- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- TS-91-865/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- H. G.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam H. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir H. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų ir 6 mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 30 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. birželio 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 5 d. – 3 metai 1 mėnesis 25 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-191 nuteistajam H. G. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime nurodyta, kad išlieka poreikis tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nes stebimi nesklandumai jo elgesio korekcijos procese, nepakankamas savo veiksmų pasekmių vertinimas, problemų identifikavimo ir sprendimų įgūdžių stoka. Komisija nustatė pakartotinį lygtinio paleidimo svarstymo terminą 2022 m. balandžio mėnesį. Komisija rekomendavo H. G. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir atlikti nemokamus darbus.
Šalies argumentai
Nuteistojo H. G. advokato D. Jurgučio skunde prašoma panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisija iš esmės nevertino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, skundžiamą nutarimą motyvavo abstrakčiais argumentais, iš kurių praktiškai neįmanoma suprasti dėl kokių konkrečių priežasčių būtent toks Komisijos nutarimas yra priimtas.
H. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal jos vertinimo metodiką (OASys) 2016-01-05 buvo 48 (43 dinaminiai, 5 statiniai), 2020-03-30 buvo 47 (42 dinaminiai, 5 statiniai), 2021- 04-15 buvo 46 (41 dinaminis, 5 statiniai). Tai rodo, kad ji iš esmės yra teigiamai stabili. OASys metodikoje vertinama kriminogeninių veiksnių – dinaminių ir statinių suma, išreikšta taškais. H. G. į įkalinimo įstaigą pateko būdamas 19 metų, anksčiau nebuvo teistas, iki laisvės atėmimo jis dirbo, turėjo profesinį išsilavinimą, nebuvo sukūręs šeimos. Įkalinime jis yra praleidęs virš 10 metų, iš esmės savo gyvenimo brandos, per kuriuos asmuo įprastai siekia išsilavinimo, susiranda darbinę veiklą, pradeda kurti materialinę gerovę, šeimą ir pan., laikotarpį. Įkalinimo įstaigoje įtakoti minėtus dinaminius veiksnius asmens galimybės yra ribojamos įkalinimo įstaigos socialinės aplinkos. Juk įkalinimo įstaigoje esantis asmuo negali sukurti pilnavertiškos partnerystės, susikurti materialinę gerovę, užsiimti norima veikla, pasirinkti draugų ir pan. Todėl H. G. atveju minėtiems dinaminiams veiksniams didesnę įtaką galėjo turėti būtent pats jo įkalinimas, t. y. aplinka kuri juos įtakojo, o ne jis pats. Taigi negalima teigti, kad H. G. atveju pažanga dinaminiams veiksniams didele dalimi priklauso nuo jo valios. Jau vien rizikos nedidėjimas, ypač kad jos ir nedidelis sumažėjimas vertintinas H. G. naudai, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nors Socialinio tyrimo išvadoje H. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinta kaip vidutinė (nepakitusi), tačiau tiksliau, atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą, įvertinus istorinius, klinikinius bei rizikos valdymo duomenis jam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika. Būtent žema smurtinio elgesio rizika, kartu su iš esmės stabiliai teigiama vidutine nusikalstamo elgesio rizika, turėtų būti vertinama kaip esminė pažanga mažinanti H. G. nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rodo, jog H. G. iš esmės pasikeitė ir nėra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus.
Šalies argumentai
H. G. iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Nusikalto tik vieną kartą, labai jauno amžiaus. Pataisos namuose užbaigė vidurinį išsilavinimą, laisvėje turi jo laukiančius artimuosius, gyvenamąją vietą, darbą. Jis iš esmės vykdė konkrečias ankstesnės lygtinio paleidimo komisijos (2021-04-28) rekomendacijas – siekė įsidarbinti, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą, visiškai neaišku, kuo grįstos skundžiamo nutarimo išvados, jog stebimi nesklandumai H. G. elgesio korekcijos procese, nepakankamas savo veiksmų pasekmių vertinimas, problemų identifikavimo ir sprendimų įgūdžių stoka ir kokią reikšmę išvardintos aplinkybės turi jo nusikalstamumo rizikos vertinimui. Toks sprendimas kelia visišką neapibrėžtumo jausmą, kai H. G. nebesupranta kokio elgesio ar pokyčių iš jo bereikalaujama. Be to, visos abejonės turėtų būti vertinamos H. G. naudai.
Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 jos nariai iš privalomų 7. Iš skundžiamo nutarimo nematyti, kad kiti Komisijos nariai nedalyvavo dėl svarbių priežasčių ar kad nedalyvaujantys Komisijos nariai būtų pateikę savo nuomonę raštu. Vien ši aplinkybė rodo, kad Komisijos darbas buvo nepilnavertis, negautos nedalyvavusių Komisijos narių nuomonės, kurios galėjo turėti įtaką ir kitokiam dalyvavusių Komisijos narių sprendimui.
Abejonių kelia ir lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui rengta 2021-10-15 socialinio tyrimo išvada Nr. 57-205, kurioje net nepateikta nuomonė dėl probacijos sąlygų individualizavimo. Tokia išvada vertintina kaip šališka, galėjusi turėti įtakos būtent tokiam Komisijos sprendimui.
Atsižvelgiant į lygtinio paleidimo socialinius ir ekonominius tikslus, H. G. aplinkybės sudaro materialųjį jo lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juolab, kad H. G. taikant lygtinį paleidimą nustatant intensyvią priežiūrą (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pati bausmė nesikeis, keisis tik jos atlikimo sąlygos, kurios pakankamai ribos H. G. laisvę, tuo užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo H. G. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su H. G. skundu, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju H. G. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo vertinimu, Komisija nutarime motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytus aktualius, statinius ir dinaminius kriminogeninius veiksnius. Komisija, priimdama nutarimą netaikyti H. G. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Analizuojant Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-191, taip pat negalima daryti išvados, kad šis procesinis dokumentas surašytas remiantis vien prielaidomis, o jame nesiremiama faktine informacija.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad H. G. anksčiau neteistas. Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, nuteistas – (duomenys neskelbtini) metų. Nusikaltimo metu panaudotas šaltasis ginklas (peilis), nusikalto su kitais asmenimis, vienas jų – jo vyresnysis brolis. Teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino dalinai. Interviu metu nusikaltimą grindžia savigynos motyvu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Padarytų nusikaltimų, už kuriuos H. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, įvertinus jo padarymo aplinkybes, rodo, kad H. G. būdingas nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelis. H. G. skunde akcentuojamos aplinkybės, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui būdingi savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Priešingai, paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, ypač elgesyje, susijusiame su smurto naudojimu. Teismo nuosprendyje konstatuota, jog H. G. neturėjo konkretaus tikslo – gyvybės atėmimo, smūgius peiliu sudavė spontaniškai, veikdamas apibrėžta tyčia, vidinė paskata – buvęs pyktis. H. G. impulsų reguliavimo stoka stebėta ir kasdieniame jo gyvenime, bausmės atlikimo metu. Nuteistasis ne kartą baustas dėl elgesio, kurio ištakos impulsyvios bei sietinos su savitvardos kontrolės įgūdžių stoka, ar negebėjimu jų valdyti, pavyzdžiui, necenzūrinių žodžių vartojimas, įstaigos materialinio turto gadinimas – veidrodžio sudaužymas. Impulsyviai agresyvi elgsena pasireiškė plačiu laiko diapazonu – nėra būdinga išskirtinai tam tikram laikotarpiui. Nors, remiantis nuteistojo elgesio stebėsena, pastaraisiais metais stebimi pozityvūs pokyčiai asmens emocijų valdymo srityje, tačiau izoliacijos sąlygomis, struktūruotoje aplinkoje buvo stebėti sunkumai problemų įveikoje – susidūrus su jam nepalankiomis situacijomis, pavyzdžiui, atsisakius tenkinti jo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymą, H. G. nutraukė dalyvavimą intervencinėse priemonėse. Nuteistasis suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau labiau linkęs tai įvertinti iš individualių poreikių pusės, pernelyg nesiorientuodamas į elgesio pasekmes nukentėjusiesiems ar visuomenei plačiąja prasme. Pastebima, jog nuteistasis suvokia savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau išlieka prielaidos, jog galima sunkumų atsispiriant negatyviam aplinkos poveikiui raiška. Pastebėtina ir tai, kad atlikto smurtinio elgesio rizikos vertinimo, taikant HCR-20 metodiką, metu, nustatyta žema smurtinio elgesio rizika. Ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis H. G. deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius ir pastaruoju metu aktyviau dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, vertintina teigiamai ir kartu sudaro pagrindą išvadai, jog tai padeda H. G. mažinti riziką pakartotinai nusikalsti bei įrodyti teismui, jog jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti H. G. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis 9 kartus skatintas (paskutinį kartą 2020-11-16), tačiau 15 kartų baustas drausmine tvarka, viena iš paskirtų nuobaudų buvo 2019-07-02, susijusi su duoto nurodymo sutvarkyti nuteistųjų būrių bendro naudojimo patalpų pagal patalpų tvarkymosi grafiką, nevykdymu. Pastebėtina, jog už tokio pobūdžio nuobaudas nuteistasis baustas penkis kartus, taip pat baustas ir už nurodymų nevykdymą, draudžiamų daiktų turėjimą, necenzūrinių žodžių vartojimą. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, pažymi, kad nors H. G. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus ganėtinai ilgą paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, H. G. elgesys dar nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, bet kartu leidžia pagrįstai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Pažymima, kad nuteistasis turi kategoriškas nuostatas dėl subkultūros, todėl gynybiškai reaguoja į paskatinimus dirbti su kitais. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pastaruoju metu vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl galimybės dalyvauti intervencinėse priemonėse dėl turimų elgesio probleminių sričių, dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau 2020-12-22 nuteistasis atsisakė tolimesnio dalyvavimo programoje. H. G. 2021-04-12 kreipėsi į psichologo padėjėją, pirminio pokalbio metu, nuteistasis turimų probleminių poreikių neįvardijo, neįžvelgė poreikio keistis, bendravimas orientuotas į formalų užimtumą siekiant vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Vidinės motyvacijos nestebėta, tačiau ji pakankama siekiant pradėti intervencinį darbą. Nustatyta darbo kryptis – stiprinti nuteistojo motyvaciją asmeniniams pokyčiams, galių bei sunkumų analizei, siekiant padėti valdyti su jo kriminogenine rizika siejamų poreikių valdymą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo dvi profesijas – baldžiaus ir tekintojo, įgijo vidurinį išsilavinimą. Dalyvavo dailės terapijos užsiėmimuose. 2017 metais įteiktas III vietos apdovanojimo dalyvavus giros rovimo varžybose. H. G. 2018-09-10 dalyvavo 21 km distancijos bėgime. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos 2018-11-13 pažymėjimu liudijama, jog H. G. dalyvavo ir sėkmingai baigė relaksacijos terapijos užsiėmimus. Taigi matyti, kad H. G. gana aktyviai dalyvauja įvairiose adaptacijos ir užimtumo programose. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad vertinant emocinės gerovės sritį, nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai, kadangi stebima didesnė nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Stebima nuteistojo H. G. motyvacijos didėjimo tendencija, nors priemonės taikymo pradžioje buvo labiau formalus dalyvavimo poreikis. Jis palaiko ryšius su šeimos nariais. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai ir mano, kad toks elgesys yra įprastas nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę.
Kita vertus, H. G. nors ir dalyvavo šiose priemonėse bei įgijo profesinę kvalifikaciją, tačiau dirbo tik besimokydamas Kauno statybininkų rengimo centre. H. G. būdingas dviprasmiškas požiūris į darbą: nuteistasis vertina darbinį užimtumą laisvėje, tačiau darbui pataisos įstaigose reiškė skeptišką požiūrį. Bausmės atlikimo metu, 2013-10-17 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu Nr. 69-1081, nuteistajam H. G., atsisakius pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto mokamo darbo buvo paskirta nuobauda. Taip pat, bausmės atlikimo metu nuteistasis H. G. ne kartą buvo baustas drausmine tvarka dėl to, jog pagal sudarytą nuteistųjų grafiką dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo atsisakė atlikti darbus nenurodydamas priežasčių. Pažymėtina, kad darbinė veikla, tiesiogiai siejasi su nuteistojo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus (nuosprendžiu paskirtų civilinių ieškinių atlyginimu). Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojami gyvenimo siekiai, planai, sietini su darbine veikla laisvėje, nesudaro pagrindo išvadai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad H. G. pasižymi teigiamomis nuostatomis dėl darbinės veiklos, kad jo nuostatos dėl darbinės veiklos laisvėje ar pateikė išėjus į laisvę įsidarbinimo bendrovėje pažymą. Pažymėtina, kad H. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 30 d., tačiau į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė. Nors sukaupta laisvėje darbinė patirtis nebuvo didelė, oficialiai dirbęs apie 10 mėnesių. Taigi H. G. deklaruojamos teigiamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda kokias nors pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui sprendžiant problemas, susijusias su finansiniais sunkumais dėl turimų skolų. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistojo nenoras įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, pasyvumas ieškant galimybių dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, rodo, kad nuteistasis vadovaujasi neformaliomis, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau jo padarytų nusikaltimų viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė ir tai, kad H. G. nesistengia savarankiškai atlyginti priteistų sumų, neleidžia teismui daryti išvados apie jo deklaruojamas teigiamas nuostatas, sietinas su darbine veikla. Pagrindą taip manyti sustiprina ir asmens byloje esanti pažyma, kurioje nurodyta, kad H. G. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 66 085,75 Eur, savanoriškai sumokėjo 130,00 Eur. Apibendrinant pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo „lėšų tvarkymas ir pajamos“ sritis išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose, kadangi tai tiesiogiai siejasi su dinaminiu – finansinių sunkumų dėl turimų skolų – veiksniu, kurį nuteistasis savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Pažymėtina, kad dirbdamas net už nedidelį atlyginimą, nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje.
Komisija, spręsdama klausimą dėl H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teigiamus asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu ir motyvaciją nenusikalsti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, paskutiniu metu aktyviau dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, tačiau tai šiuo metu savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiektina, kad aptarti nuteistojo elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau resocliaziuoti ir socializuoti neizoliuotą nuo visuomenės.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nei nutarime, nei socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik matyti iš skundžiamo nutarimo, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.
Taip pat vienas iš nuteistojo skundo argumentų yra Komisijos nutarimo teisėtumo klausimas. Skunde nurodoma, kad priimant nutarimą Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 jos nariai iš privalomų 7, todėl manytina, kad Komisijos darbas buvo nepilnavertis, negautos nedalyvavusių Komisijos narių nuomonės, kurios galėjo turėti įtaką ir kitokiam dalyvavusių Komisijos narių sprendimui. Su šiuo skundo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai“, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių, tačiau Nuostatų 21 punkte yra numatyta šios taisyklės išimtis, kai komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Kaip matyti, priimant minėtą nutarimą iš viso dalyvavo keturi Komijos nariai, tarp jų dalyvavo ir komisijos pirmininkė M. G., Komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, kitų papildomų Komisijos narių nuomonių iki komisijos posėdžio pradžios nebuvo gauta. Taigi darytina išvada, kad Komisijos priimtas nutarimas yra priimtas laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų balsų dauguma, todėl Komisijos nutarimas laikomas teisėtu.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga H. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti H. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo H. G. advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam H. G..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.