Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-1207-433/2018

Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
e2-1207-433/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Atsakovas
A. R.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijos „Putinas“
Ieškovas
J. C., B. N.
Civilinė byla Nr. e2-1207-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23889-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei I. K.,atsakovui A. R.,atsakovo atstovui advokatui M. S.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei S. N.,

trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Putinas“ atstovui G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių J. C. ir B. N. ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai „Putinas“ dėl servituto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė J. C. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas-1). Šis sklypas įsigytas nuosavybėn 2011-06-21, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 6-1248VZ (asmeninė nuosavybė), kaip tai nurodyta prie ieškinio pridedamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Sklypas yra gyvenamosios paskirties, jame stovi ir yra naudojami gyvenamasis namas ir kiti statiniai, gyvena žmonės. Ieškovė B. N. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas-2). Šis sklypas įsigytas nuosavybėn 2016-10-07, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3460VZ (asmeninė nuosavybė), kaip tai nurodyta prie ieškinio pridedamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Šio žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) adresas buvo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „Putinas“, kaip tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-03-30 d. išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, tačiau kaip matyti iš pridedamo 2017-05-29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šio sklypo adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini). Sklypas yra gyvenamosios paskirties, jame stovi ir yra naudojami gyvenamasis namas ir kiti statiniai, gyvena žmonės. Pridėtoje 2017 m. birželio 15 d. ištraukoje iš Regia.lt žemėlapio aiškiai matyti Sklypo-1, Sklypo-2 ir atsakovo žemės sklypo Nr. 27 situacijos planas, ribos ir SB „Putinas“ kelio atšaka, per kurią galima patekti į Sklypą-1 ir Sklypą-2, bei kuris patenka į atsakovo žemės sklypo Nr. 27 ribas. Pagal žemės Sklypo-1 ir Sklypo-2 planus matyti, kad vienintelis patekimas į žemės sklypą nuo SB „Putinas“ teritorijoje esančio kelio yra per atsakovo žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., kurio paskirtis - žemės ūkio, mėgėjų sodo žemės sklypai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog sklypo plotas yra 0.0561 ha, jis įsigytas nuosavybėn 2005-07-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5003. Atsakovui atlikus kadastrinius sklypo matavimus ir pažymėjus sklypo ribas vietoje, paaiškėjo, kad į jo sklypo plotą patenka SB „Putinas“ plane pažymėtas ir faktiškai naudojamas kelias, kuriuo į savo namų valdas vieninteliu būdu gali patekti Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojai. Po kadastrinių matavimų šio projekte pažymėto kelio plotis nuo 6,81 m ir 5,88 m sumažėjo iki 1,5 m, ir todėl faktiškai Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojai neteko jokios galimybės patekti į šias namų valdas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Sklypo-2 savininkė B. N. 2017-05-04 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją. Su tokiu pačiu prašymu 2017-05-24 d. į minėtą instituciją kreipėsi A. B., kuri yra Sklypo-2 namų valdos faktinė gyventoja. Nacionalinė žemės tarnyba šių prašymų dėl paaiškinimų nėra išnagrinėjusi, tačiau žodžiu paaiškino piliečiams, jog patekimo į žemės Sklypą-1 ir Sklypą-2 savininkai turi kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo, jeigu nepavyktų susitarti tokį servitutą nustatyti sandoriu. Atsižvelgiant į tai, jog klausimas susijęs su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovas įsigijo savo žemės sklypą, į kurį patenka SB „Putinas“ 27 suprojektuotas, pažymėtas plane ir faktiškai naudojamas kelias, ši institucija įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kadangi atsakovas atsisako kalbėtis su ieškovėmis dėl problemos sprendimo nustatant kelio servitutą atsakovo žemės sklypui sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.125 str.), toliau -Sklypas-3, elgiasi agresyviai, kliudo Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojams patekti į savo namų valdas, tyčia užstatė privažiavimą betoniniais blokais, kaip matyti iš pridedamų fotografijų, tai ieškovės kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo (CK 4.126 str.). Tuo tikslu ieškovė B. N. užsakė atitinkamas licencijas turinčioje UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ „Pravažiavimo tarp žemės sklypų situacijos planą“, kuriame koordinačių taškais pažymėtas Sklypui-3 nustatytinas kelio servitutas, plane apribotas taškais 1-2-3-4-1, ir sudarantis apie 96 kv. m. Kadangi yra akivaizdu, kad gretimų sklypų savininkai nesusitaria dėl servituto, o nenustačius servituto, nebūtų įmanoma daikto naudoti pagal paskirtį, tai mano, kad yra visos prielaidos kreiptis į teismą dėl servituto sustatymo teismo sprendimu. Kadangi tik atsakovo žemės Sklypas-3 savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti ieškovių Sklypo-1 ir Sklypo-2 tinkamą naudojimą, pagal parengtą schemą ir nustatytus koordinačių taškus nustatytinas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku ir antžeminėmis transporto priemonėmis, bei servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė - vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nėra kito patekimo į ieškovių žemės sklypus - Sklypą-1 ir Sklypą-2, kadangi vietovės kelių infrastruktūra buvo suprojektuota taip, kad vienintelis galimas patekimas - kelias - į ieškovių Sklypą-1 ir Sklypą-2 eina per atsakovo Sklypą-3. Teismo sprendimu nustatomu servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimtis nulemiama servituto, kaip daiktinės teisės instituto, prigimties ir paskirties. Servituto tikslas - užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys). Norint toliau eksploatuoti ieškovių namų valdas bei užtikrinti ten gyvenančių žmonių teises, turi būti kelias, kuriuo į šias namų valdas galėtų patekti ten gyvenantys žmonės, galėtų privažiuoti gaisrinė ar greitoji pagalba, bei turi būti sudaryta galimybė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Atsižvelgiant į išdėstytą, daro išvadą, kad yra visos prielaidos konstatuoti faktą, kad nustatyti minėtus servitutus atsakovo Sklypui-3 yra būtina, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas tolimesnis Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudojimas pagal paskirtį. Kadangi šiuo konkrečiu atveju tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Pateikė teismui sklypo planą (schemą), kuriame apibrėžta teritorija, kurioje taikomi ribojimai, kuriame yra duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype. Kadangi servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką byloje turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Kadangi servituto objektais esanti žemės sklypo dalis yra nekilnojamasis daiktas-nekilnojamojo turto kadastro objektas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis), tai planas (schema) yra parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Kadangi CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovas įsigijo šį sklypą valstybine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal parengtą planą, į kurį patenka SB „Putinas“ sklype Nr. 27 suprojektuotas ir faktiškai naudojamas kelias, tai nuostolių atlyginimo klausimai spręstini tarp atsakovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos. Prašo nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo schemą, koordinačių taškus ir situacijos schemą, pažymėtą taškais 1-2-3-4-1, kai nurodytų taškų koordinatės: (1) x 6068773,92, y 589097,34; (2) x 6068771,38, y 589097,97; (3) x 6068769,17, y 589075,41; (4) 6068774,51, y 589072,05; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) naudai neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir antžeminėmis transporto priemonėmis, bei servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.