Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. J. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu K. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (24 epizodai), 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (19 epizodų) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam: 1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; 2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti ne mažiau kaip 30 procentų padarytos turtinės žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. sausio 4 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2027 m. sausio 3 d.

2. Iki šios dienos nuteistasis K. J. privalėjo atlyginti ne mažiau kaip 37262,34 Eur (iš priteistos 124207,80 Eur sumos) jo padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems. Per maždaug 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo K. J. atlygino tik 5460 Eur turtinės žalos. Taip pat jis padarė 4 administracinius nusižengimus (vairavo transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti), 2025 m. rugsėjo 14 d. išvyko už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos leidimo.

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi K. J. teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip 30 procentų padarytos turtinės žalos, pakeista įpareigojimu atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems fiksuotomis įmokomis, atlyginant kas mėnesį ne mažiau kaip 2650,20 Eur padarytos turtinės žalos, nustatant žalos atlyginimo terminą iki 2026 m. lapkričio 3 d. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 4 d. Šių nustatytų mėnesinių įmokų nuteistasis nemokėjo iki skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo. Taip pat jis per šį laikotarpį padarė dar 1 administracinį nusižengimą (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti), 2025 m. lapkričio 27 d. išvyko už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos leidimo.

5.1. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, kad nuteistojo K. J. resocializacija laisvėje nebėra galima. Nuteistasis neginčija jo padarytų probacijos sąlygų pažeidimų bei administracinių nusižengimų. Jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs. Nuteistasis pažeidė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos leidimo ne dėl piktybiškumo, o dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, šių pažeidimų reikšmę vertino neatsižvelgdamas į bendrą nuteistojo elgesio ir pastangų kontekstą.

5.3. Skundžiamoje nutartyje formaliai remiamasi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimu nuo 41 iki 60 balų, tačiau neanalizuojama, kokios konkrečios aplinkybės lėmė šį pokytį ir ar jis yra pakankamas konstatuoti probacijos neefektyvumą. Vien statistinis rizikos balų padidėjimas, nevertinant realių nuteistojo elgesio pokyčių, pastangų atlyginti žalą, socialinių ryšių, darbo ir šeimos aplinkybių, negali būti laikomas pakankamu pagrindu drastiškai griežtinti bausmės vykdymo režimą. Rizikos vertinimo skalė yra orientacinė ir turi būti vertinama kartu su realiais, faktais pagrįstais asmens elgesio pokyčiais, kurie šiuo atveju buvo vertinami tik nuteistojo padarytų pažeidimų kontekste. Dabartinis rizikos padidėjimas negali būti laikomas esminiu pagrindu siųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmę.

6. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas tenkinamas.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

9. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto arba laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros – probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, t. y. proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju.

11. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti šią bausmę realiai. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad K. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas teismui nustačius, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė 5 administracinius nusižengimus, be pateisinamų priežasčių nemokėjo mėnesinių įmokų jo padarytai turtinei žalai atlyginti, išvyko už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos leidimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 41 iki 60 balų. Apygardos teismas, išanalizavęs nuteistojo asmens bylos duomenis, skundo argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo pateiktus papildomus dokumentus dėl dalies iš jo priteistos turtinės žalos atlyginimo, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nors probacijos laikotarpiu K. J. nesielgė nepriekaištingai, tačiau jo resocializacijos procesas dar gali būti tęsiamas laisvėje.

12. Viena iš priežasčių bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui ir nuteistojo K. J. pasiuntimui atlikti realią laisvės atėmimo bausmę yra tai, jog probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą. Iš bylos matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką, nuteistajam K. J. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (41 balai) bei vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą pagal vertinimo metodiką OASys, 2025 m. rugsėjo 2 d. nustatyta, kad balų skaičius padidėjo iki 57, 2026 m. sausio 12 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, nustatyta 60 balų bei išliekanti vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Tačiau šiame kontekste būtina nustatyti ir aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. O toks pagrindas konstatuotinas įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių.

13. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis K. J. du kartus (2025 m. rugsėjo 14 d. ir 2025 m. lapkričio 27 d.) pažeidė pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos leidimo. Tačiau, susipažinus su asmens byla matyti, kad šių K. J. probacijos sąlygų pažeidimų šiuo metu negalima laikyti itin šiurkščiais. Byloje nenustatytas atvejis, kai probuotojas negalėjo susisiekti su K. J. Pastarasis iš esmės per visą probacijos laikotarpį bendradarbiavo su probuotoju, kviečiamas atvykdavo į probacijos tarnybą, savo gyvenamosios vietos neslėpė. Visa tai leidžia teigti, kad aptariami probacijos sąlygų pažeidimai nebuvo sistemingi ar piktybiški bei kad vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog nuteistasis bendradarbiaus su probacijos tarnyba tinkamai vykdydamas šią jam nustatytą pareigą.

14. Be viso to, K. J. per visą probacijos laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 m. sauso 4 d., padarė 5 administracinius nusižengimus. Visi šie jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. transporto priemonių vairavimu neturtint tam teisės. Priešingai nei nurodoma skunde, šie nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai yra pakankamai šiurkštūs, už juos jam buvo taikytos pakankamai griežtos administracinė nuobaudos – baudos, bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas ir transporto priemonių konfiskavimas. Bylos duomenimis, už šiuos administracinius nusižengimus paskirtų baudų K. J. nėra visiškai sumokėjęs. Atsižvelgus į visa tai, akivaizdu, kad nuteistasis K. J. sistemingai darė administracinius nusižengimus, todėl buvo formalus pagrindas nuteistajam panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tai skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir buvo padaryta. Tačiau apygardos teismas, spręsdamas dėl K. J. pasiuntimo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę realiai, vertina ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu iš K. J. 16 nukentėjusiųjų buvo priteista 124207,80 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Tai rodo, kad dėl nuteistojo K. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjo net 16 žmonių, jiems iš nuteistojo buvo priteista didelė suma turtinei žalai atlyginti. Pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartį, įsiteisėjusią 2025 m. lapkričio 4 d., K. J. įpareigotas mėnesinėmis 2650,20 Eur dydžio įmokomis dengti šią jam priteistą turtinę žalą iki 2026 m. lapkričio 3 d. Iki tol jis buvo atlyginęs tik gan menką dalį jam priteistos sumos – 5460 Eur. Nors nustatytų mėnesinių įmokų K. J. nemokėjo, tačiau po skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo jis pateikė dokumentus, kad vienai iš nukentėjusiųjų – G. Z., jis atlygino visą jai padarytą turtinę žalą – 17840 Eur, bei nukentėjusiajai I. K. jis atlygino 2653 Eur sumą. Taip pat skunde nurodoma, kad K. J. sutuoktinė pardavinėja kitą jai priklausantį butą, už kurio pardavimą gautos pajamos taip pat būtų nukreiptos nuteistajam priteistos turtinės žalos atlyginimui (kaip ir G. Z. atveju). Taigi, nors galima pripažinti, kad iki skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo nuteistasis K. J. galėjo dėti didesnes pastangas jam priteistos turtinės žalos atlyginimui (pavyzdžiui, dirbti papildomai, o ne tik sezoninį darbą (bylos duomenimis, jis užsiima stogų dengimu), tačiau jo papildomai pateikti ir aptarti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis mokės jam nustatytas mėnesines įmokas bei atlygins reikšmingesnį jam priteistos turtinės žalos dydį. Nuteistąjį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausmės, šiuo laikotarpiu būtų apribota jo darbinė veikla, tokiu būdu santykinai mažinant nuteistojo galimybę tinkamai ir laiku atlyginti turtinę žalą. Sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis tokiu būdu neturėtų galimybių dar ilgesnį laiką atlyginti priteistos žalos, o tai prieštarauja ir nukentėjusiųjų interesams.

16. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis K. J. nustatytų administracinių nusižengimų iš esmės neneigė, paaiškino, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Taip pat svarbu pažymėti, kad visus kartus, kai buvo fiksuoti administraciniai nusižengimai, nuteistasis nebuvo neadekvačios, visuomenei pavojų keliančios būsenos. Jis iš esmės bendradarbiauja su probacijos tarnybos pareigūnais, atvyksta į probacijos tarnybą atsiskaityti, kaip vykdomi įpareigojimai, pateikti pasiaiškinimų dėl fiksuotų pažeidimų, iš esmės bendradarbiauja su jį prižiūrinčiu pareigūnu. K. J. nuo probacijos pradžios dirba, su tuo jokių problemų nebuvo. Būtina atsižvelgti į tai, jog teismas siekia ne tik nubausti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintą asmenį, tačiau vienas svarbiausių siekių yra atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir padėti jam socializuotis visuomenėje kaip doram piliečiui. Byloje nėra duomenų, kad K. J. būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, kad prieš jį būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. O jam paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos bendrame duomenų visumoje ir ne vien tik kaip bloginančios jo padėtį. Nepaisant to, kad probacijos tarnyba su teikimu į teismą kreipėsi ne pirmą kartą, tačiau įvertintina ir tai, kad nuteistasis po skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo atlygino gan reikšmingą turtinės žalos sumą. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepaisant minėtų pažeidimų, nuteistojo K. J. pastangos dirbti, gauti pajamas leidžia manyti, kad jis dar yra motyvuotas, nors ir sunkiai, lėtai, tačiau pamažu bando socializuotis ir gyventi nenusikalstamą gyvenimą.

17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nors nuteistasis K. J. iš dalies netinkamai vykdė probacijos įpareigojimus ir tai sudaro formalų pagrindą jam panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šie pažeidimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis K. J. deda pastangas nuolat dirbti ir gauti legalias pajamas, iš esmės bendradarbiauja su probacijos tarnybos pareigūnais, laikosi jų nurodymų, yra pagrindas tikėtis, jog jis atlygins didesnę dalį priteistos turtinės žalos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tokios griežtos priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo) taikymas šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg skubotas. Pastebėtina ir tai, kad siekiant tinkamai įgyvendinti valstybės baudžiamąją politiką dėl nuteistųjų, kuriems taikoma probacija, turi būti skiriama daugiau dėmesio nuteistųjų korekcijos procesui jiems būnant nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. probacijos tarnybos pagalba vykdant įvairias priemones jiems būnant laisvėje. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, suteikiant K. J. dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, ir priimamas naujas sprendimas – probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl nuteistajam K. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkinti.

Įspėti nuteistąjį, kad jei jis nevykdys probacijos sąlygų, probacijos tarnyba pakartotinai su teikimu kreipsis į teismą bei jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas realiai atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.