Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Lino Blažulionio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-230 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi 3 (trijų) metų laisvės atėmimu bei atlyginti I. D. 10 000 Lt patirtą neturtinę žalą. Minėtas nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi pakeistas iš nuosprendžio pašalinus nustatomos dalies aplinkybę, kad V. D. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą turtui veiką bei dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo – neturtinės žalos dydis nuo 10 000 Lt padidintas iki 20 000 Lt, taip pat pripažinta Valstybinės ligonių kasos teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartis pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartimi ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 4 d. Bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 5 mėnesiai ir 9 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą Nr. 58-230 netaikyti V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu bei pateikė rekomendacijas tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Neigiamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nepaisant to, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nepripažino, o ir interviu metu nuteistasis neprisiima atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus. Bet to, nuteistasis žinodamas, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, slapstėsi nuo pareigūnų apie 10 metų. Nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių (pasireiškęs tiek fizine, tiek psichine prievarta) nusikaltimų modelis. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2020 m. lapkričio 13 d. atlikus prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimą, taikant SARA metodiką, nustatyta, kad smurto rizika prieš buvusią žmoną yra aukšta, o smurto prieš kitus asmenis – vidutinė. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, jog prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą vykdo formaliai. Be to nuteistasis šiuo metu turi finansinių sunkumų, susijusių su jo įvykdytų nusikaltimų pasekmėmis. Komisijos nutarime be kita ko nurodyta, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį vieną kartą skatintas, o drausmine tvarka nebaustas. Komisija nurodė, V. D. vykdo Komisijos rekomendaciją: tęsia darbinę veiklą, 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo santechniko profesinę kvalifikaciją ir nuo 2022 m. kovo 21 d. lanko palaikomojo pobūdžio konsultacijas. Be to pastaraisiais metais stebimas nuteistojo didesnis įsitraukimas į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą, kurių pagalba siekiama valdyti aktualius su mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės, nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius.

Taip pat pateikta atskiroji Komisijos nario nuomonė, iš kurios matyti, jog siūloma taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes jis vykdė Komisijos rekomendacijas, nuo 2022 m. sausio 19 d. suteiktas leidimas išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą ir į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą, o nuo 2022 m. vasario mėnesio jam suteikiamos išvykos į namus bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. V. D. suteiktos 10 dienų atostogos .

Skunde išvardintos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios buvo nustatytos 2022 m. gegužės 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-140, o būtent, kad nuteistasis praeityje neteistas; paleidus jį iš įkalinimo įstaigos gyventų pas savo sugyventinę, o aplinkybė, kad jam gyvenant atokiau nuo buvusios šeimos, galėtų veikti kaip viena iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių padėti valdyti (mažinti) prielaidų; bausmės atlikimo metu įgijo profesijas; nuo 2022 m. vasario 21 d. dirba pilnu etatu ir pan.

Atkreiptas dėmesys, jog aplinkybė, kuri nurodyta Komisijos nutarime, kad nuteistasis formaliai vykdo pinigines prievoles ir dėl to turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas netaikyti V. D. lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės atliginti nusikaltimu padarytą žalą yra labai ribotos, o lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nebus atleistas nuo šios pareigos ir pradėjus dirbti šios galimybės tik didės.

Skunde akcentuojama, kad nuteistasis nebendrauja su buvusia sutuoktine, nepalaiko ir neieško su ja jokių kontaktų (tokios aplinkybės nefiksuotos socialinio tyrimo išvadoje), todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Be to prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimas, taikant SARA metodiką buvo atlikta 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. beveik prieš dvejus metus ir daugiau nebuvo atlikta, todėl išvada apie vidutinį rizikos lygį yra neobjektyvi ir Komisija negalėjo ja vadovautis.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ pateikė paaiškinimą, kad pažanga suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti įtaką. Nurodyta, jog nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Atkreiptas dėmesys, kad naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-497/2020).

Nuteistojo manymu, Komisijos sprendimas klausimą dėl nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo spręsti 2023 m. vasario mėnesį, yra absurdiškas ir apskritai nelogiškas, kadangi 2023 m. vasario pradžioje bus bausmės pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje nustatyti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis V. D., įvertinus pirmiau išdėstytą įstatyminį reglamentavimą, atliko įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Vieną trečdalį bausmės atliko 2021 m. vasario 4 d. Šiuo metu liko atlikti apie 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės iš 3 metų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat ir Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau stebimos išliekančios nuteistojo pastangos išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką bei vykdyti jam rekomenduojamas priemones. Nuteistasis bausmę atlieka lengvomis sąlygomis, nuo šių metų pradžios suteiktas leidimas išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teitorijos ribų į darbą ir mokymosi įstaigą, nuo 2022 m. vasario mėnesio suteikiamos išvykos į namus, o 2022 m. rugpjūčio 12 d. suteiktos 10 dienų atostogos.

Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo grindė išvada, jog nuteistasis neprisiima atsakomybės už įvykdytas nusikalstamas veikas, jo nusikalstama elgesio rizika išlieka vidutinė, o smurto rizika prieš buvusią sutuoktinę yra aukšta, smurto prieš kitus – vidutinė (prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimas atliktas 2020 m. lapkričio 13 d.) bei jo finansiniais sunkumais.

Teismas, įvertinęs nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, jo asmens bylą, ginčijamą nutarimą, su tokia Komisijos išvada nesutinka.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tada bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esamus duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius bei materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, sprendžia, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 58-230 netaikyti V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, kadangi neatsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai: Statiniai – slapstėsi nuo teisėsaugos, vengdamas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nevykdė teismo įpareigojimo nesiekti kontakto su nukentėjusiąja (pasak nuteistojo, nebesiekė kontakto, kai sužinojo, kad nebegali prie jos prieiti); nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių (pasireiškęs tiek fizine, tiek ir psichine prievarta) nusikaltimų modelis; savo nusikalstamo elgesio kategoriškas minimizavimas ir neigimas. Dinaminiai – dabartiniai finansiniai sunkumai; smurto panaudojimo atvejai artimoje aplinkoje; riboti ryšiai su kai kuriais šeimos nariais; objektyvaus savivaizdžio stoka; impulsyvumas; kontroliuojantis elgesys; savitvardos stoka; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas kitų požiūrio priėmimas, kategoriškumas; tam tikros diskriminacinės prielaidos. Apsauginiai – formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos; pasižymi aukšta motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje; pradėjo dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

Susipažinus su V. D. asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas penktą kartą. Paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimu nutarta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikyti. Komisija tada nuteistajam rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje ir ginčijamame nutarime pripažinta, jog V. D. rekomendacijas vykdė. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo santechniko profesinę kvalifikaciją, be to nuo 2022 m. kovo 21 d. lanko palaikomojo pobūdžio konsultacijas. Šių konsultacijų metu orientuojamasi į nuteistajam aktualių problemų aptarimą, galimų sprendimų paiešką ir vertinimą. Taip pat nuteistasis tęsia turimų įsiskolinimų dengimą.

Komisija, motyvuodama neigiamą sprendimą, nurodė, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, atsakomybės už padarytus nusikaltimus neprisiima, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė bei nustatyta, jog smurto rizika prieš buvusią sutuoktinę yra aukšta, smurto prieš kitus asmenis – vidutinė. Kita vertus, susipažinus su pateiktais duomenimis matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, teistas taip pat vieną kartą. Be to matyti, jog nėra duomenų, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis smurtavo prieš buvusią sutuoktinę. Sutiktina, kad aplinkybė, jog nuteistasis apie dešimtmetį slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau matyti, jog per tą laiką nuteistasis nepadarė panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų bei nesmurtavo ir nesiartino prie buvusios sutuoktinės. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent lankė psichologines konsultacijas: nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. V. D. lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, o psichologo duomenimis, nors nuteistasis nelinkęs keistis, tačiau jis po truputį tampa atviresnis alternatyvoms, lavina gebėjimą atsirinkti ne tik jo nuostatas patvirtinančią informaciją, bet ir tą, kuri jam gali būti naudinga asmeniniame tobulėjime, ypač valdant emocijas stresą keliančiose situacijose; 1) 2021 m. kovo 2 d. baigė dalyvavimą individualiojoje intervencinėje priemonėje „Problemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamumo rizikos analizė“, o psichologo pateiktais duomenimis, užsiėmimo metu nuteistasis buvo skatinamas analizuoti situacijas tiek įsijaučiant į kito žmogaus vaidmenį, tiek kalbant apie savo paties problemas bei nusikalstamumo riziką ir jo dalyvavimas šioje priemonėje vertinamas teigiamai; 2) V. D. 2021 m. gegužės 10 d. baigė individualią intervenciją „Emocijų stresinėje situacijose identifikavimas ir valdymas“, kurios metu nuteistasis skatintas stebėti įvairiose kasdienėse situacijose kylančias emocijas, analizuoti galimas alternatyvias situacijų interpretacijas, elgesį jose, o jo dalyvavimas šioje priemonėje taip pat vertinamas teigiamai; 3) nuteistasis taip pat nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. liepos 2 d. dalyvavo projekte „Išmokime gyventi be smurto“ individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose, kur susipažino su smurto rūšimis, analizavo savo smurto patirtis bei sudarė „saugumo planą“, skirtą išvengti smurtinio elgesio apraiškų ateityje. Taip pat teoriniu ir praktiniu būdu gilinosi į smurto sampratą, pykčio bei konfliktų valdymo būdus, atlikdavo namų darbus bei kitas numatytas užduotis bei aktyviai dalyvavo grupinėse diskusijose; 4) nuo 2022 m. kovo 21 d. lankosi palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose. Psichologas pateikė duomenis, jog nuteistasis nevengia apie jam iškylančius sunkumus bendrauti atvirai, stengiasi pats apsvarstyti bei pasverti galimų problemos sprendimų privalumus ir trūkumus, kas vertinama kaip itin svarbus aspektas nuteistojo atveju, nes jis pasižymi polinkiu jaučiamas emocijas kaupti savyje, kas, manytina, galėjo turėti įtakos ankstesnių smurto naudojimo atvejų kontekste, be to, šiuo metu jis labiau linkęs apie tai kalbėtis, įsiklauso į grįžtamąjį ryšį, rodo pastangas susikoncentruoti į dalykus, kurių pokyčiui įtaką gali daryti pats. Taigi, matyti, kad iš esmės nuteistasis dalyvauja jam numatytose priemonėse, nevengia jų, ir, pasak psichologų, yra teigiami pokyčiai jo elgesyje, lankosi priemonėse susijusiose su smurtinio elgesio taisymu.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atlikus sutuoktinių rizikos įvertinimą, taikant SARA metodiką, nustatyta, kad nuteistojo smurto rizika prieš buvusią sutuoktinę yra aukšta. Šiuo atveju sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog šis vertinimas atliktas beveik prieš dvejus metus, todėl šiuo metu juo vadovautis būtų netikslinga. Matyti, jog šis vertinimas atliktas 2020 m. lapkričio 13 d., tačiau taip pat iš esančių duomenų bei socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuo to laikotarpio nuteistasis aktyviai dalyvavo ir dalyvauja toliau individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, kuriose jo dalyvavimas yra pakankamai sėkmingas ir teigiamai vertinamas. be to, kaip minėta, nėra duomenų, kad slapstymosi nuo bausmės metu, ar išeidamas be sargybos iš pataisos namų ribų, nuteistasis būtų siekęs smurtauti (psichologiškai ar fiziškai) prieš buvusią sutuoktinę.

Laisvės atėmimo bausmės metu nenustatyta, jog nuteistasis vartotų psichiką veikiančias medžiagas. Iš turimų duomenų matyti, kad nuteistasis su buvusia sutuoktinę santykių nepalaiko, tačiau bendrauja su motina ir sese bei sugyventine. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis gyventų pas savo sugyventinę (gyvenančią toliau nuo buvusios sutuoktinės). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą skatintas (a. b. II d, b. l. 60), nebaustas. Nuo 2021 m. liepos 8 d. nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (a. b. II d., b. l. 72). Nuo 2022 m. vasario mėnesio nuteistasis reguliariai trims dienoms išleidžiamas namo (a. b. II d., b. l. 115, 117, 118, 122, 127, 132, 134, 137, 140, 143, 153, 159, 164). Taip pat nuteistajam šių metų rugpjūtį buvo suteiktos 10 dienų poilsis (a. b. II d, b. l. 168). Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nebuvo pažeidęs išvykimo iš pataisos namų sąlygų ir nustatytu laiku grįždavo į įkalinimo įstaigą. Be to, nenustatyta pažeidimų išvykos metu. Nuteistasis lygtinio paleidimo metu turi alternatyvų darbo pasiūlymą (a. b. II d. b. l. 92, 146). Nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba pagalbinio darbininko pareigose (a. b. II d., b. l. 112). Iš esančių duomenų matyti, jog nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, nuteistasis dirba, įgijo profesijas.

Komisija kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo nurodė, kad nuteistasis šiuo metu turi finansinių problemų, susijusių su jo įvykdytų nusikaltimų pasekmėmis. Tačiau matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nevengia dirbti, atvirkščiai jis dirba, įgijo profesijas. Pasak jo, iki nuteisimo jis dirbo net keliuose darbuose, laikotarpiu, kai slėpėsi nuo teisėsaugos institucijų, taip pat dirbo, tačiau neoficialiai. Be to teismas sutinka su skunde nurodytu argumentu, jog asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra ribotos, o lygtinio paleidimo atveju, jis nebus atleistas nuo šios pareigos, bet pradėjus dirbti šios galimybės tik didės. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo naujas kvalifikacijas, pasak jo, jo neatleis iš turimo darbo, taip pat jis turi alternatyvų darbo pasiūlymą.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis būtų paleistas likus apie 4 mėnesius neatliktos bausmės. Be to, jis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos, bus kontroliuojama kaip asmuo vykdo nustatytus įpareigojimus ir draudimus. O nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pažeidęs jam nustatytas sąlygas nuteistasis nedelsiant bus grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės paskirtis yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo vertinimu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad V. D. atliko iš esmės beveik visą jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, o iki jos pabaigos liko 4 mėnesiai. Be to svarbus ir žalos atlyginimo klausimas, todėl tikėtina, jog būdamas laisvėje ir prižiūrimas probacijos tarnybos, nuteistasis dirbs ir greičiau sugebės atlyginti tiek nuosprendžiu iš jo priteistą neturtinę žalą buvusiai sutuoktinei, tiek turimus įsiskolinimus antstoliams, teiks išlaikymą vaikams.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nuteistajam pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą su intensyvia priežiūra, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, jog nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad V. D. laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl jam taikytinas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti nuteistojo V. D. skundą.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 58-230 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. D. ir V. D. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.