- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- ATP-322-300/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00393-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. A. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2500 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo nutarimo priėmimo dienos – 2011 m. rugpjūčio 31 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nubaustas už tai, kad 2011 m. birželio 5 d. 18 val. 50 min. kelio (duomenys neskelbtini) 26 kilometre vairavo transporto priemonę ,,VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis 2,40 promilės girtumo laipsnis. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, todėl nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. A. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-433-874/2011 ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde K. A. nurodo, kad bylą teismas išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir teismas nutarime nepagrįstai nurodė, kad jį (K. A.) atstovaujantis advokatas sutiko nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi, pasak apelianto, jis buvo patikinęs, kad būtinai nori dalyvauti nagrinėjant bylą. Nurodo, kad posėdžio dienos ryte jam paskambino iš teismo ir paklausė, ar jis atvyks į teismo posėdį, o jis patikino, kad į posėdį vyksta, tačiau kelyje sugedo jo automobilio stabdžių sistema, dėl to toliau negalėjo važiuoti, o nei turimu teismo telefonu, nei advokato telefonu niekas neatsakė, todėl negalėjo pranešti apie neatvykimo priežastį, o automobilio gedimą patvirtina pridedamas remonto užsakymas. Mano, kad teismo sprendimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant yra neteisėtas, teisė į tinkamą teismo procesą buvo nepagrįstai suvaržyta, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad jis tyčia neatvyko į teismo posėdį, nes visada elgėsi atsakingai byloje – į ankstesnius posėdžius atvykdo arba iš anksto informuodavo teismą apie neatvykimo priežastį bei pateikdavo pateisinančius dokumentus, iš anksto buvo pateikęs teismui savo paaiškinimą raštu dėl įvykio, tačiau niekada neprašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą nesuteikęs teisės jam pateikti išsamius paaiškinimus ir kitus įrodymus dėl jam inkriminuotų pažeidimų, neištyrė visų svarbių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Teigia, kad teismui pateiktame prašyme nurodė jo tikrinimo alkotesteriu aplinkybes, nurodo, kad turi rimtų problemų dėl skrandžio. Dėl patiriamų stresų, netaisyklingos mitybos jam būna skausmo priepuoliai, ir tai patvirtina medicininė pažyma. Teigia, kad tokiais atvejais turi skubiai medikamentais arba kitokiomis priemonėmis sukelti skrandžio rūgštingumą, o įvykio diena buvo šventinė, jis turėjo dirbti, buvo nepavalgęs, skubėjo pas mamą ir kelyje jam prasidėjo skrandžio skausmai, todėl užsuko Papilėje į degalinę, tikėdamasis rasti nealkoholinio alaus, tačiau neradęs nealkoholinio, nusipirko įprasto ir tuoj pat išgėrė apie 200–300 g, nes skausmas buvo nepakeliamas, o netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Ir nors alkotesteris parodė virš dviejų promilių, kaip teigia apeliantas, jokio apsvaigimo nejautė, mano, kad ir policijos pareigūnai turėjo matyti, kad jis nesvirduliuoju, kalba aiškiai, pareigūnams aiškino apie savo būseną, bet jie nesutiko laukti ir pakartotinai tikrinti alkotesteriu.
Teigia, kad teismui norėjo pateikti daugiau jo būklę apibūdinančių įrodymų, prašyti apklausti jo gydytoją ar kitą specialistą mediką, tačiau dėl to, kad teismas išnagrinėjo bylą be jo, to nebegalėjo padaryti. Nurodo, kad dėl visų jo raštu pateiktų argumentų teismas atsakė tik tiek, kad juos atmeta, nes laikė tai siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. Nurodo, kad ATPK 284 str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nurodo, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 ( 2006 m. birželio 30 d. generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-412 patvirtinti pakeitimai) X skyrius „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarka ir kontrolė“ numato, kad policijos pareigūnas privalo įvertinti bendrą asmens būklę, vertinimas atliekamas nustatant, ar asmuo gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos", ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), taikomos greito tyrimo priemonės (testai ir panašiai) (100 str.), tik įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (101 str.). Nurodo, kad jo atveju policijos pareigūnas neatliko jokių jo būklės testų, iš karto pareikalavo pasitikrinti alkotesteriu, neįsitikinęs, ar tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių, kaip tai numato alkotesterio naudojimo instrukcija. Taip pat nurodo, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintoje Formoje Nr. 155-l/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas“, 20 punkte, nurodyta, kad alkoholio kiekis nustatomas iškvepiamame ore būtinai išskalavus burną. Apelianto teigimu, šių reikalavimų nepaisymas sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl patikrinimo rezultatų patikimumo. Nurodo, kad teismui svarbus asmens neblaivumo laipsnis toks, koks jis buvo vairavimo metu ir teismas turėjo matyti, kad jis atsisakė pasirašyti patikrinimo alkotesteriu rezultatus, nes su jais nesutiko, todėl mano, kad teismas turėjo sudaryti K. A. galimybę teikti paaiškinimus ir įrodymus, juos išsamiai ištirti, ir tik tada nuspręsti, ar jie priimtini, ar atmestini. Apeliantas neatmeta galimybės, kad teismas pasinaudojo proga bylą išnagrinėti jam nesant, kad nereikėtų išsamiai tirti jo argumentų, kuriuos buvo išsakęs raštu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad K. A. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama iš naujo, kadangi mano, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme jam nedalyvaujant nebuvo išsamiai ištirtos visos įvykio aplinkybės, ir tai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog K. A. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. A. kaltės įvykdžius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo) ir, įvertinęs išanalizuotų byloje esančių įrodymų visumą, patvirtino užfiksuotas įvykio aplinkybes, jog transporto priemonę K. A. vairavo būdamas neblaivus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju K. A. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 5 %) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, spręstina, kad K. A. kraujyje alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo leistiną 0,4 promilių normą ir K. A. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,4 + 5 % promilės).
Iš patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus policijoje pranešimą, jog į degalinę atvažiavo automobilis „WV Touareg“, minėtas automobilis buvo sustabdytas kelio Kuršėnai–Mažeikiai 26 km ir, pareigūnui priėjus prie sustabdyto automobilio vairuotojo pusės durelių ir paprašius pateikti dokumentus, pareigūnas pajuto iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholio kvapą, o alkoholio matuokliu išmatavus girtumą buvo nustatytas 2,4 promilių girtumas. Kad K. A. vartojo alkoholį, patvirtina ir apelianto rašytinis paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b. l.). Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, jog alkoholinį alų jis privalėjo vartoti dėl staiga atsiradusių sveikatos problemų, nepaneigia jo kaltės ir neleidžia daryti išvados, jog pažeidimą jis padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris nors ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklės, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Skunde K. A. nurodo, jog vartoti alkoholį ir vairuoti automobilį jis buvo priverstas dėl staiga atsiradusių sveikatos problemų, kadangi skrandžio skausmas buvo nepakeliamas, tačiau ši apelianto nurodyta aplinkybė negali būti pripažįstama būtinuoju reikalingumu, kadangi vairuojant neblaiviam, kada asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kitų žmonių turtui, sveikatai ar gyvybei keltas pavojus yra žymiai didesnis nei apelianto nurodytos jo sveikatos problemos.
Bylos medžiagoje esantis blaivumo testas patvirtina, jog K. A. 2011 m. birželio 5 d. 18.50 val. buvo nustatytas 2,4 promilės neblaivumas (7 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Taigi, apelianto teiginys, jog jam alkoholio kiekis kraujyje buvo nustatytas galbūt nesilaikant nustatytų reikalavimų ir policijos pareigūnai privalėjo palaukti ir praėjus kuriam laikui pakartotinai patikrinti girtumą, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantui, nesutinkančiam su rezultatais, norminiai aktai nustato prievolę pačiam paneigti rezultatus, su kuriais jis nesutinka.
LR ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas (ATPK 272 str. 2 d.).
Prašymą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui K. A. motyvuoja tuo, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, t. y. pažeidžiant jo teisę į tinkamą procesą, su tuo skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. A. prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2 kartus (20, 25 b. l.), teismo šaukimas į 2011-08-12 9.00 val. turėjusį įvykti teismo posėdį šaukimas buvo neįteiktas (28 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismo teisėjas 2011-08-16 priėmė nutartį į 2011-08-31 vykstantį teismo posėdį K. A. atvesdinti (29 b. l.). Taip pat iš byloje esančio pranešimų matyti, kad K. A. buvo įteikti šaukimai į 2011-08-31 teismo posėdį (32, 33 b. l.), 2011-08-29 Akmenės rajono apylinkės teisme buvo gautas K. A. prašymas skiriant baudą atsižvelgti į prašyme nurodytas aplinkybes (34–35 b. l.), iš 2011-08-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-08-29 pareigūnui bendravus su K. A., jis nurodė, kad nustatytu laiku atvyks į teismo posėdį, o 2011-08-31 8.05 nuvykus pas K. A., jo buto durų niekas neatidarė. Iš pirmosios instancijos teismo 2011-09-31 nutarimo turinio matyti, kad nagrinėjant bylą 2011-08-31 teismo posėdyje dalyvavo K. A. atstovas advokatas A. Kruminas, apie posėdžio vietą ir laiką K. A. buvo pranešta tinkamai, posėdžio metu nebuvo žinomos jo nedalyvavimo priežastys, ir teismas nebuvo gavęs jo prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, o advokatas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama K. A. nedalyvaujant. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog įstatymo nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos, ir byla pagrįstai išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, todėl grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos esmę ir padarė pagrįstas išvadas dėl K. A. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, K. A. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nepakeistą ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.