Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, H. F.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė A. B. Kadangi jis nebuvo surašęs testamento, po jo mirties liko 2 penktos eilės įstatyminės įpėdinės – I. K. ir jos sesuo H. F. Kitų aukštesnės arba tos pačios eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Palikėjas buvo pareiškėjos mamos T. J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. A. B. šeimos neturėjo (buvo nevedęs ir neturėjo vaikų). Kadangi jis buvo neįgalus nuo pat gimimo, pareiškėja su juo visą gyvenimą gyveno kartu ir jį globojo. Palikėjas su pareiškėja yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Palikėjui priklausė 1/3 dalis minėto nekilnojamojo turto. Minėtame name palikėjas kartu su pareiškėjos šeima gyveno iki pat savo mirties, o po jo mirties pareiškėja I. K. ir toliau liko ten gyventi. Kito paveldimo turto, į kurį įeina palikėjo turtinės teisės bei pareigos, nėra.

3. Kaip nurodyta pareiškime, nors po A. B. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikėjo dukterėčia I. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. po dėdės mirties ji su savo šeima liko gyventi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bei jų abiejų vardu registruotame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po palikėjo mirties trijų mėnesių laikotarpyje pareiškėja mokėjo ir toliau moka mokesčius už visą namą (tame tarpe ir už A. B. priklausiusią dalį). Tai patvirtina teismui pateikti akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos pašto“ mokėjimo kvitai už namui tiekiamą vandenį ir elektrą. Aplinkybę, kad minėtuose kvituose buvo mokama būtent už minėtam namui teiktas paslaugas, patvirtina mokėjimo kvituose nurodytas mokėtojo (kliento) kodas už vandenį – (duomenys neskelbtini). Tas pats kliento kodas nurodytas ir teismui pateiktame uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ rašte – suteiktos paslaugos ir įmokos adresu (duomenys neskelbtini). Mokėjimus už elektrą, tiektą paveldimame name patvirtina UAB „Ignitis“ raštas dėl informacijos pateikimo bei priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Be to, minėto namo kambaryje, kuriuo palikėjas naudojosi iki mirties, pareiškėja, padedant jos sūnaus šeimai, iš karto po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) padarė remontą, išklijavo tapetais sienas, išmetė lauk palikėjo naudotus senus baldus, rūbus ir pasiliko sau prisiminimui palikėjo turėtą asmeninę relikviją – apie 200 m. senumo šventą paveikslą, kurį palikėjui paliko jo tėvai. Po palikėjo mirties pareiškėja naudoja savo reikmėms visą namą ir prie jo esančius ūkinius pastatus (tame tarpe ir palikėjo dalį), juos prižiūri, tvarko, remontuoja ir elgiasi su minėtu turtu, kaip savininkė. Nurodytos aplinkybės įrodo faktą, kad I. K. po dėdės mirties valdė, naudojosi ir prižiūrėjo jo paliktą turtą kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės ir laikė save to turto vienintele savininke.

4. Pareiškime taip pat nurodyta, kad palikėjo kita dukterėčia H. F. dėdės palikimo nepriėmė ir į jį nepretendavo, nes tarp palikėjo dukterėčių buvo žodinis susitarimas, kad pareiškėjai už neįgalaus dėdės priežiūrą liks jo turto dalis, todėl po A. B. mirties ji nesikreipė į notarą. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėja galėtų įregistruoti visą minėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu ir galėtų juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

6. Suinteresuotam asmeniui H. F. procesiniai dokumentai – pareiškimas su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukterėčia. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, A. B. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Iš viešosios įstaigos Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos išduoto mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) 1/3 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 1/3 ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 1/3 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 19 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra. Remiantis Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro išduotu 2022 m. spalio 31 d. liudijimu, paveldėjimo byla po palikėjo mirties Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure iki (duomenys neskelbtini) nėra užvesta.

11. Po palikėjo A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) dukterėčia (pareiškėja) I. K. rūpinosi palikėjo turtu, kaip savo: 1) iš pateiktų mokėjimo kvitų bei pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, teiktą objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui; 2) iš pateiktų mokėjimo kvitų bei pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ pažymos apie suteiktas paslaugas ir įmokas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už tiekiamą vandenį objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos 2022 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėja faktiškai gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi po palikėjo mirties pareiškėja liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o kartu ir 1/3gyvenamojo namo dalyje, kuri priklausė palikėjau nuosavybės teise. Be kita ko, pareiškėja po palikėjo mirties pasiliko pastarajam priklausiusią relikviją – paveikslą.

12. Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog I. K. nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jos dėdės A. B. mirties. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad I. K. priėmė palikimą po dėdės A. B. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

14. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po dėdės A. B. (A. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.