4.00 val., į jo atrakintą, pravirą garažą įėjo vyras, kuris iš jo garažo išsinešė sportinį krepšį, galimai į vidų buvo įdėjęs monetas ir magnetolą. Taip pat matosi, kad vaikšto ir kitas vyras, tačiau šis vyras į garažą nelindo. Garaže stovėjo jo automobilis, tačiau jis apgadintas nebuvo. Iš apsaugos kamerų įrašų matyti, kad įrašuose užfiksuoti asmenys į požeminį garažą įėjo ir išėjo ne pro pakeliamus bendrus garažo vartus, o pro kitą garažų masyvo pusę, todėl mano, kad jie pateko pro kažkurią laiptinę (visos laiptinės rakinamos raktais ir kodinėmis spynomis, tačiau durys ir spynos pažeistos nebuvo). Jo pavogtas turtas nėra draustas (b. l. 42-43).

Apklaustas papildomai M. K. parodė, kad be anksčiau išvardintų pagrobtų daiktų iš jo garažo dar buvo pagrobtas įrankių komplektas, 10 Eur vertės, lituoklis, 10 Eur vertės, vaikiškas orinis žaislinis pistoletas, 10 Eur vertės, keliolika senų įvairių šalių nekolekcinių monetų (tiksliai jų skaičiaus nepamena), 10 Eur vertės. Šie daiktai gulėjo prie galinės garažo sienos ant grindų. Dėl šio įvykio padaryta 60 Eur žala. Ankščiau nurodytą seną magnetofoną rado, todėl dėl jo žala nėra padaryta. Į jų namo požeminį garažų masyvą galima patekti pro pakeliamus bendrus garažo vartus, kurie irgi yra rakinami ir kiekvienas gyventojas turi atidarymo pultelį, į garažą laisvai patekti negalima. Tuo labiau visa požeminė aikštelė yra stebima vaizdo kamerų. Taip pat galima patekti pro namo kažkurią laiptinę, tačiau visos laiptinės irgi yra rakinamos raktais ir kodinėmis spynomis. Jeigu pastato automobilį garaže, tai niekada garažo vartų nerakina, nes žino, kad bendri pakeliamieji garažo vartai yra rakinami, taip pat yra rakinamos laiptinės, todėl laisvai patekti į vidų negalima, dėl to buvo tikras, kad jo turtas saugus (b. l. 45, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų kopijas, kurios buvo apžiūrėtos. Apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius pirmą vaizdo įrašą matyti „23.27 (duomenys neskelbtini), Parkingas1-2“. Apačioje matyti įrašymo laikas „4.02.05“. Vaizdo įraše matosi požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai, kai kurie garažai yra apmūryti, su įrengtais atidarymo vartais. Matosi žmogus, kuris apsirengęs juodos spalvos drabužiais, ant galvos užsidėjęs kapišoną. Minėtas asmuo vaikšto po aikštelę su krepšiu, užeina už kamerų fiksavimo zonos, jo nesimato. 4.02.06-4.02.08 val. asmuo vaikšto po aikštelę. 4.02.10 matosi dar vienas vyriškis, kuris apsirengęs tamsios spalvos šortais bei žalsvos spalvos striuke su kapišonu ant galvos. Rankoje turi žibintuvėlį. Minėtas asmuo nueina prie stovinčio automobilio (nesimato automobilio markės), po ko nueina į šoną ir jo nesimato. Pirmas vyriškis irgi nueina ir jo nesimato (b. l. 48, 49-52).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), požeminiame bendro naudojimo garaže, vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pilkos spalvos automobilis „Škoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui išdaužtas kairės pusės priekinių durų stiklas bei apgadinta apdailos juosta viršutinėje durų dalyje. Prie automobilio ant betoninės dangos ir viduje automobilio salone guli stiklo šukės. Automobilio viduje salone priekinėje panelėje nėra valdymo bloko (multimedijos). Iš tos vietos yra išlindę atjungti laidai. Šalia prie bėgių perjungimo svirties padėta juodos spalvos plastikinė apdailos juosta nuo multimedijos įrangos. Šalia atidaryta dėtuvė. Joje guli automobilio aptarnavimo knyga. Garažo viduje ir ant pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Į požeminį garažą patenkama iš gatvės pusės pro pakeliamuosius vartus, praėjus tiesiai požeminių garažų masyvu ir pasukus į dešinę pusę. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeliamieji vartai buvo pakelti. Garažo viduje, kairėje pusėje prie sienos ant grindinio sudėtos keturios automobilio padangos. Už padangų prie sienos stovi metalinis suolas, ant kurio sudėtos įvairios dėžės. Virš metalinio suolo kabo krepšys. Garažo gale prie sienos sukrautos įvairios dėžės, ant dėžių sukrauti įvairūs daiktai. Dešinėje pusėje ant sienos sukabinti krepšiai. Garažo viduje daiktai neišmėtyti. Požeminių garažų masyve, kairėje pusėje nuo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), ant lubų pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 5-11, 16-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 2 d., apie 15.00 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 2, buvo sulaikytas J. R., kuris su savimi turėjo multimedijos grotuvą „Škoda Auto“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir baltos spalvos keraminę skeveldrą, skirtą automobilių stiklų daužymui (b. l. 59).

Pas sulaikytą J. R. surastas multimedijos grotuvas buvo apžiūrėtas ir grąžintas UAB „D.“ atstovui Ž. S. (b. l. 36-38, 39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę dėl to patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų Ž. S., M. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti faktiniai duomenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad J. R. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į patalpą ir pagrobė UAB „D.“ bei nukentėjusiesiems Ž. S. ir M. K. priklausantį turtą. Šiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusiojo M. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo Ž. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas tenkina visiškai. J. R. sutiko su jam pareikštais civiliniais ieškiniais ir jų neginčijo.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „D.“ dėl bendrovei padarytos turtinės žalos, susijusios su automobilio sugadinimu bei multimedijos vagyste, pareiškė 937,22 Eur civilinį ieškinį. Į teismo posėdį atvykęs bendrovės atstovas direktorius ir nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad dalį bendrovei padarytos žalos atlygino draudimo bendrovė. Neatlygintos žalos dalis sudaro 278,51 Eur ir teismui pateikė tai patvirtinančius rašytinius duomenis. Tuo pačiu Ž. S. patikslino bendrovės pareikštą ankstesnį civilinį ieškinį, jį sumažino ir prašė iš J. R. priteisti 278,51 Eur turtinės žalos atlyginimo. UAB „D.“ patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, nes jo dydį įrodo teismui pateikti rašytiniai duomenys. J. R. sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad J. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Įvertina nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras kaltinamajam akte nenurodė. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltininko asmenybę: J. R. penkiolika kartų teistas, teistumai neišnykę, ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad J. R. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia įgyti „D“ kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti autobusus ir lanko atitinkamus kursus. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, J. R. asmenybę, jo socialinę padėtį, duomenų apie kitus J. R. atžvilgiu vykdomus ikiteisminius tyrimus nebuvimas, leidžia teismui nesutikti su prokuroro pasiūlyta skirti laisvės atėmimo bausme ir spręsti, kad nagrinėjamu atveju J. R. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. R. (J. R.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, ir per 2 (du) mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Ž. S., M. K. ir UAB „D.“ padarytą turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaityti J. R. (J. R.) laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. R. (J. R.) palikti jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ž. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš J. R. (J. R.) priteisti vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš J. R. (J. R.) priteisti šešiasdešimt eurų (60 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

UAB „D.“ patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš J. R. (J. R.) priteisti du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 51 ct (278,51 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes ir keraminę skeveldrą, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 28 d. kvitas serija BBB Nr. 3PK001686), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti J. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.