Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. I. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 223 str. 1 d. ir jam skirta 25 MGL , t. y. trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad jis būdamas R. I. ūkininko ūkio ( kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Pasvalio raj. ) savininku, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą:

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1-os dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 2009-04-30 nesurašė apskaitos dokumentų, patvirtinančių 48 780,- Lt grynųjų pinigų išmokėjimą turgaus prekeiviams, 2010-04-03 nesurašė apskaitos dokumentų, patvirtinančių 13 500 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą turgaus prekeiviams, 2010-05-25 nesurašė apskaitos dokumentų patvirtinančių 42 300 Lt nuomos mokesčio sumokėjimą, 2010 metais, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, nesurašė apskaitos dokumentų, patvirtinančių 8100 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą turgaus prekeiviui, 2011-01-11 nesurašė apskaitos dokumentų, patvirtinančių 60 000,- Lt nuomos mokesčio sumokėjimą;

- pažeisdamas 2001m. lapkričio 06d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4-os dalies nuostatą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti,

- pažeisdamas 200 1m. lapkričio 06d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,

- pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-17 nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 2010-01-08 kasos pajamų orderiu Nr. KPO0001 įforminęs 44 740 Lt priėmimą į kasą, 2010-08-26 kasos pajamų orderiu Nr. KPO000000056 įforminęs 4400 Lt priėmimą į kasą, 2010-08-31 kasos pajamų orderiu Nr. KPO000000058 įforminęs 14 000 Lt priėmimą į kasą taip į kasą priėmęs 63 140 Lt, neįtraukė šių ūkinių operacijų į apskaitos registrą „Kasos knyga“ bei neįtraukė šių ūkinių operacijų į 2010-12-31 Balanso B dalies ,,Trumpalaikis turtas“ IV eilutę ,,Pinigai ir pinigų ekvivalentai“, taip laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2011m sausio 11 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti R. I. ūkininko ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m. ir 2011 metų sausio 1 d. – kovo 31 d. laikotarpį.

R. I. ir jo gynėjas skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį R. I. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d. požymių, arba teismui padarius išvadą, kad R. I. padarė nusikalstamą veiką, taikyti BK 37 str. ir R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Nurodo, kad teismas tinkamai, teisingai, objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų bylos duomenų ir kitų nuosprendžio priėmimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, taip pat netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, ko pasėkoje padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas ir nepagrįstai R. I. pripažino kaltu pagal BK 223 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 ir 223 str. dispozicijose, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. ATPK 173¹ str. 1 d. jokių pasekmių nereikalaujama, administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Baudžiamojoje byloje atskira specialisto išvada dėl R. I. ūkininko ūkio atliktų visų ūkinių operacijų nebuvo pateikta. R. I. atlikti veiksmai nesunkiai nustatomi - jis atlikdavo atsiskaitymus už ūkio vardu įsigyjamas prekes, už nuomą, taip pat ir savo asmeninėmis, ūkiui paskolintomis lėšomis, kurių jis prieš tai realiai nebuvo įnešęs į ūkio kasą pagal kasos pajamų orderius. Skunde teigiama, kad neatsirado BK 223 str. 1 d. numatyti pavojingi padariniai, t. y. dėl nurodytų R. I. veiksmų galimybė visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nedingo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti ūkininko ūkio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra nepagrįstos. Be to, tiek kaltinimu, tiek teismo, buvo nustatytos tikslios išleistos, gautos pinigų sumos. Todėl nurodo, jog R. I. veikoje nėra nei kaltės - tiesioginės tyčios, nei veikos padarinių.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs konkrečią nuostatą, kad formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas BK 223 str. numatytos baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą. Nesukonkretinęs veikos padarinių, teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad esami įrodymai patvirtina negalimumą konkrečiu atveju iš dalies nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir kad rodo tokį veikos pavojingumo lygį, kuriam esant turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pažymi, kad R. I. ūkis metus laiko buvo tikrinamas kontroliuojančių institucijų, tačiau jokių pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Tai, kad R. I. atlikdavo atsiskaitymus už ūkio vardu įsigyjamas prekes ūkio ar savo asmeninėmis lėšomis, nesukėlė BK 223 str. 1 d. numatytų pavojingų padarinių. Byloje pateikta ir nagrinėta specialistės išvada surašyta formaliai, o atlikus pakartotinį tyrimą iš esmės buvo perrašytos ankstesnio tyrimo išvados. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad R. I. veiksmai buvo pavojingi, teismo išvados pagrįstos prielaidomis.

Dėl grynųjų pinigų panaudojimo žemės nuomai apmokėti apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. I. savo veiklą vykdo ir nuomojamoje žemėje. Ūkininkas, siekdamas laiku atsiskaityti nuomos sutartyse numatytais skirtingais terminais su žemės nuomotojais, teisėtai ir pagrįstai turėjo išsiėmęs iš sąskaitos grynųjų pinigų. Tuo tarpu nuomos mokestis buvo baigtas mokėti jau vėliau, negu šioje baudžiamojoje byloje tirtas buhalterinės apskaitos periodas. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti, tačiau, ši aplinkybė nei specialistės, nei teismo nebuvo įvertinta. Tik konstatavus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų pažeidimus, ir neatlikus išsamaus tyrimo, a priori buvo padaryta išvada, jog dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti ūkininko ūkio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas iš esmės paremtas tik specialistės išvadomis, ir duotais specialistės paaiškinimais. Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nurodo, kad teismo išvados padarytos iš esmės remiantis tik specialistės paaiškinimais, kurių teismas, atsižvelgdamas į BPK 90, 284 straipsnių nuostatas, negali pripažinti įrodymu. Specialistui ikiteisminio tyrimo metu pateikti klausimai suformuluoti tendencingai, reikalaujama pateikti skaičiavimus ne už tiriamąjį laikotarpi, o per jį. Tai reiškia, kad kaltinimo išvados pagrįstos duomenimis, kurie pagal BPK 20 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog įrodymais gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, negalėjo būti ir negali būti laikomi įrodymu. Daroma nurodoma į LAT 2012 m. gegužės 08 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012.

Nurodo, kad nėra aišku, kuo vadovavosi teismas darydamas išvadą, kad R. I. padaryta veika buvo ilgalaikė, besitęsianti laikotarpiu nuo 2009 iki 2011 m. Nurodo, kad faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad R. I. savo veiksmais nežymiai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo atskiras nuostatas. Tačiau nenustačius vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių - padarinių - nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Išteisinus asmenį ir nutraukus jo atžvilgiu baudžiamąją bylą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jam, vadovaujantis LR ATPK 9 str. 2 d., teismo nuožiūra gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Nurodo, kad jeigu teismas apelianto veiksmuose nustatytų inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nuosprendyje užfiksuota padaryta veika laikytina itin mažareikšme ir R. I. taikytinas BK 37 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K -409/2011 nurodo, kad yra išaiškinta, kad žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Įvertinant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Byloje nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai vertintini kaip nepadarę jokios realios žalos įstatymų saugomiems teisiniams gėriams. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus ūkininko ūkio veiklos pobūdį, ūkinės finansinės veiklos nagrinėjamu laikotarpiu intensyvumą, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių skaičių, ir tuo pat metu santykinai labai nežymią, nedidelę buhalterinėje apskaitoje padarytų apsirikimų dalį, palyginus su bendrai apskaitytina lėšų suma, neužfiksavus visiškai jokių pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu ar struktūrinių fondų paramos gavimu, darytina išvada, kad reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. I. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d.

R. I. kaltė padarius BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė R. I. kaltę patvirtinančius įrodymus ir pateikė jų analizę. Vertindamas įrodymus BPK 20 str. 5 d. nuostatų teismas nepažeidė.

BK 223 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

R. I. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad jis buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai.

Nustatyta, kad R. I. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., numatančią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Byloje nustatyta, kad R. I. minėtą įstatymo nuostatą pažeidė tuo, kad jis trimis atvejais ( 2009-04-30, 2010-04-03 ir 2010 m.) nesurašė apskaitos dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų išmokėjimą turgaus prekeiviams, dviem atvejais ( 2010-05-25 ir 2011-01-11) nesurašė apskaitos dokumentų patvirtinančių nuomos mokesčio sumokėjimą.

Be to, nustatyta, kad R. I. pažeidė ir 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. numatančią, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, to paties įstatymo 16 str. 1 d. numatančią, kad Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nuostatą, jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Byloje nustatyta, kad R. I. trim atvejais (2010-01-08, 2010-08-26, 2010-08-31) trimis kasos pajamų orderiais įforminęs bendrai 63 140 litų priėmimą neįtraukė šių ūkinių operacijų į apskaitos registrą „Kasos knyga“ bei neįtraukė šių ūkinių operacijų į 2010-12-31 balansą.

Apygardos teismas sutinka su prieš tai nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. I. padarytų pažeidimų tvarkant ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą bei su išvada, kad R. I. prieš tai aptartais, nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2011m sausio 11 d. trukusiais veiksmais, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. I. ūkininko ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m. ir 2011 metų sausio 1 d. – kovo 31 d. laikotarpį.

R. I. kaltė byloje yra įrodyta specialisto išvada, rašytiniais bylos įrodymais, specialistės G. O. P. paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo specialistės paaiškinimai byloje, jais specialistė paaiškino byloje pateiktas specialisto išvadas.

Apeliantas skunde iš esmės dėsto analogiškus paaiškinimus kaip ir pirmosios instancijos teisme dėl jam inkriminuotų padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų tvarkant R. I. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą. kaip ir pirmosios instancijos teisme.

Nors dėl atsiskaitymo su turgaus prekeiviais apeliaciniame skunde pažymima, kad prekes iš prekeivių apeliantas nusipirko ūkio reikmėms, įformino jų pirkimo kiekį, rūšį, kainą, bulves pasodino, deklaravo Nacionalinio mokėjimo agentūrai pasėlius, tai neleidžia daryti išvados, kad R. I. 2009-04-30, 2010-04-03 ir 2010 m. tiksliau nenustatytu laiku, vykusias ūkines operacijas pagrindė apskaitos dokumentais, kurie tinkamai užpildyti bei turi visus privalomus rekvizitus ir kurie patvirtina pinigų sumokėjimo faktą turgaus prekeiviams. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai grindžiami apskaitos dokumentais. Iš baudžiamojoje byloje esančių 2009-04-30, 2009-04-24, 2010-04-03 ir 2010-08-04 pirkimo aktų matyti, kad juose nėra nurodyti pardavėjo rekvizitai, aktai pardavėjo nėra pasirašyti. Taigi nepatvirtinta aplinkybė, jog pinigus už parduodamas prekes jų pardavėjas gavo ( t.2., b.l. 80, 81, 83, 85). Atsižvelgiant į tokius įrodymus byloje pagrįstai nustatyta, kad R. I. 48780 Lt, 13500 Lt ir 8100 Lt pinigų išmokėjimo nepagrindė apskaitos dokumentais.

Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad R. I. 2010-05-25 ir 2011-01-11 nesurašė pinigų – 42300 Lt ir 60000 Lt išmokėjimo apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų žemės nuomos mokesčio sumokėjimą žemės nuomotojams. Tai nustatyta byloje specialisto išvada ir rašytiniais bylos įrodymais – kasos išlaidų orderiais bei kasos knygos duomenimis ( t.2., b.l. 73-78). Pagrįstai R. I. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą ir tuo, kad jis kasos pajamų orderiais įforminęs 44740 Lt, 4400 Lt ir 14000 Lt sumas šių ūkinių operacijų neįtraukė į registrą – kasos knygą bei į balansą už 2010 m. ir tokiais veiksmais pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarką. Nors apeliantas nurodo, kad kasos orderiai turėjo būti anuliuoti, nes pinigai (4400 Lt ir 14000 Lt sumos) buvo pervesti iš vienos banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą ir dėl to ūkinės operacijos pagal kasos pajamų orderius nebuvo įtrauktos į kasos knygą, tačiau šių R. I. paaiškinimų bylos įrodymai nepatvirtina. Atlikus papildomą ūkininko ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir specialistui pateikus 2012-08-22 išvadą Nr. 5-5/8, nustatyta, kad susieti piniginių lėšų 14000 Lt ir 4400 Lt sumų nurodytų pajamų orderiuose su pinigų judėjimu banko sąskaitose nėra galimybės. Dėl įnešamų į kasą 47740 Lt nurodyta, kad kasos pajamų orderyje nenurodyta, kam buvo suteiktas grąžinamas avansas. Specialisto išvada nustatyta, kad dėl visų įnešamų sumų nenurodant įnešamų pinigų šaltinio, negalima nustatyti iš kur buvo gautos piniginės lėšos viso – 63140 Lt ( t.2. b.l. 183-190). Teismas neturi pagrindo tikėti R. I. paaiškinimais, kad kasos pajamų orderiais nesivadovautina, jie turėjo būti anuliuoti, kadangi R. I. 2010-01-08, 2010-08-26 ir 2010-08-31 išrašyti kasos pajamų orderiai neanuliuoti ilgą laiko tarpą ir 2011-03-30 su visais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos tyrėjui ( t.1., b.l. 6-7).

Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatyti ir nekilo BK 223 str. 1 d. numatyti būtinieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai – negalėjimas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat ir dėl tokių veiksmų atsiradusius padarinius. Teismas nustatė, kad R. I. aplaidžiai tvarkė R. I. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-17 nutarimu Nr. 179, nuostatas. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Byloje esančia 2011-09-14 specialisto išvada Nr. 5-5/79 nustatyta, kad pagal R. I. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus dėl šioje išvadoje konstatuotų buhalterinės apskaitos tvarkymo nustatytų pažeidimų kilo padariniai - iš dalies negalima nustatyti R. I. ūkininko ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m. ir 2011 metų sausio 1 d. – kovo 31 d. laikotarpį (t.2., b.l. 29-45).

Nėra pagrindo R. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 str. dėl nusikalstamos veiklos mažareikšmiškumo. Pagal BK 37 str. asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio veikla yra nepavojinga ir dėl to tokia veikla nėra nusikaltimas. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, kurioms esant R. I. veika būtų laikoma nepavojinga. Dėl R. I. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atsirado ne tik padariniai, nebuvo galima iš dalies nustatyti ūkininko ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 m., 2010 m. ir 2011 metų sausio 1 d. – kovo 31 d. laikotarpį, tačiau tokiais veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai. Kaip prieš tai nurodyta šioje nutartyje, R. I. nesurašė didelių pinigų sumų išmokėjimą patvirtinančių apskaitos dokumentų tiek žemės ūkio produkcijos pardavėjams, tiek žemės nuomotojams. Specialistė paaiškino, kad pagal esamus apskaitos dokumentus nebuvo galimybės identifikuoti, jog pinigai deklaruoti kasos išlaidų orderiuose būtų buvę panaudoti būtent nuomos mokesčiui už žemę, nesant dokumentų, patvirtinančių bulvių pirkimą, taip pat nėra galimybės identifikuoti ūkinių operacijas. Dėl šių priežasčių, nurodė, kad negalima nustatyti nei ūkininko ūkio balanso, nei turto(t.2., b.l. 161-171). Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina padarinių kilimą ir nesudaro pagrindo R. I. veiką laikyti mažareikšme bei nepavojinga.

Kadangi nustatyti R. I. nusikalstamos veikos padariniai, jo veika pasireiškė ne tik formaliu jam inkriminuotų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, o kilo specialisto išvada nustatyti pavojingi padariniai, nėra pagrindo pripažinti, kad jo veiksmai vertintini tik kaip administracinis teisės pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.