Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Kazlauskienės, teisėjų Arūno Kisieliaus ir Jurgitos Kolyčienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. E. P. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, nedirbanti, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Svetlana E. P. nužudė savo šeimos narį, o būtent ji 2016-06-11, apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė vieną kartą peiliu į šlaunies sritį nukentėjusiajam M. V., padarydama durtinę – pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos sužalojimu, kas komplikavosi šoku ir ūminiu išoriniu nukraujavimu, ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, taip tyčia nužudė artimą šeimos narį – sugyventinį – M. V.. Tokiu būdu S. E. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p..

Kaltinamoji S.E. P. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog ji su M. V. gyveno 7-8 metus. Virš metų ji gulėjo ligoninėje. 2016-06-11 d. pasiprašė gydytojo namo. M. ją pasitiko, o grįžus namo, pasiūlė alkoholio. Jie turėjo išsiskirti, nes metus kartu negyveno. S.E. P. jam leido pagyventi jos name, kol buvo ligoninėje, bet jie buvo susitarę, kad kai ji išsirašys, M. V. išeis iš jos namų, pasiims daiktus, atiduos raktus. M. V. pasiūlė išgerti atsisveikinimui. Jie atsisėdo virtuvėje ir pradėjo išgėrinėti. S.E. P. vėl grįžo prie tos temos, kad jis ją paliktų, kad ji nori ramaus gyvenimo. M. V. supyko, pašoko, norėjo suduoti S.E. P. į veidą, bet ji pasisuko, jis pataikė į galvą. S.E. P. irgi atsistojo, pradėjo bėgti link durų, norėjo išbėgti į lauką, bet durys labai sunkiai atsidarydavo, ji nesuspėjo jų atidaryti. Tuomet M. V. pačiupo ją, pradėjo tempti už rankos atgal į virtuvę, pasodino ant kėdės, pasakė, kad jis neišeis ir neduos jai ramiai gyventi. S.E. P. išsigando, nes žinojo, kad M. V. labai agresyvus, ne kartą yra smurtavęs prieš ją, sulaužęs šonkaulius. S.E. P. jam pasakė, kad ,,mes su tavim susitarėm, kad tu mane paliksi, kad aš noriu nors kažkiek ramiai pagyventi.‘‘ M. V. dar labiau įtūžo, pribėgo prie S.E. P., griebė už gerklės, pradėjo smaugti. Nežino, kaip ji atstūmė jo rankas, jis pačiupo S.E. P. už plaukų ir pradėjo tempti į kambarį. Ant stalo gulėjo peilis. Kai M. V. ją tempė, S.E. P. nežino kam paėmė peilį į rankas. Tiksliai negali prisiminti, lyg tai jau ant slenksčio į kambarį, tuo peiliu dūrė jam į koją. M. V. tada S.E. P. paleido ir atsisėdo ant lovos. Ji kažkur numetė peilį. M. V. ramus prigulė, ant kojos pasirodė dėmelė kraujo. S.E.P. pasakė, kad iškvies greitąją, bet jis pradėjo šaukti, kad nereikia, nieko nenori, nieko nekviesk. S.E.P. nepagalvojo, kad tai tiek rimta, todėl nuėjo į kitą kambarį, atsigulė. S.E. P. skaudėjo galvą, ir, tikriausiai, užsnūdo. Po kiek laiko nubudusi, užėjusi į kambarį, pamatė, kad M. V. guli ir kad jo visos kelnės šlapios. Tada ji uždegusi šviesą, pamatė, kad tai kraujas ir iškvietė greitąją. Negali prisiminti, kaip ji atidarė duris, ar buvo užrakintos durys, ar ne, neatsimena, kaip atėjo gydytojai, tik atsimena, kad gydytoja moteris ant jos šaukė. Taip pat S.E. P. neatsimena, kaip M. V. buvo išneštas. Ji atsigulė miegoti, ją pažadino policininkai, kurie ją sulaikė ir išsivežė į areštinę. Areštinėje jos neapžiūrėjo, nors ji sakė dėl savo sumušimų, kad skaudėjo galvos dešinę pusę.

Ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo šių aplinkybių, nes tik dabar pradėjo viską prisiminti, nes nustojo vartoti vaistus. Jai iki kovo mėnesio dar reikėjo gydytis ambulatoriškai, bet ji nutraukė vaistų vartojimą, kad nors kažką prisimintų. Nuo tuberkuliozės dabar nesigydo ir vaistų negeria, nes nuo tų vaistų jai buvo bloga, negalėjo nei galvoti, tik gulėti, miegoti.

Sugyventinis retai skambindavo sūnums. Sūnūs iš viso jam neskambindavo. Jis skambindavo sūnums pastoviai girtas, jie bardavosi, numesdavo ragelį, nekeldavo ragelio ir sakė jam, ji pati girdėjo: ,,Kai išgeri, tada mums skambini“. M. V. tada pykdavo, sakydavo, kad iš jo tyčiojasi. Materialiai nei M. V. savo sūnums, nei jam sūnūs nieko neduodavo. Su M. V. vaikais S.E. P. nebendravo. Tik gal du kartus pas juos buvo užėjęs nukentėjusiojo M. V. brolis. Ji pinigų neturi, gauna invalidumą po 135 eurus per mėnesį, daugiau niekur nedirba. Jai materialiai padeda mama, dukra, kuri atveždavo maisto, padeda ir teta, mamos sesuo, gyvenanti netoliese. M. V. niekada nepasirūpindavo buities reikalais, malkomis. Ligoninėje M. V. jos nelankė, buvo atėjęs tik kartą – atnešė pakeistos spynos raktus.

Įvykio vakarą ji skambino dukrai, sakė, kad M. guli ir kraujas pas jį, ir ant grindų kraujas.

Kaltinamoji E.S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes nieko neprisimena. Pasakodama įvykio aplinkybes ji nurodė, kad grįžus namo ji kartu su M. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji sunkiai atsimena kas buvo toliau, tik atsimena, kad buvo virtuvėje, o M. nuėjo prigulti į kambarį, ji jam pasakė, kad su juo skiriasi, kad jis išeitų iš jos namų. Kas buvo toliau neatsimena. Tik atsimena, kad kai grįžo iš virtuvės, pamatė, kad ant M. kojos kraujo dėmė. Ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją. M. atsisakė. Ji nuėjo miegoti (b.l. 111-112 1 t.). Kitos apklausos metu E.S. P. teigė, kad išgertuvių metu jie su M. vėl pradėjo bartis, grįžo prie tos pačios temos, kad M. išsikraustytų iš jos namų, kad ji jo nebeišlaikys, nes ji su juo gyventi nebenori. M. išeiti atsisakė, nuėjo į kambarį ir atsigulė ant lovos. Kas vyko toliau ji nepamena. Atsimena, kad ji kvietė greitąją, atsimena gydytoją iš greitosios, kuri ant jos šaukė, kad ji jo neliestų. Tuomet vėl nepamena nieko. Ankstesnėje apklausoje M. V. ji įvardino kaip sugyventinį, tačiau nori patikslinti, kad tai buvęs sugyventinis. Jie nevedė bendro ūkio, M. niekur nedirbo, buvo jos išlaikytinis, jai gulint ligoninėje jis jos praktiškai nelankė, buvo atvažiavęs tik todėl, kad pametė raktus nuo namų ir pakeitė spynas, todėl atvežė jai raktą (b.l. 114 1 t.).

Nors teisme kaltinamoji pripažino smūgį peiliu, nurodė, jog tai ji padarė gindamasi nuo nukentėjusiojo, tačiau teismas laiko, jog jos kaltė yra pilnai įrodyta liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Iš liudytojų A. K. ir G.L. S. parodymų matyti, jog jie 2016 06 12 d. apie 00.45 val. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute galimai yra įtariamoji įvykdžiusi žmogžudystę. Atvykus minėtu adresu buto durys buvo užrakintos, beldė į duris, tačiau jų niekas neatidarė, bute šviesos buvo išjungtos. Šviesdami prožektoriumi pro langą, apžiūrėjo patalpas, viename kambaryje ant grindų pastebėjo kraujo balą. Buvo nuspręsta išlaužti duris ir patekti į butą. Patraukus stipriau už durų rankenos durys atsidarė. Bute visur mėtėsi daiktai, kambaryje buvo daug kraujo, o kitame kambaryje ant lovos gulėjo kaltinamoji (S.E. P.). Ji miegojo, ją sunkiai pavyko pažadinti. Paklausus jos, kodėl kambaryje tiek kraujo, ji paaiškino, kad tą vakarą grįžo iš ligoninės savaitgaliui namo ir išgertuvių metu sukonfliktavo su savo sugyventiniu M. V. dėl to, kad ji norėjo, kad jis išeitų iš jos buto, kadangi jis gerdavo, niekur nedirbo, buvo jos išlaikytinis, bei ją mušė. M. V. jai pasakė, kad iš šio buto niekur neis, tuomet S.E. P. nuėjusi į virtuvę paėmė virtuvinį peilį ir dūrė jam į šlaunį, sugyventinis pradėjo stipriai kraujuoti, todėl S.E. P. metė peilį į kitą kambarį, paėmė savo telefoną ir iškvietė GMP. Atvykusi GMP sugyventinį išsivežė į ligoninę. Peilis buvo numestas ant žemės netoli įėjimo kambaryje, ten pat kur S.E. P. ir miegojo. S.E. P. apie tą dieną prieš ją naudotą smurtą (tampymą už plaukų, trenkimą į galvą, griebimą už gerklės) nepasakojo, nes tokios aplinkybės tikrai būtų atsispindėjusios jų tą pačią dieną rašytuose tarnybiniuose pranešimuose.

Iš liudytojų A. K. ir L. A., dirbančių GMP skubioje pagalboje, parodymų matyti, jog dirbant 2016-06-11 naktį gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) dėl galūnių traumos 43 metų vyrui. Atvykus nurodytu adresu durų iš karto niekas neatidarė. Apėjus namą, išgirdo (duomenys neskelbtini) bute garsus, grįžo atgal prie durų, vėl beldė. Duris atidarė moteris. Nuvedė juos į kambarį, kambaryje ant sofos gulėjo vyras, buvo daug kraujo, apžiūrėjus buvo nustatyta šlaunikaulio srityje durtinė žaizda, gretimoje patalpoje matė gulintį kruviną peilį, jis gulėjo ant žemės. Namie buvo tik moteris ir nukentėjęs vyras. Moteris paaiškino, kad tarp vyro ir jos įvyko konfliktas, kurio metu ji dūrė peiliu jam į šlaunį. Vyras dar buvo sąmoningas. Prašė vandens. Aplinkui buvo daug kraujo. Matėsi, kad vyras niekur išėjęs nebuvo, nes nebuvo jokių kraujo pėdsakų. Kraujas buvo tik tame kambaryje, kur vyras gulėjo ant sofos. Moteris buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jautėsi alkoholio kvapas iš jos burnos. Jiems teikiant pagalbą vyrui, moteris skambino iš savo telefono kažkam bei sakė, kad „aš nudūriau vyrą“, vardą pasakė (lyg M.). Iš karto buvo aišku, kad pataikyta į arteriją ir buvo minučių klausimas dėl jo gyvybės, vyras buvo labai nukraujavęs. Moteris jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė, kartu važiuoti į ligoninę nepageidavo. Jiems išvažiavus moteris liko namuose. Vyras mirė RVUL. Jiems būnant vietoje, moteris sakė, kad ji dūrė vyrui peiliu, be to jos girdėjo pokalbį, kai moteris kažkam skambino ir irgi pasakė, kad nudūrė vyrą.

Iš grietosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b.l. 81-82 1 t.) matyti, jog pranešimas apie įvykį buvo gautas 2016 06 11 d. 23:10 val., iš garso įrašo stenogramos (b.l. 78-79 1 t.) matyti, jog pranešėja nurodė, jog žaizda kojoje labai kraujuoja, kaip šio sužalojimo priežastį nurodė – „pradūriau“.

Iš kaltinamosios parodymų, grietosios pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog nukentėjusysis buvo sužalotas apie 23 val.

Greitosios pagalbos brigada nukentėjusįjį į ligoninę pristatė 00:04 val. (b.l. 81-82 1 t.).

Tai, kad M. V. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jis mirė, buvo smurtiniai, patvirtina specialisto išvada Nr. M 756/2016 (01), iš kurios matyti, kad M. V. mirė (duomenys neskelbtini) d., 00:35 val. nuo durtinės pjautinės dešinės šlaunies žaizdos su šlaunies arterijos sužalojimu. Į tai nurodo durtinė - pjautinė 1,6 cm ilgio žaizda dešinėje šlaunyje, kurios viršutinis galas bukas, apatinis - smailus, žaizdos kanalas apie 10 cm ilgio tęsiasi iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, per šlaunies raumenis, su šlaunies arterijos sužalojimu per visą sienelės storį, kas komplikavosi šoku, ūmiu išoriniu nukraujavimu. Sužalojimas padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kvalitikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas dešinės plaštakos IV-o piršto krumplio projekcijoje, pagal makroskopinį vaizdą padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi paros laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Linijiniai odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, riboto paviršiaus daiktu (daiktais), ar daikto galu, paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Injekcinės žymės abipus alkūnių linkiuose pagal makroskopinį vaizdą padarytos duriančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina medicininių manipuliacijų metu, todėl kaip sužalojimai nekvalifikuojamos. M. V. kūne nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose, visumoje griuvimui nėra būdingi. Po išvados 3.1 punkte nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti), kol neprarado sąmonės. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo jam metu galėjo būti įvairiose pozose, tačiau labiausia tikėtinas užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas yra prieš priešais. Išvados 3.1 punkte nustatytas sužalojimas padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (b.l. 49-55 1 t.).

Apžiūrėjus lavoną ir jo kelnes nustatyta, jog M. V. lavono dešinėje kojoje šlaunies srityje pjautinė durtinė žaizda (b.l. 24-26 1 t.), o kelnės, t.y. džinsai, labai stipriai išteptos skysčiu panašiu į kraują, ant dešinės klešnės durtinė skylutė (b.l. 28-32 1 t.).

Iš eksperto S. C. paaiškinimų matyti, kad M. V. po patirtų sužalojimų galėjo išgyventi ir atlikti savarankiškus veiksmus nuo kelių iki keliolikos minučių (b.l. 57-58 1 t.).

Apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog namas yra padalintas į keturis butus. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje įėjimas į virtuvę. Išėjus iš virtuvės ir pasukus į kairę patenkama į kambarį Nr. 1, kurio dešinėje prie sienos stovi lova, ant kurios raudonos dėmės. Šalia lovos ant grindų raudonos dėmės. Šalia lovos ant grindų guli kelnės, batas, džinsinės kelnės, ant raudono skysčio dėmės esančios ant grindų užmesta pagalvė. Priešais įėjimo duris į kambarį Nr. 1 yra durys, pro kurias patenkama į Nr. 2, kurio kairėje pusėje, prie atidarytų durų guli peilis juoda rankena, ant kurio ašmenų matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūros metu paimta: peilis iš kambario Nr. 2, nuoplovos su kraujo pėdsakais iš kambario Nr. 1, cigarečių nuorūkos "Fest" ir "NZ" iš virtuvės nuo spintelės, džinsinės kelnės, kurios buvo šalia lovos kambaryje Nr. 1 (b.l. 3-15 1 t.).

Netoli durų kitame kambaryje nei buvo nukentėjusysis, peilį matė ir GMP darbuotojos, atvykusios pagal iškvietimą.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2016-06-12 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), geležtės - rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su M. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000000000000003 % (b.l.69-70 1 t.).

Teisme kaltinamoji S.E. P. nurodė, jog peiliu nukentėjusiajam dūrė po to kai jis ją tampė už plaukų, sudavė į galvą (norėjo pataikyti į veidą, bet ji išsisuko), smaugė, vėl tampė už plaukų, tačiau kelis kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo nurodžiusi jokių smurtinių nukentėjusiojo veiksmų. Atvirkščiai, iš jos parodymų matyti, jog po žodinio barnio „M. išeiti atsisakė, bei nuėjo į kambarį ir atsigulė ant lovos“, o ankstesnės apklausos metu pastaroji teigė, jog jie buvo virtuvėje, o M. nuėjo prigulti į kambarį“, ir tik tuomet „ji jam pasakė, kad su juo skiriasi, kad jis išeitų iš jos namų“.

Tai, kad nukentėjusysis vartodavo prieš kaltinamąją smurtą, matyti iš liudytojų S. S., A. O., J. L. (kaltinamosios mamos, dukros, tetos) parodymų, 2013 06 26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, gynybos teismui pateiktų 2015 02 27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK 2016 12 01 rašto (b.l. 61-63, 68-70 2 t.). Tai kad nukentėjusysis buvo linkęs prieš ją smurtauti kaltinamoji nurodė ir po įvykio į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kurie apie tai pažymėjo savo tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 16, 20 1 t.), tačiau pastarieji teisme patvirtino, jog tarnybiniuose pranešimuose žodžiai „bei ją mušė“ nurodyti apskritai, o ne konkrečiai, kad tą dieną kaltinamoji būtų buvusi sumušta. Jokių sumušimo požymių ant kaltinamosios įvykio vietoje 2016 06 11-12 naktį jie nepastebėjo, apie tai, kad nukentėjusysis būtent įvykio dieną ją būtų mušęs, tampęs už plaukų, smaugęs, kaltinamoji įvykio vietoje jiems nenurodė, nes tokios aplinkybės tikrai būtų buvusios aprašytos jų tarnybiniuose pranešimuose. Atvykus pareigūnams kaltinamoji miegojo, ją buvo sunku prižadinti. Įvykio vietoje buvusioms GMP darbuotojoms kaltinamoji jokiais sveikatos sutrikdymais taip pat nesiskundė, būti kartu vežama į ligoninę – nesiprašė. GMP darbuotojų teigimu, jei būtų buvę kokie nors nusiskundimai sveikata, jos ją tikrai būtų apžiūrėjusios. Tai, jog S.E. P. kūne sužalojimų nekonstatuota, patvirtina ir kitą dieną po įvykio surašyta 2016 06 13 d. specialisto išvada (b.l. 124 1 t.). Šioje išvadoje taip pat nėra jokių nuorodų į kaltinamosios nusiskundimus sveikata ir/ar nuorodų į sužalojimus.

Kaltinamoji nurodė, jog dėl vartojamų vaistų ji po įvykio neprisiminė visų aplinkybių, o dabar, nustojusi gerti vaistus, jas prisiminė ir teisingus parodymus duoda teisme. Teisme liudytoja apklausta S.E. P. gydžiusi gydytoja A. P. nurodė, jog įvykio dieną S.E. P. iš ligoninės nebuvo išleista, ji iš ligoninės pabėgo ir daugiau tęsti gydymo, kuris buvo numatytas iki 2017 m. kovo mėnesio – nebegrįžo. S.E. P. kai kurie skirti vaistai galėjo turėti įtakos atminčiai, tačiau, būdama ligoninėje ji atminties sutrikimais nesiskundė, o nusakyti kaip kaltinamosios vartoti vaistai veikia pavartojus alkoholio, kokią tai turi įtaką kaltinamosios elgesiui, atminčiai – negali. Taip pat negali atsakyti, ar gali asmuo nustojęs vartoti vaistus prisiminti prieš pusmetį buvusias aplinkybes ar ne.

Teismo nuomone, kaltinamosios versija, jog ji tik dėl nukentėjusiojo prieš ją pavartoto smurto gindamasi dūrė pastarajam peiliu, laikytina paneigta byloje surinktais įrodymais. Teisme apklausta liudytoja V. B. nurodė, jog įvykio dieną ji girdėjo, kaip nukentėjusysis rėkė, tačiau tai buvo apie 18-19 val., o bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam peiliu buvo durta apie 23 val. Taigi, objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltinamąją būtent įvykio metu (apie 23 val.) byloje nėra. Teisme išdėstytą kaltinamosios versiją dėl jos gynimosi nuo nukentėjusiojo, teismas laiko jos gynybos pozicija ir tiki jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu ji niekam (nei gydytojams, nei policijos pareigūnams, nei ekspertui) nenurodė jokių smurtinių nukentėjusiojo prieš ją veiksmų. Kaltinamoji nurodė, kad nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo, pamačiusi, kad šis labai kraujuoja, nors pastarajam ir prieštaraujant, pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Nors teisme kaltinamoji S.E. P. nurodė, jog nukentėjusysis M. V. nebuvo jos sugyventinis, nes su juo ji jau metus negyveno, nes ji gydėsi ligoninėje, kur pastarasis jos beveik nelankė, ji buvo liepusi jam iki jai sugrįžtant iš ligoninės išsikraustyti, kaip įrodymą pateikė teismui 2015 02 27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas laiko, jog nukentėjusysis atitinka BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyto “šeimos nario“ statusą.

Iš kaltinamosios parodymų matyti, jog ji kartu su nukentėjusiuoju gyveno 7-8 metus, pasak kaltinamosios, ji jį išlaikė. Kaltinamoji S.E. P. teigia, jog per šiuos 7-8 metus apie pusantrų metų kartu negyveno, nes jis „sėdėjo“ kalėjime, o metus iki įvykio kartu negyveno, nes ji gydėsi ligoninėje, kurioje jis jos beveik nelankė. Kol ji gydėsi nukentėjusysis gyveno jos name.

Teismas tokius kaltinamosios parodymus laiko nenuosekliais ir prieštaraujančiais vieni kitiems. Akivaizdu, jog asmeniui atliekant bausmę pataisos namuose ar ilgą laiką gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje, fiziškai jie yra atsiriboję, tačiau iš kaltinamosios parodymų matyti, jog jai esant ligoninėje nukentėjusysis visus metus savarankiškai gyveno jos bute, ko, teismo nuomone, negalėtų padaryti visiškai buto savininkui svetimas žmogus. Iš kaltinamosios parodymų matyti, jog nukentėjusysis grįžtančią iš ligoninės kaltinamąją pasitiko stotelėje, kartu grįžo namo, kur vėliau kartu išgėrinėjo, po ko nuėjo į kambarį prigulti, t.y. kaltinamosios nurodomas nukentėjusiojo elgesys pilnai atitinka kartu gyvenančio asmens veiksmus.

Nors, pasak kaltinamosios, ji norėjo nukentėjusįjį išvaryti iš namų, tačiau iki įvykio dienos nukentėjusysis savarankiškai ir be kaltinamosios išlaikymo gyveno kaltinamosios name ir, pastarajai ilgą laiką nesant namuose, prižiūrėjo jos būstą, kas, teismui leidžia daryti išvadą, kad buvo kaltinamosios sugyventinis BK 129 str. 2 d. 3 p. prasme. Ta aplinkybė, kad, pasak kaltinamosios, nukentėjusysis jos nelankė ligoninėje, atsižvelgiant į ligoninės tipą, bei kaltinamajai gydytą ligą - atvira tuberkuliozė, teismo nuomone, nepaneigia aukščiau padarytos išvados, nes, ir pasak kaltinamosios dukters A. O., ji taip pat pas motiną ligoninėje per metus buvo tik kelis kartus ir tik labai trumpai, perduoti pinigų.

Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent kaltinamoji S.E. P. savo sugyventiniu M. V. dūrė vieną smūgį peiliu į koją ir šių jos veiksmų pasekoje nukentėjusysis mirė. Kaltinamosios parodymų, jog ji nukentėjusiajam dūrė dėl prieš ją pavartoto smurto, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Iš specialisto išvados Nr. M 756/2016 (01) (b.l. 53 1 t.) matyti, jog peiliu padarytos žaizdos ilgis apie 10 cm kas leidžia teismui daryti išvadą, jog tokio gylio žaizdos padaryti netyčia/neatsargiai neįmanoma. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog durta buvo ne į krūtinę ar pilvą, t.y. ne į aiškiai gyvybiškai svarbias kūno vietas, nukentėjusiajam buvo smogta vieną kartą, kitų smurto požymių nėra nustatyta, todėl tai leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamoji S.E. P. veikė neapibrėžta tyčia.

Kaltinamoji S.E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog ji kartu su nukentėjusiuoju gėrė. Kaltinamajai 2016 06 15 d. 04:10 val., t.y. po daugiau nei 5 val. po įvykio buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas (b.l. 145 1 t.), ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad dalies aplinkybių neprisimena. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios elgesį dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam lėmė jos apsvaigimas nuo alkoholio (neatmestina, kad ir dėl alkoholio vartojimo kartu su vaistais). Duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji būtų buvusi nepakaltinama, byloje - nėra.

Kaltinamoji S.E. P. teigia, kad konfliktą išprovokavo būtent nukentėjusysis – pirmas pradėjęs ją tampyti už plaukų, mušti, smaugti. Nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina ankstesnį nukentėjusiojo netinkamą elgesį, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, jog įvykio dieną prieš S.E. P. taip pat buvo smurtauta. Būtinosios ginties ar kitų atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, dėl kurio šis mirė, o tarp kaltinamosios S.E. P. veiksmų (dūrio peiliu) ir įvykusių pasekmių – nukentėjusiojo M. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas laiko įrodytu, kad S.E. P. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį M. V., todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. pagal pasekmes.

E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, iš esmės neneigdama tos aplinkybės jog ji galėjo sužaloti M. V. dėl ko pastarasis mirė, kolegijos nuomone, savo parodymuose ji nebuvo nuoširdi, kolegijos nuomone, kaltinamosios parodymai yra derinami prie bylos aplinkybių. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams (b.l. 145 1 t.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, vertina jos asmenines savybes: ji administracine tvarka nebausta, psichiatrinėje, priklausomybės ligų įskaitose neregistruota (b.l. 153, 135-137 1 t.), nedirbanti. S.E. P. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atėmė gyvybę savo sugyventiniui. Įvertinant kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis (nors neteista, tačiau nenustatyta jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nužudė nukentėjusįjį iš esmės be jokios aiškios priežasties, nenustačius provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ar tam tikrų aplinkybių, galėjusių lemti didelį ir staigų kaltinamosios susijaudinimą), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant minimalaus dydžio.

Paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas, ir registracija policijos įstaigoje paliktinos iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus jos panaikintinos ir vykdytinas nuosprendis.

S.E. P. laikinai sulaikyta nuo 2016 06 12 01.00 val. iki 2016 06 13 15.40 val., todėl į bausmės laiką įskaitytinos 2 sulaikymo paros.

Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. V. ir R. V. parodymų matyti, jog jie yra M. V. sūnūs. Su tėvu bendraudavo retai, atsitiktinai susitikus, kartą-du į metus. Nuolatinių glaudžių santykių nepalaikė, tačiau jo nevengė, nors pastarasis į juos jokios pagalbos nesikreipė, nerodė iniciatyvos dažniau bendrauti. Žinojo, kad jis gyvena su moterimi, tačiau jo nei namuose, nei jam būnant įkalinimo įstaigose nelankė, iš dalies ir dėl to, kad jų pačių materialinė padėtis nebuvo itin gera. 2016-06-12 jie sužinojo, kad jų tėvas mirė nuo durtinės žaizdos kojoje. Abu nukentėjusieji D. V. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu prašė priteisti po 10 000 Eur (teismas atkreipia dėmesį, jog jų pareikštos turinės pretenzijos - b.l. 92, 95 ne visai atitinka procesiniam dokumentui – civiliniam ieškiniui, keliamus reikalavimams, tačiau šios pretenzijos yra aiškios ir suprantamos, todėl nagrinėtinos). Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti D. V. ir R. V., išklausę kaltinamąją, teisminio nagrinėjimo metu savo reikalavimus sumažino per pusę iki po 5 000 Eur. Patvirtino, jog abu yra gavę iš Teisingumo ministerijos išmokas iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo. Iš esmės tėvo laidotuves organizavo tėvo sesuo ir broliai, jie (nukentėjusieji) tik kažkiek prie to prisidėjo, tačiau pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia.

CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymų matyti, kad jie su tėvu bendraudavo epizodiškai, tačiau jo nevengė ir jo nesigėdijo, tikėjosi, jog kada nors pastarasis pakeis savo gyvenimo būdą. Smurtinio nusikaltimo pasekoje gyvybės neteko jų tėvas, kas nežiūrint į jų epizodinį bendravimą, vis viena neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems nužudytojo vaikams dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į nužudytojo santykių su savo vaikais epizodiškumą, į tai, jog D. V. ir R. V. jau yra pilnamečiai, savo šeimas turintys asmenys, pastariesiems jau dalis žalos atlyginta gaunant išmokas iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo, D. V. ir R. V. naudai iš kaltinamosios priteistina po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, teismo nuomone, laikytina atitinkanti teisingumo bei protingumo kriterijus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, ir kt.:

Džinsinės kelnės (2016 09 29 kvitas Nr.LS001910) , marškinėliai, megztinis, kelnaitės, kojinės, pledas, rankšluostis (2016 09 29 kvitas Nr. LS001914), peilis, 5 nuorūkos, nuoplova, daktiloskopinės kortelės (2016 09 29 kvitas Nr. LS0001908), kraujo ir seilių mėginiai (2016 10 27 kvitas Nr. LS001908), priduoti saugojimui į VPK saugojimo kamerą (b.l.33-34, 42-43, 71-72, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini

BPC garso įrašas (b.l. 77 1 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas byloje.

2016-10-11 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l.141-142 1 t.) paliktinas iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S.E.P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jai laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones - dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą ir registraciją policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus jas panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016 06 12 d. iki 2016 06 13 d. (dvi paras).

Bausmės pradžią S.E. P. skaičiuoti nuo sulaikymo ir pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: džinsines kelnes (2016 09 29 kvitas Nr.LS001910), marškinėlius, megztinį, kelnaites, kojines, pledą, rankšluostį (2016 09 29 kvitas Nr. LS001914), peilį, 5 nuorūkas, nuoplovą, daktiloskopines korteles (2016 09 29 kvitas Nr. LS0001908), kraujo ir seilių mėginius (2016 10 27 kvitą Nr. LS002004), saugomus VPK saugojimo kameroje (b.l.33-34, 42-43, 71-72, 74 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

BPC garso įrašą (b.l. 77 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

R. V. ir D. V. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš S.E. P.: nukentėjusiojo R. V. naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo D. V. naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2016-10-11 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S.E. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.141-142 1 t.) uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti, palikti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.