Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. P. 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2021 m. balandžio 22 d. A. B. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog 2021 m. sausio 12 d. apie 13.45 val. kaimynas Ž. N. ir J. B. bendravo lauke be veido kaukių, kadangi negauta pakankamai objektyvių duomenų, jog Ž. N. ir J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus prie bylos medžiagos Pareiškėjo pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota data – 2021 m. sausio 12 d., vaizdo įrašų trukmė prasideda nuo 10.16.56 val. ir baigiasi 10.29.24 val. Vaizdo įraše „ch03_20210112101701.mp4“ matyti kaip iš automobilio „Renault“ išlipa vyras su juoda striuke ir nueina už mašinos galo, į kamerą nusisukęs nugara, todėl nėra pakankamai aišku ar asmuo dėvi apsauginę veido kaukę. Vaizdo įrašuose „ch03_20210112101804.mp4“, „ch03_20210112101858.mp4“ matyti kaip tas pats vyriškis iš už automobilio galo ateina iki automobilio, asmuo eina veidu į kamerą, todėl matyti, kad galimai yra be nosį ir burną dengiančios veido kaukės, tačiau iš vaizdo įrašo sunku nustatyti, ar asmuo dėvi ar nedėvi skaidrų apsauginį veido skydelį. Vaizdo įraše „ch03_20210112102244.mp4“ matyti kaip iš raudono namo kiemo išeina vyriškis (liudytojas A. J.), kuris galimai tinkamai nedėvi nosį ir burną dengiančios kaukės ir įsėda į prie namo stovintį automobilį. Vaizdo įraše „ch03_20210112102340.mp4“ matyti, kaip iš namo kiemo į gatvę išeina asmuo, apsirengęs raudonos spalvos striukę, galimai be nosį ir burną dengiančios veido kaukės, tačiau iš vaizdo įrašo sunku nustatyti, ar asmuo dėvi ar nedėvi skaidrų apsauginį veido skydelį. Tuo metu vaizdo įraše matyti, kaip kitas asmuo (liudytojas A. J.) išlipo iš automobilio ir atsidarė automobilio kapotą. Vaizdo įraše „ch03_20210112102500.mp4“ matosi kaip „Renault“ automobilio vairuotojas tvarkosi automobilio gale, o netoli stovi vyriškis raudona striuke. Asmenys stovi laikydamiesi atstumo, atsukę nugarą į vaizdo kamerą, todėl jų veidų nesimato. Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos nėra. Nors tiek Pareiškėjas, tiek liudytojas A. J., kurio parodymais teismas pilna apimti nesivadovauja, kadangi kaip pats liudytojas nurodė, jis yra Pareiškėjo nuomininkas, todėl teismo manymu, yra suinteresuotas liudyti Pareiškėjo naudai, teigė, jog asmenys buvo ne tik be nosį ir burną dengiančių veido kaukių, nedėvėjo apsauginių veido skydelių, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašų, nors asmenys nedėvėjo nosį ir burną dengiančių veido kaukių, tačiau pakankamai aiškiai nematyti, ar asmenys taip pat nedėvėjo ir apsauginių veido skydelių, dėl ko vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Be to atkreiptinas dėmesys, kad asmenys bendravo trumpą laiko tarpą, laikydamiesi atstumų, aplink pašalinių asmenų, išskyrus liudytoją A. J., nepastebėta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Ž. N. ir J. B. turėjo tikslą kelti pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp kaimynų Ž. N. ir A. B. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, t. y. jie yra įtempti ir nedraugiški, ne kartą buvo rašomi pareiškimai vienas kito atžvilgiu, aptartinas įvykis yra ne vienintelis. Be to, tai, kad tarp Ž. N. ir A. B. yra susiklostę konfliktiniai santykiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog A. B. pareiškimą dėl 2021 m. sausio 12 d. įvykių parašė tik 2021 m. balandžio 22 d., t. y. po to, kaip Pareiškėjas pats nurodė teismo posėdžio metu, kaimynas Ž. N. prieš jį panaudojo fizinę jėgą bei buvo Ž. N. apkaltintas, jog įvažiavo į jo tvorą. Be to, apie nedraugiškus ir konfliktinius jų santykius įrodo ir ta aplinkybė, jog A. B. teikdamas pareiškimą policijos komisariatui nurodė tik Ž. N. ir J. B., kaip asmenis 2021 m. sausio 12 d. nedėvinčius apsauginių veido kaukių, nors byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti ir dar vienas asmuo (liudytojas A. J.), kuris galimai netinkamai dėvi apsauginę veido kaukę.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų netinkamus Ž. N. ir J. B. veiksmus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, nenustatyta.

Esant anksčiau išdėstytų aplinkybių visumai, nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Ž. N. ir J. B. netinkamus veiksmus, laikytina, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. P. 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.