Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus įtariamojo V. P. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro prašymas ir dviem mėnesiams pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamojo V. P. atžvilgiu, užbaigti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. 2 d., 183 str. 1 d., 184 str. 2 d., 209 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 3 d. dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, svetimo turto pasisavinimo, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, neteisingų duomenų apie pelną pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi prokuroras buvo įpareigotas užbaigti ikiteisminį tyrimą per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė įtariamojo gynėjo skundą, taigi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 2 d., šešių mėnesių terminas ikiteisminis tyrimui užbaigti nustatytas iki 2012 m. birželio 2 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti buvo pratęstas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi minėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo nutartis buvo palikta galioti.

Prokuroras vėl kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu trims mėnesiams, t. y. nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. sausio 2 d., pratęsti terminą ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti, nes būtina atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnyje (supažindinti su baudžiamosios bylos medžiaga tris įtariamuosius ir jų gynėjus, keturių civilinių ieškovų atstovus) bei surašyti kaltinamąjį aktą. Tuo pačiu prokuroras nurodė, kad baudžiamoji byla yra didelės apimties - apie penkiasdešimt tomų, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas byloje per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą negalėjo būti užbaigtas dėl objektyvių priežasčių.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iš dalies tenkino prokuroro prašymą ir dviem mėnesiams pratęsė ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamojo V. P. atžvilgiu, užbaigti nustatytą terminą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byla yra sudėtinga ir pakankamai didelės apimties. Visiems procesiniams veiksmams byloje atlikti reikėjo laiko, jų eiga nepriklausė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šiuo metu pradėtos Lietuvos Respublikos BPK 218 str. numatytos ikiteisminio tyrimo užbaigimo procedūros, todėl teisėjas daro išvadą, kad tyrimas byloje nėra vilkinamas ir neturi būti nutraukiamas pagal Lietuvos Respublikos BPK 215 str. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra baigiamas, trejų metų ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo konkrečios aplinkybės ir objektyvios priežastys, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami planingai ir nuosekliai, nenustatyti ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktai. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, nepaisant įtariamųjų veiksmų ikiteisminio tyrimo baigiamojoje stadijoje, turi būti užbaigtas per kuo trumpesnį terminą surašant kaltinamąjį aktą. Atsižvelgiant į tai, bei į baigiamąją ikiteisminio tyrimo stadiją, prokuroro prašymas tenkintas iš dalies, pratęsiant terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti trumpesniam laikui nei prašo prokuroras.

Įtariamojo V. P. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas prokuroro prašymas, ir ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. P. atžvilgiu nutraukti dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės.

Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis buvo priimta visiškai ignoruojant tą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo terminas jau buvo pratęstas šešiems mėnesiams, tačiau ir tokio termino prokurorui buvo per mažai, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras dar kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir ikiteisminio tyrimo terminas Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo pratęstas dar keturiems mėnesiams.

Skunde pažymima, kad skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nesivadovavo to paties teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje konstatuota aplinkybe, kad nutarties priėmimo dienai ikiteisminis tyrimas yra pernelyg užsitęsęs, o ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami maksimaliai operatyviai. Teismas tuo pačiu pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijų darbas privalomai turi būti organizuojamas taip, kad būtų užtikrintos Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 dalies, 176 str. 1 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. nuostatų įgyvendinimas ir teismas protingu laikė šešių mėnesių ikiteisminio tyrimo įtariamojo V. P. atžvilgiu užbaigimo terminą. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas minėta 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi visiškai nesirėmė. Skunde nurodoma ir tai, kad toks ilgas ikiteisminiam tyrimui užbaigti skirtas terminas, kokį ankstesnėmis nutartimis skyrė ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo skirtas būtent pagal prokuroro prašymą, tačiau net ir dešimties mėnesių prokurorui neužteko tinkamai užbaigti ikiteisminį tyrimą. Gynėjo įsitikinimu, priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertintas tas faktas, jog per tą dešimties mėnesių laikotarpį procesas jo ginamojo atžvilgiu nebuvo intensyvus. Be to, nors jis ir nurodė, kad nagrinėjant šios kategorijos skundus ir prokurorų prašymus, yra remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) praktika, pvz., EŽTT sprendimų bylose Schumacher prieš Liuksemburgą, Starace v. Italy, Kravtas prieš Lietuvą, Stanevičius prieš Lietuvą, Maneikis prieš Lietuvą, Šulcas prieš Lietuvą ir kt., tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas šitos praktikos nepaisė, nepasisakė, kaip toks ilgas procesas turėtų būti vertinamas šios praktikos požiūriu, nes būtent laikotarpiai, kuriais neatliekami jokie tyrimo veiksmai, tiek nacionalinių teismų praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, įskaitant ir bylose prieš Lietuvą, pripažįstami sunkiausia procesinių delsimų forma, leidžiančia teigti, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Skundžiamoje nutartyje pasisakoma, kokiu būdu turi būti baigtas ikiteisminis tyrimas - konkrečiai, ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodo, kad „ikiteisminis tyrimas turi būti užbaigtas per kuo trumpesnį terminą surašant kaltinamąjį aktą“. Toks motyvas yra absoliučiai neteisingas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos BPK 173 str. 4 d. ir pažeidžiantis net tik įtariamojo, bet netgi ir prokuroro teises, nes prokuroras yra įpareigojamas ikiteisminį tyrimą baigti būtent kaltinamojo akto surašymu, nors yra įmanomos ir kitos ikiteisminio tyrimo baigtys.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jos naikinti įtariamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

V. P. pareikšti įtarimai dėl apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymo (BK 11 str. 4 d., 5 d.). Lietuvos Respublikos BPK 176 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per devynis mėnesius, tačiau dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti Lietuvos Respublikos BPK 215 str. numatytus sprendimus.

Baudžiamojo proceso trukmė pagal Europos Žmogaus Teisų Konvencijos (toliau tekste Konvencija) 6 str. 1 d. pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ šios nuostatos prasme. „Kaltinimas” pagal Konvencijos 6 str. 1 d. gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, V. P. pranešimas apie įtarimą pirmą kartą buvo įteiktas 2009 m. gegužės 4 d., taigi, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas (ikiteisminis tyrimas) tęsiasi truputį daugiau nei trejus metus.

Pagal EŽTT praktiką proceso trukmė turi būti vertinama, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir sudėtingumą, į pareiškėjo ir valstybės institucijų elgesį, taip pat į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui. Bendriausia prasme galima teigti, kad bylos sudėtingumas, paprastai, yra veiksnys, tiesiogiai ir proporcingai susietas su proceso trukme, t. y. kuo sudėtingesnė byla, tuo ilgesnė proceso trukmė pateisinama. Vertinant bylos sudėtingumą, reikšmingi visi jos aspektai. Sudėtingumas gali būti susijęs tiek su fakto, tiek su teisės klausimais. Be kita ko, turi būti atsižvelgiama į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, tariamai padarytų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį bei jų rinkimo sudėtingumą, tarptautinius bylos elementus ir kt. Dėl teisinių bylos aspektų pažymėtina, kad reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, kelių procesų tarpusavio sąryšis, kelių bylų sujungimas, kelių kaltinamųjų byloje buvimas, iškylančių teisės klausimų sudėtingumas ir kt. Nors negalima teigti, kad tam tikras baudžiamajame procese nagrinėjamų veikų pobūdis visais atvejais savaime lemia bylos sudėtingumą, kai kurių kategorijų baudžiamosios bylos EŽTT praktikoje paprastai laikomos sudėtingomis. Tai bylos dėl finansinio, ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų (turto pasisavinimo, mokesčių vengimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kt.), sukčiavimo ir panašiai (inter alia Hasslund v. Denmark, no. 36244/06, judgement of 11 December 2008; Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgement of 10 October 2000; Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgement of 27 June 2006). Pagal nacionalinių teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas).

Vertinant bendrai ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kurią sudaro apie penkiasdešimt tomų, jo metu nustatytas aplinkybes, kitiems asmenims pareikštus įtarimus, įtariamųjų skaičių, matyti, kad minėtas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, svetimo turto pasisavinimo, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, neteisingų duomenų apie pelną pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu visiškai atitinka EŽTT ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje įtvirtintus sudėtingo ikiteisminio tyrimo kriterijus, kas pateisina ilgesnę nei įprastai ikiteisminio tyrimo trukmę.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria prokuroro prašymu pratęstas ikiteisminis tyrimas, buvo atliekami intensyviai, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti esant valstybės institucijų neveikimą ar nepakankamą veikimą. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigiamojoje stadijoje, o jo trukmė užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, kurias nulėmė bylos sudėtingumas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje konstatuota aplinkybė, kad nutarties priėmimo dienai ikiteisminis tyrimas yra pernelyg užsitęsęs, o ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami maksimaliai operatyviai, nėra laikytina pagrindu teigti, kad ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas maksimaliai intensyviai po to, kai minėta nutartimi buvo nustatytas terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Be to, įstatymas nenustato jokių konkrečių apribojimų, kiek kartų pagal prokuroro prašymą gali būti pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas. Todėl gynėjo skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais. Praktiškai ikiteisminio tyrimo trukmė bet kokiu atveju priklauso nuo esamos ikiteisminio tyrimo situacijos bei prokuroro pasirinktos tyrimo taktikos nusikalstamai veikai bei ją padariusiems asmenims atskleisti, todėl vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas trunka ilgai, savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog jis yra vilkinamas ir, kad jo trukmė yra pernelyg ilga. Ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, visiškai patvirtina, kad šioje byloje tyrimą atliekantys pareigūnai dirba pakankamai intensyviai ir tyrimas per baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą terminą nebuvo užbaigtas dėl objektyvių priežasčių.

Neabejotina, kad dėl ilgai besitęsiančio ikiteisminio tyrimo įtariamasis patiria tam tikrų nepatogumų. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra laikytina, tokia, kuri nebūtų pateisinama jam pateiktų įtarimų kontekste. Pažymėtina ir tai, kad įtariamojo gynėjo skunde nurodyta EŽTT praktika iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos. Štai byloje Schumacher prieš Liuksemburgą, teismas inter alia atsižvelgė į tai, kad nacionalinis teismas nutraukė pareiškėjo baudžiamosios bylos procesą dėl iš prekybos narkotinėmis medžiagomis gautų pajamų išplovimo tuo pagrindu, jog per pastaruosius trejus metus byloje neatliktas joks procesinis veiksmas. Byloje Kravtas prieš Lietuvą visas baudžiamasis procesas, bylą išnagrinėjus trijų instancijų teismuose iš viso truko devynerius metus ir beveik vienuolika mėnesių. Byloje Maneikis prieš Lietuvą vien apylinkės teismas nagrinėjo byla pirmąja instancija šešerius metus. Taigi nors minėta įtariamojo gynėjo skunde nurodyta EŽTT praktika ir nebuvo detaliai įvertinta skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje, akivaizdu, kad ji nevisiškai atitinka nagrinėjamo atvejo aplinkybes, kadangi nors ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) trunka virš trejų metų, kas remiantis bylos sudėtingumu yra visiškai pateisinama, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atliekami intensyviai, ikiteisminis tyrimas yra baigiamojoje stadijoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis nacionalinių teismų ir EŽTT praktika, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. P. atžvilgiu būtų vilkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 215 str. reglamentuojama galimybė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės, ko ir siekia skundą padavę asmenys. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą (BPK 215 str. 3 d. 2 p.). Per šį terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymu gali terminą pratęsti) (BPK 215 str. 5 d.). Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat gali nuspręsti pernelyg ilgą ikiteisminį tyrimą nutraukti (BPK 215 str.3 d. 3 p.). Sisteminė analizuojamo BPK straipsnio nuostatų analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos jo trukmės – tai kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma išnaudojus visas galimybes užbaigti ikiteisminį tyrimą per tinkamą laiką. Nors iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o tiriamų nusikalstamų veikų sudėtingumas yra pateisinama ilgesnio proceso priežastis, vis dėlto atkreiptinas tiek skundą padavusių asmenų tiek ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos dėmesys, kad pagal EŽTT praktiką maksimali priimtinos viso baudžiamojo proceso trukmės riba yra šešeri metai. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šią aplinkybę kartu su ikiteisminio tyrimo metu jau surinkta medžiaga, sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta žemesnės instancijos teismo pozicija iš dalies tenkinti prokuroro prašymą ir nustatyti dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Pažymėtina ir tai, kad tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland).

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo skundo argumentai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai akivaizdžiai demonstruoja šališkumą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais svariais argumentais. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas, neatitinkantis įtariamojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Esant tokioms aplinkybėms, skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti įtariamojo V. P. gynėjo, advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.