- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-1239-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07651-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- K. B.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Trečiasis asmuo
- G. Ž.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos už judriojo ryšio paslaugas, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – G. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. B. 23724,47 Lt skolą už ryšio paslaugas, 4270,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas K. B. 2001 m. kovo 13 d. su UAB „Omnitel“ sudarė Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį Nr.OM 032485, kuria atsakovui buvo suteikti du telefono numeriai ir pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas (sutarties 5.4 p.). Atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos, už kurias atsiskaityti buvo pateiktos 2001 m. balandžio 1 d. sąskaitos, tačiau už paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas 23724,47 Lt. Įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisę UAB „Omnitel“ 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi perleido Lindorff Oy. Ieškovas iš atsakovo taip pat prašė priteisti 0,1 delspinigius (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d., sutarties 6.4 p.) ir procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas K. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mobiliojo ryšio paslaugomis naudojosi ne jis, todėl nėra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą. Pasirašęs sutartį su UAB „Omnitel“, gautus telefoną ir dvi SIM korteles atsakovas perdavė G. Ž.. Atsakovas 2001 m. kovo mėnesį nebuvo išvykęs iš Lietuvos, todėl negalėjo naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis Vokietijoje. Be to ieškovo reikalaujamos priteisti sumos nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, iš atsakovo K. B. 23724,47 Lt užmokesčio už ryšio paslaugas, 4270,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27994,87 Lt) nuo 2009 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovo prievolę sumokėti ieškovo reikalaujamo dydžio užmokestį įrodo ieškovo pareiškimų, 2001 m. kovo 13 d. sutarties kopijos, pradinio kreditoriaus išrašytos sąskaitos. Sąskaitose nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis ir jų kaina. Šią kainą atsakovas turėjo sumokėti iki sąskaitose nurodytos datos – 2001 m. balandžio 1 d. Atsakovo argumentai, kad jis pats nesinaudojo pradinio kreditoriaus (UAB „Omnitel“) paslaugomis, nepaneigia atsakovo prievolės sumokėti sąskaitose nurodytą užmokestį. Pagal sutarties 5.2 punktą atsakovas be UAB „Omnitel“ sutikimo neturėjo teisės perduoti SIM kortelių tretiesiems asmenims. Perduodamas SIM korteles trečiajam asmeniui G. Ž., atsakovas prisiėmė riziką už šio asmens veiksmus, atliktus naudojantis jam perduotomis kortelėmis. Pagal sutarties 6.1 punktą atsakovas privalėjo kas mėnesį už naudojimąsi ryšio paslaugomis sumokėti pagal pateiktas sąskaitas. Sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos jo paties nurodytu adresu. UAB „Omnitel“ į sąskaitas įrašė to laikotarpio paslaugų pobūdį (tarptautiniai skambučiai) ir kainą. Teismas konstatavo, jog netikėti sąskaitose esančiais duomenimis nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir TS prie Vilniaus m. VPK 2 PK tardytojos 2001 m. gruodžio 31 d. nutarime nutraukti bylą konstatuotos aplinkybės. Reikalavimo teisę pradinis kreditorius 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi perleido ieškovui. Atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, todėl atsakovas prievoles, kylančias iš sutarties Nr. OM 032485, privalo įvykdyti ieškovui (CK 6.101, 6.109 str.). Teismas konstatavo, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui užmokesčio už ryšio paslaugas, todėl šį užmokestį priteisė (CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 3 d.). Pagal sutarties 6.4 punktą, laiku neapmokėjęs sąskaitos, atsakovas privalėjo mokėti ieškovui 0,1 % delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau šio įsipareigojimo taip pat nevykdė, todėl prašomą priteisti delspinigių sumą teismas taip pat priteisė (CK 6.71, 6.73 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo sprendimą panaikinti. Nurodo, jog teismas priteisė skolą, kurios egzistavimo fakto ieškovas (naujas kreditorius) neįrodė, t.y. nepateikė jokių duomenų apie 23724,47 Lt skolos už ryšio paslaugas susidarymo aplinkybes, o tik pateikė pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ sąskaitas Nr.5006972171 ir Nr.5006972172. Teismas šių sąskaitų turinio teisingumu ir pagrįstumu neįsitikino, nes neišreikalavo ir neįvertino pokalbių išklotinių. Nuo sutarties su UAB „Omnitel“ sudarymo (2001 m. kovo 13 d.) iki UAB „Omnitel“ sąskaitų išrašymo (2001 m. balandžio 1 d.) atsakovas nebuvo užsienyje, į užsienį neskambino, todėl UAB „Omnitel“ atsakovui negalėjo suteikti tarptautinio ryšio paslaugų. UAB „Omnitel“ sąskaitas išrašė 2001 m. balandžio 1 d., o ieškinys buvo pareikštas tik 2009 m. birželio 17 d. Iki ieškinio pareiškimo pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ nesiėmė jokių veiksmų skolai iš atsakovo prisiteisti ir išieškoti, o tai kelia abejones jo reikalavimo, kuris perleistas ieškovui, pagrįstumu ir galiojimu. Pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą kitam asmeniui perleidęs kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Tačiau UAB „Omnitel“ ieškovui neperdavė tarptautinių pokalbių išklotinių, kurių pagrindu turėjo būti suformuotos ginčo sąskaitos, todėl UAB „Omnitel“ reikalavimas į atsakovą yra negaliojantis. Pagal CK 6.105 straipsnio 1 dalį pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, todėl į civilinę bylą buvo privaloma trečiuoju asmeniu įtraukti pradinį kreditorių UAB „Omnitel“, ko teismas nepadarė ir tai yra dar vienas iš teismo sprendimo panaikinimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lindorff Oy prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sudarydamas atlygintinų ryšio paslaugų sutartį atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ aptarė atsiskaitymo tarp šalių būdą – pagal išrašytas sąskaitas, todėl atsakovas klaidingai savo prievolę kildina ne pagal sąskaitą, o pagal srauto duomenis (sutarties 6 dalis). Atsakovas nesikreipė dėl detalizuotų sąskaitų pateikimo, šių duomenų gauti nepageidavo ir tokį prašymą išreiškė tik teisme. Atsakovui buvo teikiamos atlygintinos skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, atsakovas patvirtino perdavęs SIM korteles naudotis kitiems asmenims, todėl aplinkybės, kad jis nebuvo išvykęs į užsienį ir į užsienį neskambino, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigia atsakovo pareigų pagal sutartį vykdymo ir atsakomybės už aplaidžius ir nerūpestingus veiksmus. Priešingai nei teigia apeliantas, pradinis kreditorius UAB „Omnitel“, nedelsdamas po skolos susidarymo fakto, ėmėsi aktyvių veiksmų skolai atgauti ir 2001 m. birželio 27 d. kreipėsi į policiją. Atsakovas žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Apeliantas neginčijo ieškovo ir UAB „Omnitel“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, todėl UAB „Omnitel“ neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nesąlygoja priimto teismo sprendimo panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas K. B. ir UAB „Omnitel“ atsakovo prašymu (b.l. 5-6) 2001-03-13 sudarė skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM 032485 (b.l. 7-8), kuria atsakovui buvo suteikti du telefono numeriai 9832942 ir 8755723 ir teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis šiomis paslaugomis ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka pagal pateiktas sąskaitas. UAB „Omnitel“ 2001-04-01 išrašė atsakovui sąskaitas Nr.5006972171 ir Nr.5006972172, kuriose nurodyta iš viso 23724,47 Lt suma už suteiktas paslaugas – tarptautinius skambučius (b.l. 9, 10), bet atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo. UAB „Omnitel“ 2008-12-22 sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovui Lindorff Oy (b.l. 15), ieškovas apie kreditoriaus pasikeitimą pranešė atsakovui (b.l. 14).
Dėl susidariusio 23724,47 Lt įsiskolinimo ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas šią sumą priteisti iš atsakovo K. B.. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino ir įsiskolinimą iš atsakovo priteisė pilnai, pasirėmęs pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ sąskaitų Nr.5006972171 ir Nr.5006972172 duomenimis. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog teismas šių sąskaitų turinio teisingumu ir pagrįstumu neįsitikino, neišreikalavo ir neįvertino pokalbių išklotinių. Be to atsakovas tvirtina, kad mobiliojo ryšio paslaugomis naudojosi ne jis, nes, pasirašęs sutartį su UAB „Omnitel“, gautus telefoną ir dvi SIM korteles perdavė G. Ž., o nuo sutarties su UAB „Omnitel“ sudarymo (2001 m. kovo 13 d.) iki UAB „Omnitel“ sąskaitų išrašymo (2001 m. balandžio 1 d.) pats jis (atsakovas) nebuvo užsienyje, į užsienį neskambino, todėl UAB „Omnitel“ negalėjo suteikti jam tarptautinio ryšio paslaugų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Ieškovo reikalavimas priteisti skolą už ryšio paslaugas yra kildinamas iš atsakovo ir UAB „Omnitel“ 2001 m. kovo 13 d. sudarytos Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutarties Nr.OM 032485, kuria atsakovui buvo suteikti du telefono numeriai ir pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas (b.l. 7-8). Šios sutarties ar jos sąlygų atsakovas neginčija. Atsakovo argumentai, kad jis pats nesinaudojo UAB „Omnitel“ paslaugomis nepaneigia jo sutartinės prievolės sumokėti įsiskolinimą, nes pagal sutarties Nr. OM 032485 nuostatas (5.2 punktą) atsakovas be UAB „Omnitel“ sutikimo neturėjo teisės perduoti SIM kortelių, kurių duomenys nurodyti abonento pareiškimuose (b.l. 5, 63), tretiesiems asmenims. Perduodamas SIM korteles trečiajam asmeniui G. Ž., atsakovas prisiėmė riziką už šio asmens veiksmus, atliktus naudojantis jam perduotomis kortelėmis. Pažymėtina, kad atsakovas, nevykdydamas sutartyje numatyto draudimo ir perduodamas naudotis SIM korteles trečiajam asmeniui, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, netinkamai vykdė prisiimtus sutartimi įsipareigojimus, todėl privalėjo suprasti ir prisiimti tokių savo veiksmų galimas pasekmes. Atsakovas sudarė atlygintinų skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį, patvirtino perdavęs SIM korteles naudotis trečiajam asmeniui, kuris ketino išvykti į užsienį, todėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nebuvo užsienyje ir į užsienį neskambino, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nepaneigia atsakovo pareigų pagal sutartį už jo paties aplaidžius ir nerūpestingus veiksmus. Tokiu būdu atsakovo prievolę sumokėti ieškovui įsiskolinimą už suteiktas atlygintinas ryšio paslaugas įrodo rašytiniai įrodymai - ieškovo pareiškimų ir 2001-03-13 sutarties kopijos (b.l. 5-8, 63) bei į bylą pateiktos UAB „Omnitel“ sąskaitos (b.l. 9, 10).
Sudarydamas minėtą atlygintinų ryšio paslaugų sutartį, atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ susitarė ir dėl atsiskaitymo tarp šalių tvarkos – pagal išrašytas sąskaitas kas mėnesį (sutarties 6 punktas), todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsiskaitymo įsiskolinimas turi būti nustatomas ne pagal pateiktas sąskaitas, bet pagal šių sąskaitų pagrindimą (srauto duomenis). Pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ išrašytose sąskaitose (b.l. 9-10) nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis – tarptautiniai skambučiai ir jų kaina. Šią kainą atsakovas turėjo sumokėti iki sąskaitose nurodytos datos, t.y. iki 2001-04-01. Sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos paties atsakovo nurodytu adresu (b.l. 5, 6, 63). Netikėti sąskaitose esančiais duomenimis, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Pats atsakovas baudžiamojoje byloje patvirtino, kad jis pagal sutartį įsigijo telefoną, dvi SIM korteles, sudarė sąlygas naudotis kortelėmis užsienyje (sumokėjo roauming paslaugos užstatą) ir gautas SIM korteles bei telefoną iš karto perdavė G. Ž., kuris ketino išvykti į užsienį (nutarime nutraukti baudžiamąją bylą (b.l. 35-37) konstatuotos aplinkybės).
Kaip jau minėta, reikalavimo teisę pradinis kreditorius UAB “Omnitel” 2008-12-23 sutartimi (b.l. 15-17) perleido ieškovui Lindorff Oy. Atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą (b.l. 14). Todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad reikalavimo perleidimas yra teisėtas ir galiojantis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą kitam asmeniui perleidęs kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Tačiau UAB „Omnitel“ ieškovui neperdavė tarptautinių pokalbių išklotinių, kurių pagrindu turėjo būti suformuotos ginčo sąskaitos, todėl UAB „Omnitel“ reikalavimas į atsakovą yra negaliojantis. Toks apelianto argumentas nebuvo nurodytas jo atsiliepime į ieškinį ir nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Apelianto skundo argumentai, kad iki ieškinio pareiškimo pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ nesiėmė jokių veiksmų skolai iš atsakovo prisiteisti ir išieškoti, o tai kelia abejones jo reikalavimo, kuris perleistas ieškovui, pagrįstumu ir galiojimu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pats atsakovas apklausiamas baudžiamojoje byloje pripažino, kad maždaug po savaitės nuo sutarties sudarymo ir jo SIM kortelių perdavimo trečiajam asmeniui „jam paskambino iš UAB „Omnitel“ ir pasakė, kad Vokietijoje jo paimtais telefonų numeriais labai daug prikalbėta“ (nutarime nutraukti baudžiamąją bylą (b.l. 35-37) konstatuotos aplinkybės). Po to, priešingai, nei nurodo apeliantas, pradinis kreditorius nedelsdamas po skolos susidarymo ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų skolai atgauti, o būtent: 2001-06-27 pateikė reikalavimą apmokėti skolą (b.l. 11), kreipėsi į policiją dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jau 2001-07-03 buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri 2001-12-31 nutraukta nenustačius nusikaltimo sudėties (b.l. 35-37). Apie atliekamą ikiteisminį tyrimą atsakovas žinojo – jis baudžiamojoje byloje buvo apklaustas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie paneigtų, kad jis yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą. Todėl ne pradinis kreditorius, o pats atsakovas, žinodamas apie susidariusią padėtį, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai.
Dar vienas argumentas, kurį apeliantas nurodo kaip vieną iš skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, yra tai, jog pagal CK 6.105 straipsnio 1 dalį pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, todėl, apelianto tvirtinimu, į civilinę bylą buvo privaloma trečiuoju asmeniu įtraukti pradinį kreditorių UAB „Omnitel“, ko teismas nepadarė. Teisėjų kolegija ir šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi atsakovas ieškovo Lindorff Oy ir pradinio kreditoriaus UAB “Omnitel” reikalavimo perleidimo sutarties neginčija ir neįrodinėja, kad ieškovas Lindorff Oy nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės pagal 2001 m. kovo 13 d. Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį Nr.OM 032485. Atsakovo nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad už pagal šią sutartį suteiktas paslaugas turėtų atsiskaityti ne jis, o trečiasis asmuo G. Ž.. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pradinio kreditoriaus UAB “Omnitel” nedalyvavimas nagrinėjamoje byloje sąlygoja priimto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pagrįstą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.