Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės L. T. ieškinį atsakovui L. D. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, neatvyko. Atsiliepimo ir įrodymų atsakovas nėra pateikęs. Todėl, ieškovei prašant, teismas priima sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Luklaurus“ bankroto bylą. Bendrovės bankroto administratore paskirta L. T.. Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 6 d. įmonės direktoriumi buvo atsakovas L. D. 2018 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas 6 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) (2400 Eur) bankroto administratorės atlyginimas, kitoms bankroto administratorės išlaidoms skirta 3 000 Eur. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius realias bankroto administravimo išlaidas (el. b. t. I, psl. 35-55).

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje konstatuota, kad iš į bylą pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso matyti, kad įmonė turi turto už 8 209 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 47 480 Eur. Iš balanso, sudaryto 2018 m. vasario 8 d., matyti, kad įmonės turtą sudaro 11 225 Eur, o mokėtinos sumos – 70 570 Eur, t. y. įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Luklaurus“ buvo iškelta ne atsakovo – įmonės vadovo, o kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad įmonės skolos jau 2016 m. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi atsakovas neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos, įmonei negalint vykdyti savo įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Sprendžiant dėl bankroto administratorės reikalavimo priteisti administravimo išlaidas, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-1323-798/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto, taip pat teisę gauti atlyginimą. Todėl bankroto administratorė yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jai atlyginta (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-264-267/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp įmonės vadovo (atsakovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas, lėmė situaciją kad įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės apmokėti bankroto administratorei administravimo išlaidų ir atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bankroto administratorei iš atsakovo priteistina 5 400 Eur administravimo išlaidų ir bankroto administratorės atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 122 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankroto administratorei L. T. iš atsakovo L. D. 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo L. D. 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.