Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-22 · Administracinė byla Nr. eI-1757-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
eI-1757-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00399-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
R. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1757-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00399-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Vilniaus departamentas) 2017 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 2D-17707 (skunde nurodytas Nr. 17707) laikytinas rašymo apsirikimu) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo įvertinti ūkinio pastato, atraminės sienutės ir stoginės, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., teisėtumo klausimą, t. y. atstumus iki gretimo sklypo ribos, bei priimti sprendimus dėl padarytų pažeidimų pašalinimo.

Pareiškėja nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., bendraturtė. Jos sklypas ribojasi su R. J. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (toliau – ir gretimas žemės sklypas). 2017 m. spalio 2 d. ji kreipėsi į atsakovę su prašymu ištirti, ar gretimo žemės sklypo savininkė savo sklype statydama namą, ūkinį pastatą ir stoginę laikėsi statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir juose įtvirtintų atstumų iki pareiškėjos žemės sklypo ribos, tačiau jos skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis ir nenagrinėjo skundo, nes nuo 2011 m. surašytų deklaracijų apie statybų užbaigimą praėjo daugiau nei vieneri metai. Pareiškėja pabrėžė, jog skunde buvo keliamas ne deklaracijų, o pačių statybų teisėtumo klausimas, kuris pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 8 dalį nagrinėjamas, jeigu statybos darbai buvo atlikti anksčiau nei prieš 10 metų. Inspekcija, nustačiusi, kad ūkinis pastatas ir atraminės sienutės buvo pastatytos 2011 m., o neįregistruota stoginė – 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., turėjo nagrinėti šių statytų teisėtumo klausimą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad skunde kėlė klausimus dėl visų gretimame žemės sklype stovinčių pastatų teisėtumo, tačiau Inspekcija nei dėl ūkinio pastato, nei dėl atraminės sienutės atstumo iki pareiškėjos sklypo ribos nepasisakė. Be to, pareiškėja nesutinka, kad Inspekcijos nustatytas stoginės statybų pažeidimas yra mažareikšmis. Atkreipė dėmesį, jog Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato išimtis, kada pažeidimai, net ir tais atvejais, kai nėra reikalingas statinio projektas, negali būti laikomi mažareikšmiais. Taisyklių 50.4 punkte nustatyta, kad mažareikšmiu negali būti laikomas toks pažeidimas, kai tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.). Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005) nuostatos įtvirtina imperatyvius reikalavimus dėl atstumų. Šie reikalavimai gali būti sumažinti tik tuo atveju, kai tai numato teritorijų planavimo dokumentai arba tam pritaria gretimo sklypo savininkai. Visais kitais atvejai statyba arčiau sklypo ribos yra negalima, ji yra neteisėta ir pagal Taisyklių 50.4 punktą toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime (b. l. 30–35) į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčo žemės sklype esantis gyvenamasis namas yra vieno buto, todėl jo užbaigimui taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) (redakcija galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 24 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. užbaigus tokio statinio statybą Inspekcijai tvirtinti buvo pateikta statytojo surašyta, nustatyto turinio, deklaracija apie statybos užbaigimą. Inspekcija, atlikusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01:2010) (redakcija galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d.) 38–40 punktuose nurodytus veiksmus, patvirtino 2011 m. rugsėjo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. DSU-3905. Atkreipė dėmesį, jog pagal STR 1.11.01:2010 44 punktą aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas, yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijai patvirtinus minėtą deklaraciją, buvo užbaigta gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šiltnamio statyba ir šie statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi nesudėtingų statinių statybos užbaigimui neprivaloma kreiptis į Inspekcija dėl deklaracijos tvirtinimo ar registravimo, statytojas vienašalės 2011 m. rugsėjo 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu įregistravo ginčo sklype esančias atramines sienutes Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl, atsakovės teigimu, deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, negali būti vertinamos kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, t. y. minėtos deklaracijos įteisino statinius, todėl statyba laikoma teisėta iki kol teismas nepripažino priešingai. Pažymėjo, kad, vadovaujantis TPSVPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pabrėžė, jog pagal Taisyklių 48.1 punktą skundo ir pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Taisyklių 46.11 punktas skelbia, kad skundas ir pranešimas nenagrinėjamas dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9 ir 46.13 punktuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų, jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nustačius, kad egzistuoja pareiškėjos skundo nenagrinėjimo sąlygos, tolesnis skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Taisyklių 50.1 punktą teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą laikytina mažareikšmiais teisės aktų pažeidimu. Paaiškino, jog buvo nustatyta, kad stoginė yra priskiriama I nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai ir tokio statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas bei statinio statybos projektas nereikalingas, todėl pareiškėjos nurodomas pažeidimas laikomas mažareikšmiu ir skundas dėl jo nenagrinėjamas. Inspekcijos nuomone, pareiškėja neteisingai aiškina Taisyklių 50.1.4 punkte nurodytą išimtį, dėl kurios statyba negali būti laikoma mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu. Pažymėjo, kad Taisyklių 50.1.4 punkte nurodyta nuostata taikytina tik tokiu atveju, kai statyba atitinkamoje teritorijoje apskritai nėra galima, o nagrinėjamu atveju stoginės statyba gretimame žemės sklype yra galima, tačiau teisei į statybą įgyvendinti yra reikalingas rašytinis besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas. Inspekcijos teigimu, skundžiamas raštas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus turimą medžiagą, atlikus objektyvų aplinkybių įvertinimą bei patikrinimą vietoje, surašant tiek faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, tiek ir statybos patikrinimą nagrinėjant skundą aktą bei įvertinus kitus gautus dokumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundo nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Vilniaus departamento 2017 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 17707 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (b. l. 9–10), kuris ribojasi su R. J. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (b. l. 11–13).

2017 m. spalio 2 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama ištirti, ar kaimyninio žemės sklypo savininkė namą, ūkinį pastatą ir stoginę savo žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., laikėsi statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir juose įtvirtintų atstumų nuo pareiškėjos žemės sklypo ribos (b. l. 36–37).

2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 2D-14912 pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas (b. l. 91–93). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimu, 2017 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti 2017 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2D-14912 ir pakartotinai ištirti, ar kaimyninio žemės sklypo savininkė namą, ūkinį pastatą ir stoginę savo žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., laikėsi statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir juose įtvirtintų atstumų nuo pareiškėjos žemės sklypo ribos (b. l. 87–90).

2017 m. lapkričio 24 d. Inspekcija pakartotinai atliko statybos patikrinimą ir 2017 m. lapkričio 28 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (b. l. 97–112), surinko papildomus dokumentus, susijusius su ginčo situacija (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. ribų paženklinimo aktą, R. J. paaiškinimą). Inspekcijos Vilniaus departamentas, išnagrinėjęs visus turimus dokumentus 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2D-17707, kuriuo, vadovaujantis TPSVPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 9 dalimi bei Taisyklių 50.1 punktu buvo nuspręsta pakartotinį pareiškėjos skundo tyrimą nutraukti (b. l. 6–8). Ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą buvo surašytos daugiau nei prieš metus, o nurodytas stoginės statybos pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji nekėlė klausimų dėl gretimame žemės sklype esančių statinių deklaracijų apie statybų užbaigimą teisėtumo klausimų, be to, stoginės statybos pažeidimas nepagrįstai pripažintas mažareikšmiu.

Nors pareiškėja savo skunde Inspekcijai iš tiesų nesuformulavo reikalavimo dėl deklaracijų apie statybų užbaigimą panaikinimo, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytų pastatų – namo ir ūkinio pastato gretimame žemės sklype statybų teistumas buvo patvirtintas būtent Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2011 m. rugsėjo 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Šios deklaracijos surašymo metu galiojusio STR 1.11.01:2010 8.3 punkte deklaracija apie statybos užbaigimą buvo apibrėžiama kaip statytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Kaip teisingai pažymi atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos neįkilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Nekilnojamojo turto registre esant įregistruotai 2011 m. rugsėjo 12 d. deklaracijai apie gyvenamojo namo bei ūkinio pastato statybos užbaigimą, laikytina, kad statyba atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėja, kvestionuodama šį faktą, iš esmės kelia ginčą dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo.

TPSVPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad skundai ar pranešimai dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo deklaracijos surašymo ar patvirtinimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas ar dėl deklaracijos patvirtinimo vykdomas teisėsaugos institucijų tyrimas nėra, o deklaracija apie gretimame žemės sklype esančio namo bei ūkinio pastato statybos užbaigimą patvirtinta šiek tiek daugiau nei prieš 6 metus, todėl skundžiamu sprendimu pagrįsta nuspręsta, kad skundas dėl gyvenamojo namo bei ūkinio pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. statybų teisėtumo nenagrinėjamas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 48.1 ir 46.11 punktais skundo nagrinėjimas tokiais atvejais nutraukiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad Inspekcijos Vilniaus departamentas nepagrįstai nevertino atraminės sienutės atstumo iki pareiškėjos sklypo ribos klausimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame sprendime nurodyta, kad šis klausias nenagrinėtinas tuo pačių pagrindu kaip ir namo bei ūkinio pastato statybų teisėtumas – šio statinio 2011 m. rugsėjo 13 d. deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog savo skunde Inspekcijai pareiškėja nekėlė klausimo dėl atraminės sienutės statybos teisėtumo, todėl Inspekcijos Vilniaus departamentas turėjo teisę dėl atraminės sienutės ginčijamame sprendime apskritai nenurodyti jokių argumentų.

Nagrinėjamu atveju stoginės statybos teisėtumo klausimas buvo nevertintas dėl jo mažareikšmiškumo. Tokį skundų nenagrinėjimo pagrindą nustato TPSVPĮ 25 straipsnio 9 dalis bei Taisyklių 46.5 punktas. Mažareikšmių pažeidimų atvejai nurodyti Taisyklių 50 punkte. Pagal Taisyklių 50.1 punktą mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikytini pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Inspekcijos Vilniaus departamentas konstatavo, kad stoginė yra priskiriama I nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai, todėl jai statybą leidžiantis dokumentas bei statinio statybos projektas nereikalingas. Pareiškėja neginčija nurodytos aplinkybės, tačiau teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Taisyklių 50.1 punkte nurodyto mažareikšmio teisės aktų pažeidimo išimtis, nustatyta Taisyklių 50.1.4 punkte, pagal kurį Taisyklių 50.1 punkte nurodytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, kai tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.). Sutiktina su atsakove kaip pareiškėja klaidingai interpretuoja Taisyklių 50.1.4 punkto nuostatas. Minėtame punkte nurodyta išimtis taikytina, tik kai statyba negalima jokiais atvejais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ statyba mažesniu nei 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo nėra apskritai draudžiama, bet tokiai statybai keliamas papildomas reikalavimas gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą (7 priedo 4 punktas). Taigi darytina išvada, kad Taisyklių 50.1 punkte nurodyta išimtis šiuo atveju netaikytina, todėl Inspekcijos Vilniaus departamentas skundžiamu raštu pagrįstai nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą.

Teismo vertinimu, skundžiamo Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas atsakovės turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Inspekcijos Vilniaus departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo iš naujo įvertinti ūkinio pastato, atraminės sienutės ir stoginės, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., teisėtumo klausimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė