Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui S. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 19 d. 14.20 val. nustatyta, kad A. B., neturintis teisės medžioti, Grigiškių medžioklės plotų vienete, esančiame Pauliškių miške ties (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamais įrankiais, t. y. pastatė dvi kilpas gyvūnams gaudyti, kuriomis sumedžiojo vieną stirną. Tuo A. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.5.10 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) atstovas nurodė, kad palaiko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytą Protokolą už tai, kad 2016-12-19 14.20 val. nustatyta, kad A. B., neturintis teisės medžioti, Grigiškių medžioklės plotų vienete, esančiame Pauliškių miške ties (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamais įrankiais, t. y. pastatė dvi kilpas gyvūnams gaudyti, kuriomis sumedžiojo vieną stirną, ir tuo A. B. pažeidė Taisyklių 58.5.10 punkto reikalavimus. Prašė skirti A. B. įstatymo numatytą administracinę nuobaudą už pačiu žiauriausiu ir brutaliausiu būdu sumedžiotą gyvūną, t. y. už gyvūno sugavimą kilpa.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis nepadarė tų veiksmų, kurie surašyti Protokole. Nurodė, kad jis nėra medžiotojas, kilpų nestatė. Iš kur atsirado kraujas jo ūkiniame pastate, paaiškinti negali – gal, triušį pjovė. Nurodė, jog nesutinka su pareigūnų teiginiu, kad užfiksuoti pėdsakai nuo jo sodybos iki kilpų pastatymo vietos yra jo (A. B.) pėdsakai, nes pareigūnai net nematavo tų pėdsakų, kas ten vaikščiojo, jis negali pasakyti. Paaiškino, kad stirnos kojos dalį į jo ūkinį pastatą, kurią jis vėliau padėjo aukščiau, ant lentynos, galėjo parvilkti jo šuo, kuris nuolat būna paleistas, kada tiksliai atitempė, negali pasakyti, gal prieš porą dienų iki pareigūnų atvykimo 2016-12-19. Nurodė, kad šuo buvo parvilkęs daugiau nei rado pareigūnai – buvo stirnos kojos dalis nuo pėdos iki kelio. Jis (A. B.) atkirto dalį (kojos gabalą per sprindį) ir padėjo garaže ant lentynos, norėjo iš kaulo padaryti rankeną peiliui, likusią dalį graužė šuo. Tai, kad yra kilpos medžioklei, jis žino iš draugų, aplinkos, nurodė, kad galėtų pagaminti pats, nes jų nesudėtinga konstrukcija. Nurodė, kad kilpų nei gaminti, nei statyti jam neteko. Nurodė, kad byloje esantį paaiškinimą rašė jis, tačiau perskaityti jo negali.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu apie 6 metus. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. anksčiau nepažinojo. Parodė, kad 2016-12-19, apie 12 val. buvo gautas anoniminis pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. B. maiše nešasi kilpomis sumedžiotą stirną. Tuo metu buvo reidas. Jis (E. K.) su G. V. nuvyko pas A. B.. Paklausė jo apie tai, tačiau A. B. pasakė, kad nieko nežino. Nuo A. B. sklido alkoholio kvapas. Paprašė jo leidimo apžiūrėti teritoriją, A. B. sutiko. Jo sodybos kieme ant sniego jie (pareigūnai) rado panašias į kraują dėmes. G. V. liko su A. B., o jis (E. K.) pamatė pėdsakus, vedančius į miškelį, ir nusekė jais. Pėdsakai buvo vieno asmens, t. y. palikti tų pačių batų, matėsi, kad vienas asmuo buvo nuėjęs nuo sodybos ir grįžęs atgal, niekur į šonus nebuvo nukrypta. Vienoje vietoje matėsi, kad yra aptirpęs sniegas ir ant sniego buvo didelė kraujo dėmė – galimai nešant stirną buvo sustota pailsėti ir ji buvo padėta ant žemės, ant sniego. Pėdsakai atvedė jį (E. K.) prie pastatytų klipų. Kilpos buvo pastatytos apie 500 m atstumu nuo A. B. namų. Ten yra išėjimas iš miškelio į lauką. Matėsi daug stirnų pėdsakų. Kilpos buvo pastatytos ant stirnų takų. Jis (E. K.) rado dvi kilpas. Ant vienos kilpos aiškiai matėsi stirnos kailio šerių likučiai. Toje vietoje, kur buvo sugauta stirna, dideliu spinduliu aplink kilpą išrausta žemė. Kilpa buvo iš metalinio pinto lyno. Paskui jį iš paskos ėjo G. V. ir A. B.. Kai jis (E. K.) rado kilpas, pasikvietė G. V. ir A. B., ir A. B. paklausė, ką jis galėtų apie tai paaiškinti. A. B. teigė, kad nieko nežino apie kilpas, kad kilpos yra ne jo. Parodė, jog tai, kad tai buvo būtent A. B. batų palikti pėdsakai, nusprendė pagal batų atspaudo raštą, kuris buvo toks pat, kaip ir paliekamas A. B. batų. Pėdsakai vedė tik iki kilpų ir atgal. Šalia žmogaus pėdsakų buvo ir šuns pėdsakai. Nuėmę kilpas jie grįžo į A. B. gyvenamąją vietą. Kitų žmonių pėdsakų A. B. sodyboje nematė. A. B. leidus, buvo dar kartą apžiūrėti pastatai. Viename iš pastatų ant grindų rasta kraujo dėmė. A. B. paklausus, iš kur ši dėmė, jis atsakė, kad nežino, pasakė, kad, gal, pjovė triušį, daugiau nieko negalėjo paaiškinti. Garaže ant lentynos gulėjo stirnos kojos dalis, ji buvo nesustingusi, elastinga, iš jos tekėjo kraujas, tai reiškia, kad gyvūnas buvo šviežiai sugautas, jei ji būtų pagulėjusi, būtų sustingusi, ji tikrai negalėjo būti dviejų dienų senumo. Matėsi, kad žaizda ant kojos kirstinė. Paaiškino, kad, kai žvėris sudrasko gyvūną, būna ir kailis sudraskytas. Jis (E. K.) nepastebėjo, kad stirnos kojos dalis būtų kandžiota ar nukasta. Ant stirnos kojos, išskyrus kirstinę žaizdą, jokių kitų sužalojimų nepastebėjo. Daugiau stirnos dalių nerado. A. B. neneigė, kad tai stirnos koja. Paklausus jo, iš kur ši koja, iš pradžių pasakė, kad nežino, o vėliau - kad rado stirną prie geležinkelio, sakė, kad žada daryti iš jos peilio kotą. Liudytojas pažymėjo, kad geležinkelis yra už 3-4 km nuo A. B. namų. Iš naminių gyvūnų sodyboje matė mažą šuniuką, kuris buvo paleistas. Parodė, kad pranešimą jie (pareigūnai) gavo apie 12 val., bet jie buvo toli nuo tos vietos, Protokole nurodytas laikas - 14.20 val. - tai yra pažeidimo nustatymo laikas.

Liudytojas G. V. parodė, kad jis apie 2 metus dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. anksčiau nepažinojo. Parodė, kad 2016-12-19, dieną, reido metu jie su E. K. į jo mobilųjį telefoną gavo anoniminį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. B. kilpomis sugavo stirną, ir pranešėjas matė, kaip A. B. tą stirną nusinešė maiše iki savo namų. Pranešimas buvo gautas apie 12 val., į A. B. sodybą jie atvyko apie 14.20 val. Atvykus tarnybiniu automobiliu su E. K. į (duomenys neskelbtini), A. B. kieme jie pamatė stirnos šerių likučius. A. B. išėjus iš namo, matėsi, kad jis yra neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis šlaistėsi, kalbėjo nerišliai. A. B. sutikimu jie (pareigūnai) apžiūrėjo jo ūkinius pastatus. Viename iš ūkinių pastatų ant grindų jie rado panašias į kraują dėmes, kieme taip pat matė kraujo lašelius. Jie ėjo išvaikščiotu vieninteliu pėdsakų takeliu, ant kurio taip pat buvo rausvos spalvos žymės. Netoli A. B. namo apleistame sode rado, kaip įtarė, stirnos išgulėtą vietą, matėsi kraujo žymės bei stirnai būdingi kontūrai. Toliau takeliu jie ėjo į mišką apie 400-500 m nuo A. B. namo - kitų pėdsakų, vedančių nuo namo iki miško ir atgal, nebuvo. Miške ant medžio kamieno buvo rastos pritvirtintos dvi kilpos medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, pagamintos iš pinto metalinio lyno. Matėsi žymės, kad pagauta stirna, kraujo žymės, žemė ištrypta. Jiems (pareigūnams) nekilo jokių abejonių, kad būtent A. B. buvo sugavęs stirną. Į mišką pirmas ėjo E. K., o jis (G. V.) ėjo kartu su A. B.. A. B. paklausus, kieno kilpos, jis viską neigė, sakė kad nieko nežino apie kilpas ir stirną. Buvo aišku, kad stirna buvo neteisėtai sugauta, todėl jie tęsė pastatų apžiūrą. Buvo apžiūrėti 5-6 pastatai. Garaže rasta aukštai palubėje ant lentynos padėta ir paslėpta šviežia stirnos kojos dalis, kurią paspaudus iš jos lašėjo kraujas. Paklausus A. B., iš kur ta stirnos kojos dalis, jis atsakė, kad prieš kelias dienas jis prie geležinkelio rado traukinio numuštą stirną. A. B. buvo surašytas protokolas. A. B. viską neigė, sakė, kad paaiškins teisme. Parodė, kad jie (pareigūnai) matė vieno asmens pėdsakus, vedančius nuo A. B. namų iki kilpų pastatymo vietos ir atgal. Apžiūrint A. B. sodybą jie matė nedidelį, apie 40 cm ūgio nepririštą lakstantį šunį. Šuo neatrodė piktas, jis buvo neagresyvus, gal net senyvas ir, liudytojo nuomone, neįtikėtina, kad jis galėtų užpulti laukinį žvėrį ar sudoroti kritusį žvėrį. Kai jie rado stirnos kojos dalį ir ją apžiūrėjo, ant užpakalinės kojos dalies matėsi vieno kirtimo žymė, nubrozdinimų ir kitų sužalojimų nebuvo, atrodė, kad nukapota kirviu.

Skirtina administracinė nuobauda.

Pagal ATPK 284 str. 1 d., organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2044/2011).

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. duotus paaiškinimus, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, kadangi jie visiškai paneigiami ne tik teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. K. ir G. V. parodymais, G. V. 2016-12-20 tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), bet ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Tai, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina ir byloje esantys administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 116532 (b. l. 2-3), schema (b. l. 10), Institucijos pareigūno G. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), vaizdo-foto medžiaga CD laikmenose (b. l. 9), išrašas iš Medžiotojų sąvado tvarkymo sistemos (b. l. 13), kita bylos medžiaga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. paaiškinimai yra nenuoseklūs: į jo sodybą atvykusiems pareigūnams jis teigė nieko nežinąs apie sumedžiotą stirną; apie jo sodyboje pareigūnų rastas kraujo dėmes aiškino, kad jis, gal, pjovė triušį; vėliau, pareigūnams jo garaže radus aukštai ant lentynos padėtą ir paslėptą stirnos kojos dalį bei paklausus A. B., iš kur ji ten atsirado, jis atsakė, kad prieš kelias dienas rado prie geležinkelio traukinio numuštą stirną.

Surašant 2017-01-11 administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. B. paaiškinimo nepateikė, nurodydamas, kad paaiškins teisme (b. l. 2-4), ką teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastangas parengti versijas, galinčias paaiškinti įvykio aplinkybes, o 2016-12-19 protokole (b. l. 5-7) jo surašytas paaiškinimas yra neįskaitomas ir pats A. B. teismo posėdyje jo nesugebėjo perskaityti.

Teismo posėdžio metu A. B. pateikė naują versiją: neva, dalį gyvūno galėjo parvilkti jo šuo, kada tiksliai šuo atitempė stirnos dalį, negali pasakyti, gal prieš porą dienų iki pareigūnų atvykimo 2016-12-19, o jis tiesiog nukirto ir pasiliko dalį kojos; teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo-foto medžiagą, į teisėjos klausimą, iš kur jo sandėliuke ant svarstyklių ir ant žemės šalia svarstyklių atsirado kraujo dėmės, jis paaiškino, kad, galbūt, kas nors buvo atnešęs jam pasverti mėsą ar paršiuką. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, kurio padarymu jis yra kaltinamas, ir yra paneigti liudytojų E. K. ir G. V. parodymais, kuriais patvirtinta, kad A. B. garaže rasta stirnos kojos dalis buvo šviežiai sumedžioto gyvūno, nesustingusi, elastinga, iš jos, paspaudus, tekėjo kraujas bei, remiantis liudytojo E. K. parodymais, visiškai atmestina tikimybė, kad gyvūnas galėjo būti žuvęs prieš porą dienų, juo labiau – prieš kelias dienas, kaip teigė A. B..

Netikėti teismo posėdžių metu apklaustų kaip liudytojai Institucijos pareigūnų G. V. ir E. K. parodymais, ir remtis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris siekia išvengti administracinės atsakomybės, paaiškinimais, teismas neturi pagrindo. Liudytojų G. V. ir E. K. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys galėtų būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. B.: jie abu nurodė, kad A. B. iki šio įvykio nepažinojo, šios aplinkybės nepaneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Į A. B. sodybą pareigūnai atvyko, gavę anoniminį pranešimą, kuriuo konkrečiai buvo įvardinti neteisėti veiksmai, t. y. kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. B. nešasi maiše kilpomis sugautą stirną. Tai, kad pareigūnai neturėjo išankstinio tikslo patikrinti A. B. sodybą ir nepagrįstai jį apkaltinti, rodo ir ta aplinkybė, kad būdami toli nuo įvykio vietos, pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jie atvyko daugiau nei po 2 valandų po pranešimo gavimo (pranešimas gautas apie 12.00 val., pas A. B. atvyko apie 14.20 val.).

Teismas nesutinka ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, kad batų pėdsakai, kuriuos užfiksavo pareigūnai, yra ne jo (A. B.), kad pareigūnai nematavo pėdsakų. Liudytojas E. K. batų pėdsakus pamatė būdamas A. B. sodybos kieme ir būtent eidamas tais pėdsakais, pasiekė miške vietą, kurioje buvo kilpa sugautas gyvūnas - stirna. Kaip parodė liudytojas E. K., pėdsakai buvo vieno asmens, t. y. palikti tų pačių batų, matėsi, kad vienas asmuo buvo nuėjęs nuo sodybos ir grįžęs atgal, niekur į šonus nebuvo nukrypta; parodė, jog tai, kad tai buvo būtent A. B. batų palikti pėdsakai, nusprendė pagal batų atspaudo raštą, kuris buvo toks pat, kaip ir paliekamas A. B. batų; parodė, kad kitų žmonių pėdsakų A. B. sodyboje nematė. Šios aplinkybės užfiksuotos vaizdo medžiagoje, o batų palikti pėdsakai sutapo su A. B. dėvimų batų pėdsakais pagal atspaudo raštą, kas buvo pareigūnų parodyta vietoje pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš prie bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo Nr. 20161219-150046 matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti žmogaus pėdsakai, šalia jų panašūs į kraują lašeliai. Pareigūnas E. K. eina pėdsakais nuo A. B. sodybos per lauką link miškelio. Einant link miškelio, šalia pėdsakų matosi žymė, kad kažkas, galimai, buvo padėta ant sniego, sniegas aptirpęs, šalia didelė kraujo dėmė. Paaiškinama, kad pėdsakai ir kraujo žymės veda tiesiai į A. B. kiemą, kuriame irgi yra kraujo dėmių. Teismo posėdžio metu peržiūrint minėtą vaizdo įrašą, E. K. nurodė, kad 50 m atstumu nuo namo matosi gyvūno išgulėta vieta, ji buvo šilta, nes sniegas yra aptirpęs, teigė, kad matosi tik vieno žmogaus pėdsakai, kiti pėdsakai - gyvūnų. Pabrėžė, kad visur palei pėdsakus matyti kraujo dėmės.

Iš prie bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo Nr. 20161219-151643 matyti, kad E. K. miške rado kilpą laukiniams gyvūnams gaudyti. Kilpa padaryta iš plieninio lyno ir pritvirtinta prie medžio kamieno. Ant sniego matosi sugauto gyvūno kraujas. E. K. rodo A. B. ir G. V. vietą, kur buvo pastatyta kilpa ir buvo sugauta stirna: matosi kraujo dėmės, išrausta žemė. A. B. neigia statęs kilpas, atsisako jas nuimti. Pareigūnai rodo į batų atspaudus ant sniego, nurodo, kad jie tokie pat, kaip ir A. B. batų atspaudai, tačiau A. B. tai neigia. E. K. pasako, kad nuo A. B. namo iki kilpų nuėjo kraujo pėdsakais. A. B. teigia, kad prieš dvi dienas draugai jį perspėjo, kad jo ieškojo girininkai, ir jei jis būtų statęs kilpas, tai būtų spėjęs paslėpti įkalčius.

Teismo posėdžio metu peržiūrint šį vaizdo įrašą E. K. nurodė, kad kilpos pastatytos Pauliškių miškelyje, 400-500 m atstumu nuo A. B. sodybos; jos pastatytos ant gyvūnų išmintų takų apie 60 cm virš žemės; ten, kur buvo sugauta stirna, yra išrausta žemė, o kilpa nuimta ir perstatyta į kitą vietą.

Iš prie bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo Nr. 20161219-151645 matyti, kad pareigūnai rado miškelyje antrą kilpą, pririštą prie medžio kamieno. Ant kilpos mazgo matosi gyvūno (pasak pareigūnų - stirnos) šeriai.

Iš prie bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo Nr. 20161219-151246 matyti, kad sandėliuke ant svarstyklių ir ant žemės šalia svarstyklių matosi didėlė šviežio kraujo dėmė. A. B. aiškina pareigūnams, kad „gal kas nors buvo atnešęs paršiuką sverti“. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo A. B. po šio įrašo peržiūros teigė, kad be jo žinios niekas nebuvo atėjęs į sandėliuką sverti mėsos, iš kur kraujas - nežino.

Iš prie bylos medžiagos kompaktinėje plokštelėje pridėtų fotonuotraukų (7 vnt.) matyti, kad fotonuotraukoje Nr. 20161219_150854 ir Nr. 20161219_150849 užfiksuota panaši į kraują dėmė ant sniego, šalia dėmės išrausta, sutrypta žemė, nulaužytos šakos; fotonuotraukoje Nr. 20161219_151401 ir Nr. 20161219_151357 užfiksuoti batų pėdsakai sniege, fotonuotraukoje Nr. 20161219_152747 ir 20161219_152753 užfiksuotos metalinės kilpos, pritvirtintos prie šakos ir prie medžio kamieno virš išminto takelio, bei ant vienos iš kilpų - gyvūno šeriai ir fotonuotraukoje Nr. 20161219_154751 užfiksuotos kilpos.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas nutarimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, jog yra visiškai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. vykdė su medžiokle susijusią draudžiamą veiklą, numatytą Medžioklės taisyklių 58.5.10 p., t. y. jis, neturintis teisės medžioti, medžiojo draudžiamais įrankiais, o būtent, A. B. pastatė dvi kilpas gyvūnams gaudyti, kuriomis sumedžiojo vieną stirną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2017-01-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 116532 (toliau – Protokolas) už tai, kad 2016 m. gruodžio 19 d. 14.20 val. nustatyta, jog A. B., neturintis teisės medžioti, Grigiškių medžioklės plotų vienete, esančiame Pauliškių miške ties (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamais įrankiais, t. y. pastatė dvi kilpas gyvūnams gaudyti, kuriomis sumedžiojo vieną stirną. Tuo A. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 7 d.

ATPK 85 str. 7 d. numato administracinę atsakomybę už <...> medžiojimą draudžiamais medžioti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, ir užtraukia baudą su teisės medžioti atėmimu ir pažeidimo įrankių bei priemonių konfiskavimu. Nors šio įstatymo dispozicija nekonkretizuoja nusižengimo subjekto požymių, tačiau sankcijoje numatyta privaloma nuobauda - teisės medžioti atėmimas - leidžia pagrįstai spręsti, kad ATPK 85 str. 7 d. taikoma tik asmenims, turintiems teisę medžioti. Dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo neturintis teisės medžioti asmuo gali atsakyti tik pagal ATPK 85 str. 4 d. (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nutartis byloje Nr. ATP-469-256/2015). Iš Medžiotojų sąvado tvarkymo sistemos išrašo matyti, kad A. B. teisės medžioti neturėjo (b. l. 13), dėl to jis negali būti ATPK 85 str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau nurodytais veiksmais padarė ne ATPK 85 str. 7 d., o ATPK 85 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini iš ATPK 85 str. 7 d. į ATPK 85 str. 4 d.

Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 290 str. 7 d. nustato: „Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.“. ANK 290 str. 10 d. nustato: „Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.“.

ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 85 str. 4 d. nustatė: „Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas – užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.“.

ATPK 85 str. 4 d. nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudarė 1302 Eur. ANK 290 str. 7 d. nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 1300 Eur. Taigi, ATPK 85 str. 4 d. ir ANK 290 str. 7 d. sankcijose numatytų baudų vidurkių skirtumas neviršija 10 Eur, todėl laikytina, kad sankcijos yra tapačios ir padaryta veika neperkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, todėl teisena vyksta pagal ATPK.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama administracinė nuobauda – bauda, lygi ATPK 85 str. 4 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, su pažeidimo padarymo įrankių - dviejų kilpų gyvūnams gaudyti, pagamintų iš plieninio pinto lyno – konfiskavimu (ATPK 26 str.).

Nutarimui įsiteisėjus, šios kilpos, saugomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje (b. l. 6), sunaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str., 5 str. 4 d., Lietuvos Respublikos ATPK 26, 30, 30² straipsniais, 85 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 85 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1302 Eur baudą su dviejų kilpų gyvūnams gaudyti, pagamintų iš plieninio pinto lyno, konfiskavimu.

Nutarimui įsiteisėjus, šias kilpas, saugomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, sunaikinti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16064117936 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.