Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta kaltinamojo A. R. paieška.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-32-574/2019, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su asmeniu, prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei pasikėsino kontrabandos būdu jas išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – jog nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. balandžio 14 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, bute esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, ir nustatęs, kad į 2019 m. sausio 21 d. 9 val. teismo posėdį kaltinamasis A. R. neatvyko be svarbios priežasties, 2019 m. sausio 21 d. nutartimi prieš jį taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbė jo paiešką. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad A. R. apie nurodytą teismo posėdį buvo žinoma, tačiau jis neatvyko ir teismui nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių neatvykimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis ne kartą neatvyko į teismo posėdį, o į gydymo įstaigą kreipiasi tik prieš pat teismo posėdžius, vertino, jog kaltinamasis vengia teismo ir sudaro prielaidas vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

2. Skunde kaltinamojo A. R. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Gynėjas nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog kaltinamasis vengia teismo ir sąmoningai trukdo procesui. A. R. į 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamos priežasties, t. y. dėl ligos. Kaltinamasis ne pirmą kartą neatvyko į teismo posėdį, tačiau neatvykimai yra pateisinti įstatymo nustatyta tvarka. Teismui buvo pateiktos medicininės pažymos, kurių tikrumas nepaneigtas. Kilus abejonėms dėl kaltinamojo sveikatos būklės, teismas turi teisę skirti specialisto tyrimą ar medicininę ekspertizę. Teismas nenustatė, jog medicininės pažymos išduotos nepagrįstai, todėl kaltinamajam taikomas švelnesnes kardomąsias priemones be pagrindo pakeitė į suėmimą. Remdamasis formuojama teismų praktika, gynėjas mano, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia ir kraštutinė priemonė konkrečiu atveju yra neadekvati kaltinamojo asmenybei, neproporcinga ja siekiamiems tikslams pasiekti. A. R. gyvena su buvusia sutuoktine, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, anksčiau neteistas, dirba dvejuose darbuose, nė karto nepažeidė jam taikomų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, taip pat neatliko jokių kitų veiksmų, kurie leistų konstatuoti suėmimo pagrindų buvimą. Apygardos teismas galėjo taikyti atvesdinimą, tačiau tokios galimybės net nesvarstė. Anot gynėjo, BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gali būti pasiekti, kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

3. Teismo posėdyje kaltinamojo A. R. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. gynėjo skundas tenkinamas

4. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju tokių aplinkybių nėra.

5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. R. į posėdį neatvyko be svarbios priežasties, jog jis vengia teismo. Iš tiesų, teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis), tačiau, vadovaudamas procesui ir kontroliuodamas proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, turi likti nešališkas, nepažeisti rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis), laikytis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų (BPK 37, 139 ir 247 straipsniai).

6. Iš 2019 m. sausio 21 d. 9 val. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis A. R. į teismą neatvyko dėl ligos, tačiau teismo posėdyje dalyvavęs jo gynėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių kaltinamojo ligą (t. 6, b. l. 194–195). BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad svarbia asmens nedalyvavimo procese priežastimi laikoma ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Prie skundo pridėta VšĮ I. K. šeimos klinikos 2019 m. sausio 17 d. išduota Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą rodo, kad A. R. nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 24 d. negalėjo atvykti į teismą dėl ligos (t. 7, b. l. 14). Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šios pažymos teisėtumu ir pagrįstumu. Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą pateisina A. R. nedalyvavimą baudžiamajame procese. Nors pagal bylos duomenis, iš tiesų, kaltinamasis A. R. dėl ligos į teismo posėdį neatvyksta ne pirmą kartą, ligos laikotarpiai sutampa su teismo posėdžių datomis (t. 5, b. l. 194, 195–196; t. 6, b. l. 3, 111, 144, 171), tačiau tai savaime nereiškia, kad jis sąmoningai, tyčia vengia teismo bei vilkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tokią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir tai, kad apygardos teismas, išsireikalavęs tiek iš VšĮ I. K. šeimos klinikos A. R. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, tiek iš VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių dokumentų išrašo kopiją (t. 6, b. l. 158, 178), nenustatė, jog A. R. teismui pateiktose įstatymo nustatyta tvarka išduotose nustatytos formos pažymose esanti informacija neatitiko realios jo sveikatos būklės.

7. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių išvadą, jog kaltinamasis A. R. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, procese elgėsi nesąžiningai ar tyčia kliudė byloje vykdyti teisingumą. Šiuo metu byloje esančios pažymos tvirtina, kad jis į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo A. R. paieška.