Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis D. V. apie teisiamojo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo informuotas tinkamai, tai jis patvirtino bylą nagrinėjančiam teisėjui adresuotu elektroniniu laišku, atsiųstu iš elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 156). Prie minėto elektroninio laiško buvo pridėtas priedas – D. V. vardu išduoto paso kopija (segtuvas „Proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime“, 13 lapas), kuri leidžia įsitikinti, jog nurodytu elektroniniu paštu laišką atsiuntęs asmuo iš tiesų yra nukentėjusysis D. V. Minėtame laiške nukentėjusysis nurodė, jog jis patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamajam neturi jokių pretenzijų, su juo susitaikė, neprieštarauja, jog byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta, civilinio ieškinio nereikš. Taip pat nukentėjusysis laiške nurodė, jog į teismo posėdį jis atvykti negali, nes šiuo metu dirba užsienyje (t. 1, b. l. 156). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama nukentėjusiajam nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusysis D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butą jau keletą mėnesių nuomoja iš M. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. į butą atvažiavo M. K., brokerė Č. F., tel. (duomenys neskelbtini), ir M. K. draugė O., jos duomenų nežino. Tarp jų su M. K. kilo konfliktas. Kadangi jis (t. y. D. V.) keletą dienų vėluoja mokėti nuomą, M. K. pareikalavo jo šiandien išsikraustyti iš buto. Tada M. K. 6-7 kartus jam kumščiu trenkė į veidą. Tada M. K. iš kišenės išsitraukė peilį ruda rankena (peilis buvo atlenkiamas, kada jis spėjo jį atlenkti nepastebėjo), užsimojo juo prieš ir liepė gultis ant žemės, priešingu atveju grasino nupjauti jam kojas. Tada kažkokiu būdu jo draugė O. paėmė iš jo rankų peilį. Visas konfliktas vyko buto koridoriuje, prieš tai jis dar mėgino išeiti iš buto, išvengti konflikto, tačiau M. K. raktu buvo užrakinęs buto duris. Po to, kai O. paėmė peilį, jis (t. y. D. V.) nubėgo į kambarį, užsirakino ir iškvietė policiją. Su M. K. pas jį yra oficiali buto nuomos sutartis, tačiau teisinių ginčų tarpusavyje jau yra turėję (t. 1, b. l. 19).

Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis D. V. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina, nori papildyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado per skelbimą internetu ir susisiekė su nekilnojamo turto brokere Č., kurios kontaktai buvo nurodyti skelbime. Apžiūrėjęs minėtą butą, 2017 m. liepos 31 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nekilnojamo turto brokerei paliko 400 eurų užstatą grynais. Pasirašant sutartį M. K. nedalyvavo. Kažkur nuo 2017 m. rugpjučio1 d. įsikėlė į minėtą butą ir ten gyveno iki 2017 m. spalio 9 d., t. y. iškart po įvykio, kai M. K. jį sumušė, jis išsikraustė. Iš viso per visą gyvenamąjį laikotarpį už butą buvo sumokėjęs 1300 eurų, 400 eurų nekilnojamo turto agentei Č., 450 eurų rugpjūčio mėnesį M. K. perdavė jo Anglijoje gyvenantys draugai, nes jis tuo metu irgi buvo Anglijoje, jo draugai atliko pavedimą, tačiau šiuo metu pateikti išrašo negali. Likusius 450 eurų rugsėjo mėnesį buvo perdavęs M. K. draugui R. ar R., vardo tiksliai neprisimena, kontaktų neturi, pinigus perdavė prie koncertų salės „Compensa“, netoli prekybos centro „Ozas“. Jis vėluodavo mokėti už buto nuomą, todėl M. K. ir supyko ant jo. Už komunalines paslaugas nemokėjo, buvo įsiskolinimas, tačiau spalio mėnesio pradžioje M. K. padavė 160 eurų grynais, kadangi jis pats sumokėjo už komunalines paslaugas grįžęs iš Anglijos ir parodė komunalinių paslaugų knygelę. M. K. konkrečiai nebuvo pasakęs, kad jam netinka toks nuomininkas, kuris vėluoja mokėti pinigus už buto nuomą, pagal sutartį jis turėjo jį perspėti ir duoti laiko išsikraustymui. Dar nori paminėti, kad rugsėjo pabaigoje, kai dar nebuvo perdavęs pinigų per M. K. draugą už buto nuomą, M. K. grįžęs iš Anglijos pakeitė buto durų spynas ir jis negalėjo patekti į butą. M. K. pasakė, kad kai gaus pinigus, tada galės toliau gyventi. M. K. tada išvažiavo, o jis (t. y. D. V.) pinigus perdavė jo draugui, kaip minėjo prieš tai. Jis į minėtą butą tada pateko per langą, nes buvo palikęs pravirą, bute buvo visi jo daiktai ir rūbai. Bute rado atsarginius raktus nuo kitos spynos ir toliau gyveno minėtame bute. Spalio mėnesio pradžioje M. K. buvo atvykęs ir tada normaliai kalbėjosi, pykčių nebuvo, jis kaip tik tada padavė jam pinigus už komunalines paslaugas. Bute gyveno iki 2017 m. spalio 9 d., iki to įvykio, o 2017 m. spalio 9 d. atvykęs M. K. kartu su O. ir Č., buvo visiškai girtas ir pakalbėjus porą minučių, M. K. iškart puolė jį. Dar nori patikslinti, kad 2017 m. spalio 9 d., kai įvyko grumtynės su M. K., pastarasis sumušė jį ir grasino peiliu, minėtą peilį išsitraukė iš striukės kišenės, o grumtynių metu minėtą peilį paėmė M. K. draugė O. Minėto peilio prieš tai bute niekada nebuvo matęs. Taip pat nori paminėti, kad O. užrakino buto duris, kad jis negalėtų išeiti, todėl jis pats užsirakino miegamajame ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kol buvo užsirakinęs kambaryje, M. K. bandė išsiveržti į kambarį, šaukė, kad jis išeitų. M. K. buvo supykęs ant jo, nes jis vėl vėlavo mokėti už buto nuomą. Jam tiesiog darbe vėlavo atlyginimas, todėl jis iškart negalėjo sumokėti už buto nuomą (t. 1, b. l. 22).

Liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 9 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., apie 22.21 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus buto savininkas M. K. ką tik sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą, duris atidarė pranešėjas D. V., kuris paaiškino, kad jį sumušė buto savininkas, taip pat D. V. pasakė, kad buto savininkas M. grasino jam peiliu. D. V. buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį vėliau išvežė į Žalgirio ligoninę. Užėjus į butą kambaryje sėdėjo vyras, t. y. buto savininkas M., jo draugė O. ir nekilnojamo turto agentė. Pabendravus su buto savininku, jis paaiškino, kad D. V. išnuomojo šį butą, o jis pastoviai vėluoja mokėti mokesčius bei buto nuomos pinigus, todėl tarp jų ir kilo konfliktas. Bute buvo didelė netvarka. Bute buvusi nekilnojamo turto agentė paaiškino, kad vyrai susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį. Paklausus, ar ji matė peilį ar bent apie jį kažką žino, atsakė, kad nieko nežino. Bute dar buvusi O. J. paaiškino, kad jos draugas susinervinęs kumščiu trenkė buto nuomininkui D. V. į veido sritį, nes per D. V. jie turi daug bėdų. Paklausus jos, ar D. V. grasino peiliu, O. atsakė, kad negrasino peiliu. Bute buvo rastas atlenkiamas su ruda rankena peilis, kuris buvo rastas pas M. draugę O. rankinuke, ji paaiškino, kad minėtas peilis buvo M. K. striukėje ir M. konflikto metu įdėjo minėtą peilį į jos rankinuką. M. to neneigė, taip pat prisipažino, kad tas peilis priklauso jam. Kai D. V. išvežė GMP, jie M. K. pristatė į 1-ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 14).

Papildomos apklausos metu liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis savo ankstesnius parodymu visiškai patvirtina, į jam užduotą papildomą klausimą dėl peilio suradimo aplinkybių gali paaiškinti, kad kaip ir nurodė ankstesnės apklausos metu, nukentėjusysis D. V. teigė, kad jį sumušęs buto savininkas taip pat grasino peiliu, tačiau paviršinės apžiūros metu peilis pas M. K. K. surastas nebuvo, todėl tiek jis, tiek jo draugė O. J. buvo klausiami apie peilio panaudojimo faktą ir jo buvimo vietą. M. K. K. nurodė peilio nenaudojęs, o O. J. vengė atsakyti į užduotą klausimą dėl peilio buvimo vietos, bet vėliau parodė savo rankinuką, kuriame ir rado atlenkiamą peilį su ruda rankena. Kaip ir nurodė ankstesnės apklausos metu, O. J. paaiškino, kad minėtas peilis buvo M. K. striukėje ir M. konflikto metu įdėjo minėtą peilį į jos rankinuką. M. to neneigė, taip pat prisipažino, kad tas peilis priklauso jam (1 t., b. l. 15).

Liudytojas P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 9 d., jam dirbant savo darbą, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z., apie 22.21 val. iš Vilniaus apskrities budėtojo padalinio buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus buto savininkas M. K. ką tik sumušė pranešėją. Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė pranešėjas D. V. Bute, be D. V., dar buvo buto savininkas M. K., kuris, pasak D. V., jį sumušė ir grasino D. V. peiliu, taip pat M. K. draugė O. ir nekilnojamo turto brokerė. D. V. buvo susijaudinęs, ant jo veido matėsi sumušimo žymės. D. V. papasakojo kad M. agresyviai elgėsi jo atžvilgiu, sumušė jį ir grasino peiliu. M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo sklido alkoholio kvapas. Jis paaiškino, kad D. V. išnuomojo savo butą, (duomenys neskelbtini), o jis pastoviai vėluoja mokėti mokestį už paslaugas bei buto nuomos pinigus. Dėl šių priežasčių tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu įvyko susistumdymas, tačiau M. K. neprisipažino, kad mušė D. V., dėl peilio paaiškino, kad D. V. jis peiliu negrasino. Taip pat M. K. draugė O. paaiškino, kad jos draugas buvo išprovokuotas ir labai susinervinęs, kad per D. V. turi daug problemų, kad jie konflikto metu susistumdė ir M. K. trenkė buto nuomininkui D. V. į veido sritį. Į klausimą, ar M. K. grasino peiliu D. V., ji atsakė, kad negrasino peiliu. Bute buvusi nekilnojamo turto agentė paaiškino, kad vyrai susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį. Paklausus, ar ji matė peilį ar bent apie jį kažką žino, ji atsakė, kad nieko nežino ir nematė. Bute buvo netvarka. Minėtas peilis buvo atlenkiamas su ruda rankena, jį rado pas M. K. draugę O. rankinuke, ji paaiškino, kad minėtas peilis buvo M. K. striukėje ir M. K. konflikto metu įdėjo minėtą peilį į jos rankinuką. D. V. buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri išvežė jį į Žalgirio ligoninę, o M. K. buvo pristatytas į pirmąją policijos komisariatą. Pristatymo metu M. K. aiškino, kad rastas peilis priklauso jam, tačiau jis negrasino peiliu, tiesiog konflikto metu atidavė jį savo draugei O. (1 t., b. l. 17).

Liudytoja Č. F. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) direktore ir jos darbas susijęs su nekilnojamo turto pirkimais, pardavimais ir nuoma. Vienas iš jos klientų buvo M. K., jis paprašė išnuomoti jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsiradus klientui buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią klientas D. V. turėjo mokėti buto nuomą, tačiau jis užlaikydavo mokėjimus, nevykdė sutarties sąlygų. M. K. paprašė sudalyvauti susitikime su klientu, todėl 2017 m. spalio 9 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, jie susitiko bute. Bute buvo ji, M. K. su drauge O. ir nuomininkas D. V. Jiems pradėjus aiškintis dėl įsiskolinimo sumos, tarp jų kilo konfliktas. M. K. priėjo prie D. V. ir pastūmė jį į koridorių, po to trenkė D. V. į veidą kumščiu ir pastūmė jį toliau koridoriaus link įėjimo durų. Ji sėdėjo kambaryje ir nieko, kas vyko tarp jų toliau nematė. Jie ilgą laiką grūmėsi koridoriuje prie įėjimo durų, bet M. K. labiau stumdė D. V. Jokio peilio nematė. O. bandė juos nuraminti ir patraukti vieną nuo kito. Kai O. patraukė M. K. nuo D. V., jis užsidarė miegamajame ir iškvietė policiją, o ji laukė svetainėje. Atvykus pareigūnams buvo iškviesta greitoji. D. V. išvažiavo su greitąja pagalba, M. K. – su policijos pareigūnais, o ji išvyko namo (1 t., b. l. 55).

Liudytoja O. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 9 d. ji kartu su savo draugu M. K. ir nekilnojamo turto brokere Č. atvažiavo į M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten susitiko su D. V., kuris nuomojo minėtą butą ir turėjo sumokėti pinigus. D. V. nenorėjo mokėti pinigų, išvedė iš kantrybės M. K. Kadangi D. V. ir prieš tai nenorėjo mokėti pinigų, jam daug kartų buvo sakyta išsikraustyti, o jis vis atidėliojo mokėjimą ir iš buto neišsikraustė. Minėtą dieną, kai jie visi susitiko bute, buvo vėl tas pats, D. V. vėl pradėjo aiškinti, kad šiuo metu jis neturi pinigų ir sumokės vėliau. M. K. susinervino, nes visa tai tęsiasi jau apie 3 mėnesius. Kažkiek pinigų M. K. buvo gavęs iš jo, bet kiek tiksliai nežino. Kai jie tarpusavyje pradėjo aiškintis, tarp jų kilo konfliktas. D. V. iš kambario, kur visi sėdėjo, pabėgo į koridorių, M. K. – iš paskos, koridoriuje M. K. pristūmė D. V. prie kampo, D. V. pradėjo gintis kumščiais ir tada M. K. jam kumščiu prispaudė veidą. Tada ji atbėgo iš kambario ir atitraukė M. K. nuo D. V., jie grįžo į kambarį, o D. V. pabėgo į kitą kambarį ir skambino policijai. Kad M. K. grasintų peiliu D. V. neatsimena, minėtas peilis buvo visą laiką šitame bute, virtuvėje ir visada buvo naudojamas konservams atidaryti. Kaip po konflikto peilis atsirado pas pareigūnus neatsimena. Nori pasakyti, kad šis konfliktas įvyko dėl D. V. neatsakingo elgesio, kurį D. V. pats išprovokavo ir dar apkaltino M. K. (1 t., b. l. 63).

Liudytoja R. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra žinoma, jog jo draugas M. K. K., kol gyveno užsienyje, buvo išnuomojęs savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vieną kartą 2017 metais, kažkur rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje jis paskambino jai iš Anglijos ir paprašė, kad jo nuomininkas, vardo neprisimena, perduotų jai 450 eurų už buto nuomą, o ji vėliau atiduotų M. K. Kaip minėjo, datos tiksliai neprisimena, bet gal rugsėjo pabaigoje, ji susitiko su M. K. nuomininku prie koncertų salės „Compensa“ ir jis perdavė 150 eurų, ji jo paklausė, kodėl tik 150 eurų, tada vaikinas atsakė, kad likusius pinigus už nuomą atiduos vėliau, nes šiuo metu neturi. Po šio karto minėto nuomininko daugiau nematė, vėliau sugrįžus M. K. iš užsienio jam perdavė minėtus pinigus. Apie 2017 m. spalio 9 d. įvykį nieko nežino. Daugiau neturi ko pridurti (1 t., b. l. 66).

O. J. 2017 m. spalio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuomininkas D. V. nemokėjo pagal susitarimą nuomos už butą, susidarė skola už komunalines paslaugas, nuo rugpjūčio mėnesio tęsia derybas su apmokėjimu. Jis jau prižadėjęs, kad spalio 1 d. bus padengti visi įsiskolinimai. Į skambučius D. V. neatsakinėjo. Šiandien vakare jie nuvyko 19.00 val., D. V. buvo namuose, buvo ta pati istorija. M. K. truputį nesusilaikė ir prisilietė. M. K. jo nelietė (1 t., b. l. 57).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 19.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo – buto nuomininko D. V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo savininkas M. K. ką tik sumušė pranešėją, jis pavėlavo susimokėti už būsto nuomą, užrakino bute (1 t., b. l. 5-6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 22.21 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus buto savininkas M. K. ką tik sumušė pranešėją, pavėlavo susimokėjo už būsto nuomą. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su būsto savininku šis paaiškino, kad D. V. buvo išnuomotas būstas (duomenys neskelbtini), kuris vėluoja mokėti mokesčius, buto nuomos pinigus. Namuose didelė netvarka. Taip pat bute buvo Č. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nuomos tarpininkė, kuri paaiškino, kad vyrai susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį. Paklausus, ar ji matė peilį ar bent kažką apie jį žino atsakė, kad nieko nežino. Bute dar buvo M. K. sugyventinė O. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sugyventinis susinervinęs trenkė buto nuomininkui D. V. į veido sritį iš kumščio, nes pastarasis jiems pridarė daug bėdų. Paklausus, ar D. V. grasino peiliu, atsakė, kad negrasino peiliu. M. K. draugės O. rankinuke buvo rastas atlenkiamas peilis su ruda rankena. Paklausus, kam priklauso šitas peilis, M. K. atsakė, kad peilis priklauso jam. Į vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo D. V. ir nusprendė nuvežti jį į Žalgirio klinikas išsamesnei apžiūrai. M. K. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą apie 20.50 val. (1 t., b. l. 11).

Bendrojo pagalbos centro 2017 m. gruodžio 27 d. pranešime Nr. 41D(V)-2229 nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2017 m. spalio 9 d., 19.43 val. yra užregistruotas vienas pranešimas su įvykiu, kurio BPC ID 91150861161 (1 t., b. l. 52).

Iš 2017 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, pateikiama garso įraše užfiksuoto pokalbio stenograma (1 t., b. l. 53).

Iš 2017 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo matyti, jog Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. B. apžiūrėjo peilį ir apžiūros metu nustatė, jog peilis yra lenktinis, su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte. Peilio ilgis – 292 mm, geležtės ilgis – 96 mm, plotis – iki 28 mm, storis 2,5 mm, ji tiesi, vienašmenė, ant jos yra užrašas „STAINLESS STEEL“. Peilio rankeną sudaro mechanizmo metalinis rankenos pagrindas su pritvirtintomis dviem rudos spalvos medinėmis briaunomis. Rankenoje sumontuota atidarančioji spyruoklė ir geležtės fiksavimo mechanizmas, LED žibintuvėlis. Kairiajame rankenos šone dekoratyvinis kompasas. Įvertinęs šiuos apžiūros rezultatus, minėtas specialistas, vadovaudamasis BPK 89-92 ir 180 straipsniais, pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad tai pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm. Tai yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 39-40).

Iš 2018 m. vasario 15 d. apžiūros protokolo matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. apžiūrėjo asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iš VUL Žalgirio klinikos ir ambulatorinę asmens sveikatos istoriją iš UAB „InMedica“. Vadovaudamasis BPK 89-92 ir 205 straipsnių nuostatomis, apžiūrėjęs minėtus medicininius dokumentus, ekspertas R. R. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad D. V. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, 22-o (2-o viršutinio kairės pusės) danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 9 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 32).

Iš 2017 m. liepos 31 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopijos matyti, jog ši sutartis buvo sudaryta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (nuomos terminas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.), tarp nuomotojo – M. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuomininko D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog bent koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, kuris per 30 (trisdešimt) dienų nuo vienos šalies pareikšto reikalavimo dėl šios sutarties įsipareigojimų vykdymo neišsprendžiamas derybų būdu, turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 82-84).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., 20.58 val. M. K. K. nustatytas 1,51 prom. girtumas (1 t., b. l. 100).

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. V. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Gali būti, kad ši sutartis buvo sudaryta kaltinime nurodytą datą, t. y. 2017 m. liepos 31 d. Jam būnant Anglijoje nekilnojamojo turto brokerė pranešė, kad D. V. nenori mokėti už būstą. Grįžęs iš Anglijos į Lietuvą jis susiskambino su D. V.. Šis pasakė, kad užmokės tada, kai turės pinigus. Jis (t. y. M. K. K.) pakeitė durų spynas, įtaisė viduje signalizaciją. Kai jo nebuvo bute, atvažiavo D. V., sulaužė duris, signalizaciją, virtuvės duris, gipso kartono sieną. Tuomet jis 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val. kartu su nekilnojamojo turto brokere Č. ir savo drauge O. nuvyko į minėtą butą. Kaltinamojo teigimu, bute jis su D. V. susiginčijo, smurtavo prieš D. V. Jis norėjo nukentėjusįjį išstumti iš buto su daiktais, tačiau pastarasis sakė, kad neišeis. Tuomet jis nukentėjusiajam sudavė gal penkis kartus į galvą. Gali būti, kad nukentėjusiajam į galvą jis sudavė 6-7 kartus, kaip nurodyta kaltinime. Konflikto metu jis (t. y. M. K. K.) turėjo peilį, norėjo juo pagąsdinti, grasino nukentėjusiajam, liepė jam išeiti. Konflikto metu jis nukentėjusiajam D. V. šiek tiek prakirto lūpą, buvo šiek tiek kraujo, daugiau sužalojimų jam nepadarė. Konflikto metu butas buvo atrakintas, kas jį galėjo užrakinti. Kaltinamojo teigimu, savo veiksmus jis vertina blogai, reikėjo kreiptis į teismą, o ne savavališkai kažką daryti, gailisi. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai nukentėjusysis D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val., į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko neblaivus buto savininkas M. K. K., pastarojo draugė O. J. ir nekilnojamojo turto brokerė Č. F. Nukentėjusiojo teigimu, dėl to, kad jis kelias dienas vėlavo sumokėti už butą, tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas, kaltinamasis pareikalavo išsikraustyti iš buto, užrakino buto duris, buto koridoriuje trenkė jam 6-7 kartus kumščiu į veidą, išsitraukė iš striukės kišenės atlenkiamą peilį ruda rankena, užsimojo juo ir liepė gultis ant žemės, grasino nupjauti jam kojas. Nukentėjusiojo teigimu, jam pavyko nuo kaltinamojo pasprukti ir užsirakinti kambaryje bei iškviesti policijos pareigūnus (1 t., b. l. 19, 22). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. V. nurodė ir savo 2017 m. spalio 9 d. pareiškime (1 t., b. l. 3). Tokie nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ne tik kaltinamojo teisme duotus parodymus, tačiau ir kitų byloje esančių įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, jog tokius nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojos Č. F. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja, kurios darbas susijęs su nekilnojamojo turto pirkimais, patvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2017 m. spalio 9 d., vakare, ji su M. K. K. ir jo drauge O. J. ir tiesų buvo nuvykę į butą, esantį (duomenys nekelbtini), kurį M. K. buvo išnuomojęs D. V. pagal sudarytą nuomos sutartį. M. K. K. pradėjus aiškintis dėl įsiskolinimo sumos, tarp jo ir D. V. kilo konfliktas, kurio metu M. K. K. priėjo prie D. V., pastūmė pastarąjį į koridorių, trenkė į veidą kumščiu. Liudytojos Č. F. teigimu, ji nematė, kas vyko toliau, tačiau jie ilgą laiką grūmėsi koridoriuje, M. K. K. labiau stumdė D. V. (1 t., b. l. 55). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. J. davė gana lakoniškus parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama iš esmės tik tai, kad kaltinime nurodytu metu ji su M. K. K. ir nekilnojamojo turto brokere Č. F. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iš M. K. K. nuomojosi D. V. Liudytojos O. J. teigimu, dėl įsiskolinimo už butą tarp kaltinamojo M. K. K. ir nukentėjusiojo D. V. kilo konfliktas, kurio metu M. K. K. pristūmė D. V. prie kampo, kumščiu prispaudė pastarajam veidą. Nors liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog neatsimena, kad M. K. K. būtų grasinęs D. V. peiliu ir neatsimena, kaip, pasak jos, visą laiką šitame bute buvęs peilis, naudojamas konservams atidaryti, atsidūrė pas policijos pareigūnus (1 t., b. l. 63), visgi teismas tokius liudytojos parodymus šioje dalyje vertina kritiškai, kaip kryptingą siekį duoti savo sugyventiniui M. K. K. palankesnius parodymus ir padėti jam išvengti gana griežtos atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus ir jos rašytiniame 2017 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, jog konflikto metu M. K. K. „truputį nesusilaikė ir prisilietė. M. K. jo nelietė“ (1 t., b. l. 57), taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų policijos pareigūnų E. Z. ir P. S. parodymus, iš kurių, be kita ko, matyti, jog įvykio vietoje O. J. davė iš esmės priešingus nei apklausos metu paaiškinimus, t. y. nurodė, kad konflikto metu M. K. K. ir D. V. susistumdė ir M. K. trenkė D. V. į veido sritį (1 t., b. l. 14, 15, 17). Tokie nenuoseklūs, dviprasmiški ir vieni kitiems prieštaraujantys jos paaiškinimai tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja O. J. siekė duoti M. K. K. palankius parodymus, minimizuodama jo veiksmus ir sukeltus padarinius. Pažymėtina, jog tokie nukentėjusiosios parodymai yra paneigti ne tik paties kaltinamojo M. K. K. teisme duotais parodymais, bet ir jau aptartais ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos Č. F. parodymais, kurių teisingumu ir objektyvumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo M. K. K. kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų E. Z. ir P. S. parodymai, iš kurių turinio matyti, jog jiems pagal iškvietimą dėl sumušimo atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis D. V. jau nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad buto savininkas M. K. K. jį sumušė, grasino peiliu. Liudytojų – policijos pareigūnų teigimu, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, ant jo veido matėsi sumušimo žymės, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis nugabentas į gydymo įstaigą. Be to, iš šių liudytojų parodymų matyti, jog įvykio vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes, O. J. rankinėje buvo rastas atlenkiamas peilis su ruda rankena, o M. K. K. įvykio vietoje pripažino, kad šis peilis priklauso jam, neneigė, kad konflikto metu jis tą peilį įdėjo į O. J. rankinę (1 t., b. l. 14, 15, 17). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas E. Z. nurodė ir savo 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 11). Nukentėjusiojo D. V. parodymų apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą nuoseklumą patvirtina ir policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 19.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo – buto nuomininko D. V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo savininkas M. K. ką tik sumušė pranešėją, jis pavėlavo susimokėti už būsto nuomą, užrakino bute (1 t., b. l. 5-6). 2017 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuotas D. V. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi (minėto skambučio metu) turinys (1 t., b. l. 53) taip pat patvirtina nukentėjusiojo D. V. parodymų nuoseklumą ir kartu kitais byloje esančiais įrodymais eliminuoja galimybę vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad įvykio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, o tuo pačiu ir kaltinime nurodytą aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto R. R. padaryta išvada, iš kurios matyti, jog D. V. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, 22-o (2-o viršutinio kairės pusės) danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 9 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šią išvadą, įrašytą į 2018 m. vasario 15 d. apžiūros protokolą, ekspertas padarė apžiūrėjęs asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iš VUL Žalgirio klinikos ir ambulatorinę asmens sveikatos istoriją iš UAB „InMedica“ (t. 1, b. l. 32). Tuo tarpu byloje esanti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog 2017 m. liepos 31 d. tarp nuomotojo – M. K. K. ir nuomininko D. V. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (nuomos terminas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.), kurios 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog bent koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, kuris per 30 (trisdešimt) dienų nuo vienos šalies pareikšto reikalavimo dėl šios sutarties įsipareigojimų vykdymo neišsprendžiamas derybų būdu, turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 82-84). Nagrinėjamos situacijos kontekste, įvertinus tai, jog įvykio metu ši nuomos sutartis galiojo, bei tai, kad nesilaikydamas minėtų sutarties nuostatų kaltinamasis M. K. K. dėl susidariusio įsiskolinimo (kurio nukentėjusysis neginčijo, t. y. jį pripažino) reikalavo D. V. nedelsiant išsikraustyti iš buto ir kilusio konflikto metu panaudojo nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu psichinę bei fizinę prievartą, laikytina, jog kaltinamasis M. K. K. tokiais savo veiksmais vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę.

Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus apie tai, kad konflikto metu butas buvo atrakintas ir jis jo neužrakino, taip pat į nukentėjusiojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad buto duris užrakino kaltinamojo M. K. K. draugė O. (1 t., b. l. 22), iš kaltinamajam M. K. K. pateikto kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė apie tai, jog jis užrakino buto duris ir taip neleido D. V. pasišalinti iš buto. Teismas pažymi, jog nagrinėjamos situacijos kontekste nėra neginčijamų įrodymų, kad buto duris užrakino būtent kaltinamasis, be to, pažymėtina, jog minėtos faktinės įvykio aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nagrinėjamu atveju nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. K. kaltė padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 9 d., apie 19.00 val., bute jis iš tiesų turėjo atlenkiamą peilį, kurio geležtė buvo šiek tiek ilgesnė nei 8,5 cm. Kaltinamojo teigimu, minėtą peilį jis įsigijo prieš daugiau nei 10 metų turguje. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai E. Z. ir P. S. davė iš esmės analogiškus paaiškinimus apie tai, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 22.21 val. gavus pranešimą apie fizinio smurto panaudojimo atvejį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuvykus minėtu adresu, aiškinantis įvykio aplinkybes, minėtame bute, kaltinamojo M. K. K. sugyventinės O. J. rankinėje buvo rastas atlenkiamas peilis su ruda rankena, kuris, pasak O. J., prieš tai buvo kaltinamojo striukėje ir tik konflikto metu buvo įdėtas į jos rankinę. Minėtų liudytojų policijos pareigūnų teigimu, M. K. K. įvykio vietoje šių O. J. nurodytų aplinkybių neneigė ir pripažino, kad tas peilis priklauso jam (1 t., b. l. 14, 15, 17). Iš esmės analogiškos peilio radimo aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūno E. Z. 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 11). Šie policijos pareigūnų parodymai bei tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog įvykio vietoje rastas peilis priklausė būtent kaltinamajam M. K. K., ką pastarasis pripažino apklausiamas teisme. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo D. V. parodymai bei jo 2017 spalio 9 d. pareiškime nurodytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis M. K. K. šį peilį konflikto metu išsitraukė iš savo striukės kišenės ir juo jam mosikavo, taip pat nukentėjusiojo D. V. parodymai apie tai, kad jis minėto peilio prieš tai bute niekada nebuvo matęs (1 t., b. l. 3, 19, 22). Iš byloje esančiame 2017 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog įvykio vietoje rastas peilis yra lenktinis, su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte. Peilio ilgis – 292 mm, geležtės ilgis – 96 mm, plotis – iki 28 mm, storis 2,5 mm, ji tiesi, vienašmenė, ant jos yra užrašas „STAINLESS STEEL“. Peilio rankeną sudaro mechanizmo metalinis rankenos pagrindas su pritvirtintomis dviem rudos spalvos medinėmis briaunomis. Rankenoje sumontuota atidarančioji spyruoklė ir geležtės fiksavimo mechanizmas, LED žibintuvėlis. Pažymėtina, jog šią apžiūrą atlikto ir jos rezultatus įvertino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. B., kuris pateikė specialisto išvadą, nurodydamas, jog tai pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm. Tai yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 39-40). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklo ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; 2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio; 3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių. Įvertinus minėtame apžiūros protokole pateiktus peilio apžiūros rezultatus bei sugretinus juos su tame pačiame apžiūros protokole įrašyta specialisto išvada, teismui nekyla abejonių dėl to, jog rastas peilis atitinka minėto Įstatymo nuostatas, įtvirtintas 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir yra laikytinas civilinėje apyvartoje draudžiamu šaltuoju nešaunamuoju ginklu.