- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 1-468-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26925-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- V. C.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis sandėlio darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. M. (K. M.), mušdamas nukentėjusįjį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
jis, 2015 m. gegužės 3 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. C. (V. C.) ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio užausio – kairės pusės kaklo srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, apatinio žandikaulio lūžiais 31-41 dantų, kairės pusės kampo bei kairės pusės šakos srityse.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. M. (K. M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis K. M. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2015 m. gegužės 3 d., apie 14:30 val., smurtavo prieš nukentėjusįjį V. C., kuriam tarpusavio konflikto metu, jis sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį dėl to, kad nukentėjusysis kaltinamojo namo kieme buvo pasibėręs kažkokius miltelius, kuriuos kaltinamasis palaikė narkotinėmis medžiagomis, todėl neadekvačiai reagavo į tokį nukentėjusiojo elgesį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį V. C., kaltinamasis K. M. labai gailisi ir teigia, kad taip pasielgė nepagalvojęs apie pasekmes.
Nukentėjusysis V. C. (V. C.), duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad kaltinamasis K. M. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius kumščiu į veidą, tačiau kiek smūgių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą ir dėl kokios priežasties kilo konfliktas tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo, V. C. konkretizuoti negalėjo, kadangi nukentėjusiojo teigimu, įvykio aplinkybių jis neprisimena, tačiau teigė, kad jeigu konfliktas tarp jo ir kaltinamojo kilo dėl miltelių, tai juos maišelyje į kiemą atsinešė kaltinamojo mergina, o ne nukentėjusysis V. C..
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis K. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Smurto nukentėjusiojo V. C. atžvilgiu panaudojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais (b.l. 7-9) dokumentais – medicinos įstaigų išduotomis ligų istorijų epikrizėmis, taip pat teismo medicinos specialisto 2015 m. liepos 22 d. išvada (b.l. 25-26), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. C. (V. C.) nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio užausio – kairės pusės kaklo srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande ir apatinio žandikaulio lūžiai 31-41 dantų, kairės pusės kampo bei kairės pusės šakos srityse. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) į kairės akies bei apatinio žandikaulio sritis, gali būti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-05-03). Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu, ir sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Teismas mano, kad kaltinamojo K. M. prisipažinimas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintos nukentėjusiojo parodymais ir kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo K. M. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu K. M. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų, tačiau chuliganiškos paskatos reiškia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui padaromas be jokios rimtos priežasties ir nėra susijęs su asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo asmens santykių aiškinimusi, o padarytas kaltininkui pažeidžiant viešąją tvarką ar elementarias elgesio taisykles. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarpusavio konfliktas tarp kaltinamojo K. M. ir nukentėjusiojo V. C. kilo dėl asmeninių priežasčių, t.y. dėl, kaltinamojo nuomone, netinkamo nukentėjusiojo elgesio kaltinamojo namuose, todėl kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų, t.y siekiant pažeisti viešąją tvarką, visuotinai pripažintas elgesio taisykles ar piliečių rimtį, nėra pagrindo. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu teismas pranešė proceso dalyviams apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (BPK 256 straipsnio 2 dalis), o kaltinamasis neprašė pertraukos pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo K. M. padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis K. M. pripažino, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi apsvaigimas nuo alkoholio kaltinamajam K. M. kaltinamuoju aktu nebuvo inkriminuotas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis K. M. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 57-58). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.
Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam K. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga K. M. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis V. C. (V. C.) pareiškė 4000 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo jam padarytą neturtinę žalą (b.l. 29).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo K. M. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis V. C. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo K. M. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto apatinio žandikaulio lūžio bei trijų krūminių dantų netekimo, nukentėjusysis V. C. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime ir darbinėje veikloje, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis V. C. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konflikto kilimo priežastis, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis V. C.. Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo K. M. nukentėjusiojo V. C. naudai priteistinas 500 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2673,23 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 36-42), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo K. M. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo V. C. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo V. C. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo V. C. gydymo išlaidos sudarė 2673 eurus 23 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo K. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
K. M. (K. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu K. M. (K. M.) paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį K. M. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę, paskirtą K. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.
Išaiškinti nuteistajam K. M., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Išieškoti iš K. M. (K. M.) nukentėjusiojo V. C. (V. C.) naudai 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2673,23 € (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 23 centus) nukentėjusiojo V. C. gydymo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.