- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-63-557-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Daliaus Jocio ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-09 nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 182 str. 3 d. už D. M. turto užvaldymą apgaule 30 parų arešto, už veikas A. K. turto atžvilgiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 182 str. 3 d. 30 parų arešto, BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. ir 2 p. tvarka bausmes už veikas A. K. turto atžvilgiu subendrinus apėmimo būdu, BK 63 str. 4 d. tvarka šią bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su pagal BK 182 str. 3 d. už D. M. turto užvaldymą paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2006-11-08.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad jis 2004-04-16 apie 18 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įgydamas D. M. pasitikėjimą prie (duomenys neskelbtini) esančio lombardo, apgaulės būdu, žadėdamas nupirkti D. M. mobiliojo ryšio telefoną "Sagem", jį paėmė, įėjo į patalpą ir nebegrįžo, taip savo naudai apgaulės būdu įgijo D. M. 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną su priklausančiais dokumentais.
R. G. nuteistas ir už tai, kad jis 2006 m. birželio 13 d. apie 4 val. 30 min. pro tvorą įsibrovė į saugomą AB "Klaipėdos Smeltė" teritoriją (duomenys neskelbtini), įsibrovė į prie krantinės stovėjusio laivo "Nemunas" neužrakintą kajutę, kur iš A. K. striukės kišenės pagrobė jo 30 litų vertės piniginę su joje buvusiais neturinčiais turtinės vertės A. K. vardu išduotais asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, leidimu į AB Klaipėdos Smeltė", transporto priemonės "Ford Siera", v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu ir techninės apžiūros talonu, banko "Vilniaus bankas" mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
R. G. taip pat nuteistas už tai, kad iš A. K. pagrobtoje piniginėje radęs "Vilniaus banko" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą apgaule, 2006 m. birželio 13 d. 4 val. 54 min., nuvykęs į UAB "Lukoil Baltija" degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirko butelį alaus už 2,25 lito bei 10 pakelių cigarečių už 39,49 lito, ir atsiskaitydamas už prekes pateikė banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė kasos kvite už A. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. birželio 13 d. 5 val. 14 min. UAB "Lietuva Statoil" degalinėje (duomenys neskelbtini), nusipirko 6 pakelius cigarečių "L&M Red" už 22,50 lito,10 pakelių cigarečių "L&M Blue" už 34,99 lito, 20 pakelių cigarečių "Winston Red" už 67,98 lito, mobiliojo ryšio kortelės sąskaitos papildymo kortelę už 15 litų, atsiskaitydamas už prekes pateikė banko mokėjimo kortelę Nr (duomenys neskelbtini) bei pasirašė kasos kvite už A. K.. Tokiu būdu R. G. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule užvaldė A. K. turtą už 182,21 lito.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo jo veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į 178 str. 1 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas neteisingai jį nuteisė pagal BK 178 str. 2 d., nes, jo manymu, nei saugoma teritorija, nei laivas negali būti vertinama kaip gyvenamoji patalpa. Taip pat teismas nepagrįstai nenurodė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų rodo tai, jog teismo metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų už padarytą žalą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu padėjo atskleisti savo nusikaltimus ir palengvino bylos tyrimą, būdamas laisvėje stengėsi įsigyti specialybę ir rasti darbo, susitiko su abiem nukentėjusiaisiais ir stengėsi atlyginti jų patirtus nuostolius. Be to, užvaldyto turto vertė nėra didelė, nusikaltimas nėra visiškai tyčinis, nes viena nusikalstama veika sekė automatiškai po kitos, tuo metu jis neturėjo pragyvenimo šaltinio.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl veikos perkvalifikavimo į BK 178 straipsnio 1 dalį nepagrįsti. Teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai nustatė, kad R. G. įsibrovė į saugomą teritoriją ir prie krantinės stovėjusio laivo neužrakintą kajutę, iš kur pagrobė nukentėjusiojo A. K. turtą.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis, be kita ko, yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įstatymo leidėjas minėtoje straipsnio dalyje nenustatė, jog vagystę kvalifikuoja įsibrovimas būtent į gyvenamąją patalpą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 "Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose" 15 punkte teismams išaiškinta, kad patalpa - tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Taigi, pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Kolegijos nuomone, laivo kajutė, į kurią įsibrovė R. G., iš esmės atitinka paminėtą patalpos apibūdinimą – ji yra vidinė uždara laivo patalpa, turinti atskirą įėjimą su durimis, skirta laivo įgulos nario laikinam gyvenimui ir poilsiui. Minėto nutarimo tame pačiame punkte taip pat išaiškinta, jog kvalifikuojant vagystę neturi reikšmės patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas – įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. G. veika dėl nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip vagystė įsibraunant į saugomą teritoriją (saugomoje teritorijoje stovėjo laivas, iš kurio buvo pagrobtas turtas) ir į patalpą (prie krantinės stovėjusio laivo neužrakintą kajutę).
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvados, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra iš esmės pagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis pilnai pripažino savo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas nustatė būtent tokias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias nurodė nuteistasis. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bei pripažino, jog jis gailisi dėl padarytų veikų, dėjo tam tikras pastangas įsigyti specialybę ir užsidirbti pragyvenimui, tačiau šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nenurodydamas jokių motyvų padarė išvadą, kad R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant minėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų.
Nuteistasis R. G. nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, yra recidyvistas, sistemingai daro tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už kelis analogiškus tyčinius savanaudiškus nusikaltimus. Tokiu savo elgesiu R. G. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti nusikaltimus. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir už naujus baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus skirdamas jam griežčiausias sankcijoje numatytas atitinkamai arešto ir laisvės atėmimo bausmes, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Paskirdamas nuteistajam mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Teismas, skirdamas R. G. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos mažesnės už sankcijos vidurkį bausmės, kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teisme nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo nuteistajam paskirtas bausmes laikyti aiškiai per griežtomis. Nuteistajam paskirtos teisingos bausmės, jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas nuosprendyje paprastai turi motyvuoti bausmių bendrinimo būdą, tačiau apylinkės teismas nukrypo nuo šios praktikos ir nenurodė jokių paskirtų bausmių bendrinimo motyvų, o subendrintą apėmimo būdu bausmę bendrindamas su likusia bausme visiško sudėjimo būdu, rėmėsi ne BK 63 str. 3 dalimi, o 4 dalimi, kuri nustato dalinio bausmių sudėjimo taisykles. Ištaisydama šią pirmosios instancijos teismo klaidą kolegija pastebi, jog nemotyvuotai taikydamas visišką bausmių sudėjimą, teismas ne tik klaidingai nurodė atitinkamą BK 63 str. dalį, bet aiškiai netinkamai pritaikė ir BK 63 str. 6 d. nuostatas. BK 63 str. 6 d. nustato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteisė už keturias nusikalstamas veikas: du baudžiamuosius nusižengimus ir du apysunkius nusikaltimus. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog neteisėtas A. K. mokėjimo kortelės panaudojimas (BK 214 str. 1 d.) ir A. K. turto užvaldymas apgaule (BK 182 str. 3 d.) padaryti esant idealiai sutapčiai, ir bausmes už šias veikas subendrino BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad A. K. turto pagrobimas, kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d. (ši veika su kitomis to paties nukentėjusiojo atžvilgiu padarytomis veikomis sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taigi už ją paskirtą bausmę teismas nesant jokio teisinio pagrindo bendrino apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal 214 str. 1 d.), ir D. M. turto užvaldymas apgaule (BK 182 str. 3 d.) taip pat bendrintini apėmimo būdu BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka, nes šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Taigi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuosprendžio dalis dėl subendrintos bausmės paskyrimo naikinama ir bausmės bendrinamos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuteistajam R. G. pagal 214 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. (A. K. turto atžvilgiu) paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., nuteistajam R. G. pagal 178 str. 2 d. ir 182 str. 3 d. (D. M. turto atžvilgiu) paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 metams 5 mėnesiams. Galiausiai, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 6 d., subendrintos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, nustatant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, nustato galutinę bausmę, neviršijančią skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuteistajam R. G. pagal 214 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. (A. K. turto atžvilgiu) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., nuteistajam R. G. pagal 178 str. 2 d. ir 182 str. 3 d. (D. M. turto atžvilgiu) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 6 d., šias subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, nustatant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.