Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (A. M.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 20 parų administraciniu areštu ir transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; pagal ATPK 123 str. 1 d. 40 Eur bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. 30 Eur bauda; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 10 Eur bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. M. paskirta galutinė nuobauda – 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas ir transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas; nutarimui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 11 d. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 11 d., apie 17.00 val., ties (duomenys neskelbtini) g. 19 namu, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. J., būdamas neblaivus, kadangi atsisakė tikrintis girtumą, tai pripažintina kaip sunkus girtumo laipsnis (daugiau kaip 2,50 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, be to, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, ir 226 punktų reikalavimus. Tokie A. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 7 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 130² str. 20 parų administracinį areštą ir transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą; pagal ATPK 123 str. 1 d. 40 Eur baudą; pagal ATPK 123 str. 5 d. 30 Eur baudą; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 10 Eur baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. M. paskirta galutinė nuobauda – 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas ir transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nutarimui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. J..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės padarius ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. padarė ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o apelianto keliama versija, kad byloje nėra įrodymų dėl jo kaltės, o policijos pareigūnų parodymai neteisingi, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Teismas išsamiai išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M., tiek ir kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų M. R. ir I. J. bei liudytojo B. S. teisme duotus parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi, o kuriuos atmetė. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti A. M. pažeidimų padarymu. Tuo tarpu paties apelianto A. M. parodymai prieštarauja visai kitai įrodomajai bylos medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos kritiškai įvertino ir jais nesirėmė, o liudytojo B. S. parodymus vertino kaip siekį padėti A. M. išvengti administracinės atsakomybės, nes jie yra draugai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio faktinių aplinkybių ir išvados, kad būtent A. M. 2014-12-11, apie 17.00 val., ties (duomenys neskelbtini) g. 19 namu, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kadangi atsisakė tikrintis neblaivumą, tai pripažintina kaip sunkus girtumo laipsnis (daugiau kaip 2,50 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 127 str. 3 d., 129 str. numatytų pažeidimų padarymą, be to, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. M. veikoje yra visi ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą.

Kaip matyti iš A. M. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka ir su jam paskirta nuobauda – 20 parų administraciniu areštu. Ši nuobaudos rūšis numatyta dėl vieno iš A. M. inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 130² str. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų arba vengusių neblaivumo patikrinimo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 127 str. 3 d. ir 129 str. numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, kaip matyti, šio straipsnio sankcijoje administracinis areštas numatytas kaip alternatyvi nuobauda. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą paskyrė griežtesnę iš numatytų alternatyvių sankcijų – administracinį areštą. Apeliantas šią nuobaudos rūšį ginčija, teigdamas, kad jis negali būti, kaip pats nurodo, nelaisvėje, nes turi pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus. Tačiau, nors apeliantas A. M. teigia, kad jam nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė iš alternatyvių nuobauda, tačiau skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančią A. M. charakterizuojančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą skirti A. M. administracinį areštą (už šį pažeidimą paskirtas ir pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, tačiau šios nuobaudos apeliantas neginčija). Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, A. M. ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už analogiškus teisės pažeidimus (automobilio vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta), nemoka jam paskirtų baudų (b. l. 7–14), o tai, kad jis ir vėl daro analogiškus pažeidimus, už kuriuos anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka paskiriant, be kita ko, baudas, rodo, kad anksčiau jam paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės ir kad paskirtų administracinių nuobaudų prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti. Apygardos teismas pažymi, kad nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais, o šiuo atveju akivaizdu, jog ankstesnėmis nuobaudomis A. M. tokie tikslai pasiekti nebuvo. Todėl darytina išvada, kad kitos rūšies nuobaudos nei administracinio arešto paskyrimas nepakeis teisei priešingo A. M. elgesio. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. M. pagrįstai skyrė griežtesnę ATPK 130² str. sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi kita nuobaudos rūšimi – bauda nebūtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Kartu apygardos teismas pažymi, kad, jeigu administracinio arešto nuobaudos vykdymas yra kliūtis A. M. darbui, jis gali prašyti nuobaudą paskyrusio teismo administracinį areštą atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą A. M. pagal 130² str. paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi A. M. paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl paskirtos nuobaudos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.