Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-1999-375/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
2-1999-375/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02793-201-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
E. O.
Atsakovas
M. U.
Civilinės bylos Nr.2-01999-375/2014
Teisminio proceso Nr.2-69-3-02793-201-7
(S)Procesinio dokumento kategorijos: 77.4.4.; 78.2.1.; 116.;KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovei E. O., dalyvaujant jos atstovei advokatei V. N., dalyvaujant atsakovui M. U., jo atstovui advokatui L. M., nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, dalyvaujant Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. O. ieškinį atsakovui M. U., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pakeisti 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-16633-451/2008 iš atsakovo M. U. priteistą išlaikymą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, jį padidinant ir priteisiant sūnaus Ž. U., gimusio 2003 05 31 a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui išlaikymą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį, šią sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Su atsakovo priešieškiniu sutinka iš dalies.

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2008-08-12 ieškovė ir atsakovas pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria remiantis, 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-16633-451/2008 buvo nutraukta šalių santuoka, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui Žygimantui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki pilnametystės. Atsakovas gera valia šio išlaikymo nemokėjo, todėl 2009-02-03 buvo išduotas vykdomasis raštas. Išlaikymą atsakovas , nors ir nereguliariai, pradėjo teikti, todėl vykdomasis raštas antstoliui vykdyti nebuvo pateiktas. Atsakovas daugiau niekaip prie vaiko išlaikymo neprisideda. Sūnus lanko mokyklą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pragyvenimo lygis smarkiai pakito, viskas pabrango, išaugo augančio vaiko poreikiai, todėl atsakovo mokamo išlaikymo nepakanka net būtinų sūnaus poreikių patenkinimui. Šiuo metu didžiąją vaiko poreikiams reikiamų lėšų dalį skiriu ieškovė, o atsakovas sumoka kas mėnesį tik po 300 Lt. Atsakovas yra dirbantis, gaunantis darbo užmokestį asmuo, todėl jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą sūnaus išlaikymui, nei jis yra priteistas 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Toks išlaikymo dydis neatitinka šiandieninių vaiko poreikių, yra nepakankamas. Po santuokos nutraukimo su atsakovu, 2011 03 26 ieškovė pagimdė dukrą S. O., kurią šiuo metu augina ir yra motinystės atostogose, todėl šiuo metu nedirba. Jos turtinė padėtis po išlaikymo sūnui priteisimo 2008 09 16 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu ženkliai pablogėjo, todėl šiuo metu ji negali prisiimti didesnės dalies sūnaus išlaikymo išlaidų, ką darė iki dukters gimimo, todėl atsakovas turi mokėti tokio dydžio išlaikymą sūnui, koks yra reikalingas pagal jo dabartinius poreikius. Vaiko išlaikymui ieškovė 1 mėnesiui skiria apie 1200 L. Š. sumą sudaro išlaidos vaiko maitinimui, aprangai, avalynei, laisvalaikiui, socialiniam ugdymui bei lavinimui.

Su atsakovo pareikštu patikslintu priešieškiniu nesutinka. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4 p., aiškiai apibrėžia atsakovo bendravimą su sūnumi. Atsakovas nurodo, kad ieškovė galimybę matytis su sūnumi suteikia tik jai patogiu laiku, o jai išvykus gyventi į Klaipėdą, bendravimas tapo visiškai neįmanomas. Tačiau ji niekada neribojo atsakovo bendravimo su sūnumi, visada sudarė visas galimybes atsakovui pasiimti sūnų jo norimu metu, vaikas didžiąją atostogų dalį praleidžia su tėvu ir seneliais Kauno mieste, su atsakovu niekada netgi nebuvo ginčo ar konflikto dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl atsakovo priešieškinis ir kaltinimai jai yra visiškai netikėtas dalykas. Nėra pateikta jokių įrodymų, ( konkrečių aplinkybių byloje nenurodo ir atsakovas), kad ji trukdo bendrauti su sūnumi ir kad yra nesutarimas dėl bendravimo tvarkos. 2008 09 16 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su sūnumi tvarka yra labai aiški ir lanksti. Kai atsakovas kreipiasi ji visada leidžia jam pasiimti sūnų ir atsakovas su sūnumi galėjo ir gali bendrauti visada, kada tik tokį norą išreiškia. Nesant nesutarimų tarp tėvų ir esant Kauno m. apylinkės teismo sprendimu patvirtintai bendravimo tvarkai, nėra teisinio pagrindo atsakovui kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl vien dėl šių motyvų prašo atsakovo priešieškinį atmesti. Atsakovas netinkami naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir teikia teismui nepagrįstą priešieškinį, kurio padavimui nėra jokio realaus pagrindo.

Teismui byloje padarius išvadą, jog yra pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi pagal jo priešieškinėje nurodytus punktus t.y.: Tėvas M. U. a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę ir pareigą dalyvauti sūnaus Ž. U. a. k. (duomenys neskelbtini) auklėjime, pasiimant nepilnametį Ž. U. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvui M. U. kas antrą mėnesio savaitgalį taip pat mokyklos atostogų metu: rudens atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su tėvu M. U., antrą su mama E. U., žiemos atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su M. U., antrą su mama E. U., pavasario atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su mama E. U., antrą su tėvu M. U.. Tačiau nesutinka su reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką, su sūnumi vasaros atostogų metu, t.y. vasaros atostogų metu sūnus Ž. U. nuo atostogų pradžios iki liepos mėn. 15 dienos atostogas praleidžia su mama E. U., likusią atostogų dalį t. y. nuo liepos mėn. 15d. iki mokslo metų pradžios su tėvu M. U.. Atsakovas priešieškinyje sąmoningai nutyli, kad sūnus Žygimantas kiekvienais metais, vasaros laikotarpiu vyksta į Palangą, į sanatoriją gydymui dėl dažnai besikartojančių viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmaus bronchito, todėl gydytojai kiekvienais metais skiria jam vasaros metu reabilitaciją sanatorijoje, šio gydymo trukmė - 21 kalendorinė diena. Kadangi iš anksto nėra jokios galimybės numatyti, kuriuo laiku bus paskirtas sanatorinis gydymas, todėl negalima nustatyti ir konkretaus bendravimo su tėvu laikotarpio, nes gali taip atsitikti, jog vaikas tuo metu turės vykti į sanatoriją ir bendrauti su atsakovu negalės. Be to atsakovui yra žinoma ir kita aplinkybė, kad vasaros laikotarpiu sūnus vyksta į vasaros sporto stovyklą pagal sporto rūšį, 14 dienų laikotarpiui. Stovyklos laikotarpio taip pat negalima konkrečiai numatyti, nes tai priklauso nuo stovyklos užimtumo, tačiau tai yra daroma vaiko interesų labui, vaikas labai noriai vyksta į tokias stovyklas, todėl vaiko interesai negali būti apribojami, nustatant tuo laikotarpiu konkretų bendravimo su tėčiu laiką, atimant iš sūnaus jo mėgiamos sporto šakos stovyklavimą. Todėl dėl nurodytų priežasčių, mano, kad vasaros laikotarpiu turi būti palikta bendravimui su sūnumi iki šiol galiojusi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta tvarka, t.y. „pasiimant sūnų su savimi iš anksto t.y. nevėliau, kaip prieš 12 (dvylika) valandų suderinus su E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tokio susitikimo laiką ir trukmę. ".

Taip pat nesutinka su atsakovo priešieškinyje išdėstytu reikalavimu, jog „E. U. įpareigojama pristatyti Ž. U. tėvui M. U. iš anksto telefonu suderintu laiku ir suderintoje vietoje ir numatant jog visas kelionės išlaidas, susijusias su susitikimų organizavimais padengia E. U.", nes tokia nuostata prieštarautų CK įtvirtintam tėvų teisių ir pareigų lygybės principui, pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nepagrįstai apribotų jos teisę savo nuožiūra pasirinkti gyvenamąją vietą. Kasacinės instancijos teismas laikosi praktikos, kad paprastai tėvui, su kuriuo pastoviai gyvena vaikas, tenka didesnė rūpinimosi vaiku, jo priežiūros, auklėjimo našta, kurios kartu negyvenantis tėvas nepatiria, todėl mano, kad šiuo atveju būtų sąžininga ir protinga, jog atsakovas, taip pat turintis tas pačias pareigas vaiko atžvilgiu, kaip ir motina, pats atvyktų ir savo lėšomis pasiimtų sūnų bendravimui. Įpareigojant ją pristatyti sūnų į atsakovo apgeidaujamą vietą, atsirastų sąlygos piktnaudžiavimui ir ginčui, be to nepagrįstai jai būtų užkraunama didesnė vaiko išlaikymo išlaidų našta, nes kelionės išlaidos, susijusios su vaiku atvežimu, taip pat turi piniginę vertę.

Pažymėtina, kad šiuo metu, kada atsakovas teikia išlaikymą sūnui po 300 Lt, didžiąją sūnaus išlaikymo, ugdymo, lavinimo, turiningo laisvalaikio išlaidų prisiimu ji bei jos sutuoktinis L. O.. Pagal dabartinį sūnaus amžių, 600 Lt išlaikymo suma patenkina tik būtinuosius vaiko išlaikymo poreikius - maisto, aprangos, dienpinigių poreikius. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog po santuokos nutraukimo (2008 09 16) ieškovei asmeninės nuosavybės teise liko 21/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Pušų g. 26, Kaune, kadangi šiuo metu šis turtas yra parduotas, todėl atsakovas mano, jog ieškovė gavo pakankamas pajamas ir teiginys jog ieškovė gyvena iš VSDF gaunamų pajamų yra neatitinkantis tikrovės. Pažymėtina, kad tokie atsakovo spėliojimai ir samprotavimai yra niekuo nepagrįsti ir neįrodo ieškovės turtinės padėties pagerėjimo. Priešingai, po santuokos iširimo, ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą ir išvažiavo gyventi į kitą miestą - Klaipėdą, kartu su savimi pasiimdama nepilnametį sūnų

Žygimantą, todėl kitame mieste įsikuriant taip pat reikėjo pasirūpinti gyvenamąja vieta, gerbūviu, namų apstatymu, baldais, apyvokos daiktais, todėl gautos lėšos buvo panaudotos normalių gyvenimo sąlygų susikūrimui kitame mieste, nuo ko turtinė padėtis nepagerėjo, o priešingai, pablogėjo, nes už kriziniu laikotarpiu gautą turto kainą buvo nepajėgi įsigyti būsto Klaipėdoje. Šiuo metu nuosavybės teise nevaldo jokio turto, augina mažametę dukrą Smiltę, nedirba, gyvena išlaikoma savo gyvenimo draugo ir iš valstybės mokamų išmokų, todėl šios aplinkybės vertintinos kaip jos turtinės padėties pablogėjimas ir yra pagrindas išlaikymo padidinimui. Iš atsakovo pateiktos 2013-03-06 LR VRM Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pažymos Nr. 67 duomenų apie priskaičiuotą atlyginimą matosi, kad atsakovo atlyginimo dydžio vidurkis siekia apie 2200 Lt, todėl tai yra pakankamos lėšos teikti didesnį išlaikymą vaikui.

Pažymėtina, kad išlaikymas sūnui yra priteistas kasmėnesinėmis pinginėmis išmokomis, todėl atsakovas tokio pobūdžio išmokas ir turi sūnui kas mėnesį mokėti. Atsakovas M. U. prie patikslinto priešieškinio pateikė fiskalinių čekių kopijas, kurių originalus žada pateikti teismo posėdžio metu, kuriais teigia, kad jis teikia sūnui išlaikymą ir kitais būdais t.y. daiktais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visos fiskalinių čekių kopijos už laikotarpį nuo 2010-2012 metus yra tiesiogiai susijusios su pramogomis, kurias vaikas gauna, kai leidžia laisvalaikį su tėčiu. Tačiau ieškovė taip pat su sūnumi pramogaudama leidžia laisvalaikį, skiria tam lėšų, tačiau neįskaičiuoju to į išlaikymo išlaidas, nes pramogas kiekvienas iš tėvų vaikui teikia pagal savo galimybes, poreikius ir supratimą, tačiau jeigu atsakovas mano, kad tai yra teikiamo išlaikymo dalis, tai išlaikymą jis privalo teikti piniginėmis išmokomis, o ne pramogomis. Atsakovas nurodo, kad jis nemažai piniginių lėšų duodavo asmeniškai sūnui Žygimantui, tačiau tai vėlgi nelaikytina išlaikymo teikimu, o vaikui skiriama dovana, tas pats pasakytina ir apie žaislų ir kitų daiktų vaikui pirkimą, jeigu atsakovas nori papildomai dovanoti sūnui žaislus, pinigines lėšas, tai yra jo valia, tačiau tai negali būti įskaičiuojama į išlaikymo sumą.

Šalies argumentai

A. M. U., kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo (1 t. b.l.53-56), juo prašydamas: atmesti ieškovės E. U. ieškinį, jo priešieškinį tenkinti; pakeisti 2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų E. U. ir M. U. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4 p., nustatant bendravimo tvarką sekančiai: nustatyti, jog tėvas M. U. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę ir pareigą dalyvauti sūnaus Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjime, perduodant nepilnametį sūnų Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) M. U. kas antrą mėnesio savaitgalį, taip pat mokyklos atostogų metu: rudens atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su tėvu M. U., antrą su mama E. U., žiemos atostogų metu pirmąją dalį sūnus Ž. U. praleidžia su M. U., antrą su mama E. U., pavasario atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su mama E. U., antrą su tėvu M. U., vasaros atostogų metu sūnus Ž. U. nuo atostogų pradžios iki liepos mėn. 15 dienos praleidžia su mama E. U., likusią atostogų dalį t. y. nuo liepos mėn. 15d. iki mokslo metų pradžios su tėvu M. U.. E. U. įsipareigoja pristatyti Ž. U. tėvui M. U. iš anksto telefonu suderintu laiku ir suderintoje vietoje. Visas kelionės išlaidas, susijusias su susitikimų organizavimu, padengia ieškovė.

Priešieškinį ir nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog kaip matyti iš gimimo liudijimo, S. O. tėvas yra L. O., kuris ir privalo, kaip įtvirtinta LR CK 3.192 str., ld., 2d. rūpintis savo nepilnametės dukters išlaikymu. Kiek atsakovui yra žinoma, L. O. yra dirbantis, gaunantis nemažas pajamas asmuo, todėl teismas privalo išreikalauti duomenis, apie L. O. gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, akcijas ir pan. Ieškovė nepilnametę dukrą augina ne viena ir tuo remtis ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis grįsti reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo yra nelogiška ir neprotinga, nes atsakovas, kaip nepilnamečio Ž. U. tėvas niekaip nesusijęs su ieškovės nepilnametės dukters išlaikymu ir tuo labiau jos materialinės padėties pablogėjimu. Kyla pagrįstas ir logiškas klausimas, jei ateityje ieškovė susilauks dar daugiau vaikų, tai dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečio sūnaus Ž. U. išlaikymui bus kreipiamasi sistemingai, motyvuojant ieškovės turtinės padėties pablogėjimu ir vaikų skaičiaus padidėjimu. Prie ieškinio taip pat pateiktas vaiko išlaikymo balansas, iš kurio matyti, kaip teigia ieškovė nepilnamečiui vaikui Ž. U. ji skiria 1137 Lt per mėnesį. Analizuojant šį balansą matosi, jog kai kurios išlaidos aiškiai neatitinka pačios ieškovės turtinės padėties bei jų pagrįstumo. Kaip nurodo pati ieškovė, gaudama 1700 Lt pajamas, vaiko išlaikymui skiria beveik 1200 Lt kas mėnesį. Taigi nelogiška ir neįtikinama, kad pati ieškovė pragyvena už 500 Lt per mėnesį. Taip pat nėra jokių objektyvių ir ieškovės balanse pateiktų įrodymų, jog ieškovė būtent tokią pinigų sumą skiria vaiko išlaikymui, t.y. nepateikti jokie finansiniai dokumentai, patvirtinantys jos įvardijamas sumas. Kasmetinis slidinėjimas, sanatorija, prabangios kelionės į egzotines šalis yra tik akivaizdus prabangos dalykas, bet ne kasdieninis poreikis, visiškai neatitinkantis ieškovės gaunamų pajamų, t.y. ne būtinybė, be kurios vaikui nebūtų užtikrintas materialinis išlaikymas ir normalus vystymasis. Be to nepateikta duomenų, kad nepilnamečiui sūnui Ž. U. būtų reikalingas specialus išlaikymas, t.y. būtų nustatyta liga, periodinis vaistų vartojimas, specialūs poreikiai ir pan. (LR CK 3.201 str. 2d.). Ieškovė taip pat pateikė pažymą iš VĮ Registrų centro, Kauno fil., kad nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų LR teritorijoje neturi. Kaip matyti iš 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų E. U. ir M. U. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punkto, nutraukiant santuoką pareiškėjai atiteko jai nuosavybės teise priklausanti 21/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Pušų g. 26, Kaunas. Šiuo metu šis turtas yra parduotas, taigi ieškovė gavo pakankamas pajamas ir jos teiginys tik apie iš VSDF gaunamas pajamas yra neatitinkantis tikrovės. Ieškinyje teigiama, jog nepilnamečio sūnaus Ž. U. išlaikymui jis moka tik 300 Lt, kurie yra priteisti teismo sprendimu ir daugiau jokio išlaikymo sūnui neteikia. Šiuos ieškovės argumentus paneigia pridedamos fiskalinių čekių kopijos. Nemaža dalis drabužių, avalynės buvo parvežta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių pirkimo čekių neturi galimybės pateikti. Nemažai piniginių lėšų duodama asmeniškai sūnui Ž. U., tačiau kiek jam žinoma, pinigai buvo panaudoti menkaverčių ir nenaudingų žaislų pirkimui, o ne skiriami jo išlaikymui ( LR CK 3.203 str. ).

Jis gauna 1600 Lt mėnesinį atlyginimą, kiek gali tiek prisideda prie vaiko materialinio aprūpinimo, todėl šiuo metu didesnio išlaikymo teikti neturi galimybės, nes jam pačiam neliktų net minimalių pajamų kasdieniniams asmeniniams poreikiams tenkinti, t.y. pragyventi. LR CK 3.192 str. 3d. numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi tiek ieškovės, tiek jo gaunamos pajamos labai panašios, todėl mano, jog skiriant vaikui po 300 Lt kiekvienam iš tėvų jo poreikiai bus pilnai patenkinti. Be to, LR CK 3.201 str. l d. nurodyta, jog teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokių duomenų ieškovė nepateikė.

Pagal 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta pareiškėjų E. U. ir M. U. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.p nepilnamečio sūnaus Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su E. U.. Tačiau, 2012 m. rugpjūčio mėn. ieškovė E. U. išvyko gyventi į Klaipėdos miestą, tuo sukeldama stresą bei išgyvenimus sūnui bei apsunkindama atsakovo, kaip tėvo, bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Jokių tarpusavio suderinimų kaip bus vykdomas 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo. Buvo apsiribota tuo, jog ieškovė „kartais" lankysis Kaune, t.y. kartą į du mėnesius ir tada jam bus suteikta galimybė bendrauti ir matytis su sūnumi. Tiksliau sakant bendravimas tapo neįmanomas, nes ieškovė ignoruoja telefoninius skambučius, su sūnum į Kauno miestą atvažiuoja tik jai patogiu laiku, taigi galimybę matytis su sūnumi apribodama iki minimumo.

Ieškovė taip pat nevykdo 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų E. U. ir M. U. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4p., kuris aiškiai apibrėžia atsakovo, kaip tėvo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi suteikia tik jai patogiu laiku, o jai išvykus gyventi į Klaipėdos miestą bendravimas visiškai tapo neįmanomas. LR CK 3.175 str. 2d. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Todėl keistinas šios sutarties 4.4.p., nustatant bendravimo tvarką sekančiai: nustatyti, jog tėvas M. U. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę ir pareigą dalyvauti sūnaus Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjime, perduodant nepilnametį Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvui M. U. kas antrą mėnesio savaitgalį, taip pat mokyklos atostogų metu: rudens atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su tėvu M. U., antrą su mama E. U., žiemos atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su M. U., antrą su mama E. U., pavasario atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su mama E. U., antrą su tėvu M. U., vasaros atostogų metu sūnus Ž. U. nuo atostogų pradžios iki liepos mėn. 15 dienos praleidžia su mama E. U., likusią atostogų dalį, t.y. nuo liepos mėn. 15d. iki mokslo metų pradžios su tėvu M. U.. E. U. įsipareigoja pristatyti Ž. U. tėvui M. U. iš anksto telefonu suderintu laiku ir suderintoje vietoje. Visas kelionės išlaidas, susijusias su susitikimų organizavimais padengia E. U..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-16633-451/2008 ( 1 t. b.l.6-8). Pagal teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1. p. sūnaus Žygimanto gim. 2003 05 31 gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Atsakovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (sutarties 4.2.p.). Šalys sutarė, kad atsakovas „ turi teisę ir pareigą dalyvauti sūnaus Ž. U. a.k(duomenys neskelbtini) auklėjime, pasiimant jį su savimi iš anksto t.y. ne vėliau kaip prieš 12 dvylika valandų suderinus su E. U. a.k. (duomenys neskelbtini) tokio susitikimo laiką ir trukmę“ (sutarties 4.3.p.).

Šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose – 2011 03 26 jai gimė dukra S. O. ( 1 t. b.l.13). Ieškovė gauna motinystės pašalpą 1747 Lt per mėnesį. Ieškovė pateikė sūnaus Žygimanto poreikių skaičiuotės lentelę, pagal kurią ji sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžia apie 1597 Lt ( 1 t. b.l.135). Atsakovas dirba Kauno apskrities VPK ir gauna darbo užmokestį vidutiniškai apie 1700 Lt atskaičius mokesčius ( 2 t. b.l.82). Šalių sūnus Žygimantas lanko K. V. Knašiaus krepšinio mokyklą ir už treniruotes moka 25 Lt mėnesinį mokestį ( 1 t. b.l.138), taip pat Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre lanko grafičio būrelį, kur mokamas 15 Lt mokestis (1 t. b.l.l.140). Vaikas dar lanko plaukimo treniruotes ir už jas mokama 25 Lt mėnesinė įmoka.

Dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą.

Išlaikymas šalių sūnui Žygimantui buvo priteistas prieš daugiau kaip 5 metus – 2008 09 16. Akivaizdu, jog vaikui augant didėjo ir jo poreikiai ir 2008 m. teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Šalių sūnaus poreikių pasikeitimas, kurį sąlygojo vaiko amžius, yra laikytinas reikšmingu pasikeitimu nuo išlaikymo priteisimo momento ir sudaro pagrindą ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio keitimo. Reikšminga ir aplinkybė, kad ieškovė 2011 03 26 pagimdė dukrą Smiltę, todėl nuo dukters gimimo dienos ji privalo dalį savo gaunamų pajamų skirti ne tik sūnaus, bet ir dukters išlaikymui. 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės įtakojamos sparčiai kilo maisto produktų, paslaugų ir kt.kainos, kas irgi sąlygojo didesnes išlaikymo išlaidas.

Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiui vaikui gaut išsilavinimą, profesinį pasirengimą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 str. 3 d.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo gebėjimus.

Tačiau ieškovas prašomas priteisti išlaikymo dydis – 600 Lt per mėnesį vertintinas kaip per didelis tokio amžiaus vaikui. Prie būtinųjų vaiko poreikių negalima priskirti lėšas, skirtas kasmetinėms slidinėjimo atostogoms. Nėra pagrįstas įrodymais poreikis vaikui kasmet gydytis ir gyventi sanatorijoje (CPK 178 str.). Juolab, kad vaikui būnant sanatorijoje jam užtikrinamas ne tik gyvenamasis būstas, bet ir maitinimas, todėl 200 Lt dienpinigių suma yra tikrai per didelė ir nėra būtina. Nėra įrodymų, kad vaikas kasmet vasaros metu važiuos į stovyklą, kuriai ieškovė numatė 800 Lt . 2013 m. šalių sūnus dalyvavo Neringoje vykusioje vasaros vaikų krepšinio stovykloje ( 1 t. b.l.139), tačiau kaip matyti iš 2013 12 09 K. V. Knašiaus krepšinio mokyklos rašto, 2014 m. mokykla neplanuoja vykdyti sūnaus Žygimanto amžiaus vaikų mokomųjų treniruočių - stovyklų (CPK 197 str.)..

Atsakovas , kaip rodo byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, turi galimybę teikti didesnį nei dabar priteistas 300 Lt kasmėnesinis išlaikymas. Atsakovas daugiau neturi jokių kitų išlaikytinių, jo gaunamas darbo užmokestis (apie 1700 Lt atskaičius mokesčius) leidžia skirti sūnaus poreikių patenkinimui daugiau nei 300 Lt. Atsakovas turi gerus duomenis susirasti darbo rinkoje ir geriau apmokamą` nei dabar darbą: jis yra jaunas, sveikas, darbingas, aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. 2013 11 12 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas , teismui bandant šalis sutaikyti, sutiko su 450 Lt priteistina išlaikymo suma. Tai irgi patvirtina atsakovo finansines galimybes didesniam nei dabar yra priteista, išlaikymui teikti.

Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos įpareigoja teismą pirmiausia ginti prioritetinius vaiko interesus ir visas abejones dėl išlaikymo dydžio priteisimo teismas turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus apsaugantį teismo sprendimą. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu MMA dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str.2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA (LAT nut. Nr. 3k-3259/2004, CPK 4 str.). Nuo 2013 01 01 MMA yra 1000 Lt, todėl tenkintinas iš dalies ieškovės reikalavimas ir išlaikymas padidintinas iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ( CPK 185 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu ( motina) yra labai svarbus vaiko identitetui. Įstatymų leidėjo tikslas – atkurti pažeistas vieno iš tėvų teises bendrauti su vaiku, nes abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė pažeidinėja jo , kaip tėvo teises ir kliudo jam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Šalių sūnus Ž. K. VTAS atstovei taip pat patvirtino, kad su tėčiu jis bendravo ir bendrauja nevaržomai. Vaikas buvo nustebintas, kad tėtis prašo nustatyti bendravimo tvarką (2 t. b.l.87). Tačiau nutraukiant santuoką šalys buvo numatę nekonkrečią ir neapibrėžtą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, suteikiančią galimybę tiek ieškovui, tiek atsakovui ja piktnaudžiauti, todėl šioje byloje net ir nenustačius atsakovo teisių pažeidimų vaiko interesų vardan spręstinas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kaip jau minėta, vykdant įstatymo reikalavimus per Klaipėdos miesto savivaldybės VTAS buvo išklausyta vaiko nuomonė dėl jo bendravimo tvarkos ( CK 3.177 str.). Šalių sūnus apklausiamas nurodė, jog su tėčiu jis nori bendrauti, tačiau nori važiuoti ir į stovyklą ar sanatoriją, o likusią atostogų dalį praleisti vieną atostogų dalį su tėčiu, o kitą – su mama. Iš esmės tarp šalių beveik ir nėra ginčo dėl pagrindinių bendravimo nuostatų: šalys sutinka, kad vaikas kas antrą savaitgalį bendrautų su atsakovu kelionės išlaidas abiems tėvams dalijantis per pusę. Tačiau bylos nagrinėjimo metu konkretizuojant kada vaikas turi atvykti į Kauną atsakovas prašė, kad sūnus turėtų atvykti penktadieniais iki 18 valandos. Tačiau tokiu atveju vaikui būtų pernelyg daug skubotumo, sukeliančio nereikalingą stresą. Vaikas penktadieniais ne tik būna pamokose, bet ir lanko krepšinio treniruotę. Iš Klaipėdos iki Kauno kelionė tęsiasi apie 2 valandas 40 minučių, todėl norėdamas iki 18 valandos vakaro atvykti pas atsakovą vaikas negalėtų net paruošti pamokų, todėl nustatytina, kad bendravimas vyks kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 20 valandos iki sekmadienio 18 valandos. Vaikas privalo grįžti sekmadieniais iki 18 valandos, nes jam būtinas laikas pasitikrinti ar visos pamokos tinkamai paruoštos, nusiprausti, pasirengti mokyklai ir treniruotėms. Šalys sutiko, kad kelionės išlaidas dengia abu tėvai per pusę.

Racionalus bei vaiko interesus bei pačių tėvų interesų pusiausvyrą užtikrina ir šalių pozicijų sutapimas dėl mokyklos atostogų: rudens atostogų metu pirmą dalį sūnus Žygimantas praleidžia su tėvu, o antrąją dalį – su mama, žiemos atostogų metu pirmąją dalį praleidžia su tėvu, antrąją su mama, pavasario atostogų metu pirmąją dalį praleidžia su mama, antrąją su tėvu. Siekiant užtikrinti vaiko interesus ir abiejų tėvų lygybės principą patikslintina, kad tokia tvarka galiotų iš pradžių poriniais metais, o neporiniais metais būtų atvirkščiai – rudens bei žiemos atostogų pirmąją dalį sūnus praleidžia su mama, o pavasario atostogų pirmąją dalį vaikas praleidžia su tėvu. Tokia tvarka būtų racionalesnė ir patogesnė, nes žiemos ir pavasario atostogų metu švenčiamos metinės šventės - Šv. Kalėdos, Naujieji metai, Šv. Velykos. Tokia tvarka leistų abiems tėvams lygiateisiškai švęsti didžiąsias metų šventes ir užkirstų kelią galimiems ginčams su kuriuo iš tėvų tai daryti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl vasaros atostogų – atsakovas pageidavo, kad iki liepos 15 dienos vaikas leistų atostogas su mama, o nuo liepos 15 dienos su juo. Ieškovė su tokiu grafiku nesutiko, nes vaikas tuo vasaros atostogų metu dalį laiko leidžia stovykloje arba sanatorijoje, todėl jai liktų mažiau laiko bendrauti su vaiku vasarą. Posėdžio metu atsakovas pasiūlė kompromisinį variantą, kad poriniais metais nuo liepos 15 dienos atostogas vaikas leistų su tėvu, o neporiniais metais – iki liepos 15 dienos, todėl tokia tvarka vaiko vasaros atostogų metu ir nustatytina, nes ji yra racionali ir protinga, užtikinanti abiejų tėvų lygias teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys yra patyrusios bylinėjimosi išlaidas : atsakovas sumokėjo žyminį mokestį, abi šalys patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkintini iš dalies šios išlaidos nei vienai iš šalių neatlygintinos, o pašto išlaidos paskirstytinos per pusę ( CPK 93, 96, 98, str.).

Vadovaujantis CPK 259, 260, 263-266, 268-270str. teismas nusprendžia: :

Ieškovės E. O. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo M. U. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-16633-451/2008 iš atsakovo M. U. priteistą išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt ir priteisti iš atsakovo M. U. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ž. U. gimusio 2003 05 31 išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį šią sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. O. a.k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2008 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų E. U. ir M. U. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4.p., nustatant bendravimo tvarką sekančiai: nustatyti, jog tėvas M. U. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę ir pareigą dalyvauti sūnaus Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjime, perduodant nepilnametį Ž. U. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvui M. U. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 20 valandos iki sekmadienio 18 valandos. Mokyklos atostogų metu: poriniais metais rudens atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su tėvu M. U., antrą dalį – su mama E. O., žiemos atostogų metu pirmą dalį sūnus Ž. U. praleidžia su tėvu M. U., antrą dalį – su mama E. O., pavasario atostogų metu pirmą dalį praleidžia du mama E. O., antrą dalį – su tėvu M. U., vasaros atostogų metu sūnus Ž. U. nuo atostogų pradžios iki liepos mėnesio 15 dienos praleidžia su mama E. O., nuo liepos 15 dienos iki mokslo metų pradžios su tėvu M. U.. Neporiniais metais bendravimo tvarka atostogų metu būtų atvirkštinė: rudens atostogų metu pirmą jų dalį sūnus Ž. U. praleidžia su mama E. O., o antrą dalį – su tėvu M. U., žiemos atostogų pirmą dalį sūnus praleidžia su mama E. O., antrą dalį – su tėvu M. U., pavasario atostogų pirmą dalį Ž. U. praleidžia su tėvu M. U., antrą dalį – su mama E. O., vasaros atostogų metu nuo atostogų pradžios iki liepos 15 dienos praleidžia su tėvu M. U., antrą dalį nuo liepos 15 dienos iki mokslo metų pradžios su mama E. U..

Visas kelionės išlaidas, susijusias su susitikimų organizavimu padengia abi šalys lygiomis dalimis.

Priteisti iš E. U. ir M. U. po 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas VMI pruie LR FM, įm.k. 188569752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaIrena Poderienė