Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.19.3; 2.3.6.4.5

2015 m. vasario 17 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „N.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant R. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, atsiprašyti nukentėjusiojo tėvo A. S., taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-27 nutartimi buvo patenkintas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir R. S. probacijos priežiūros vykdymas prieš terminą nutrauktas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2014-10-14 9.13 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. 99 pastatu, davė 50 litų kyšį valstybės tarnautojams, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui O. Š. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniajai patrulei D. S., veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, einantiems jiems pavestas funkcijas, siekė išvengti administracinės atsakomybės už automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, prašydamas nepildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, taip siekė neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve įsidėjęs vatos į ausį, nes ją skaudėjo. Nuvažiavo į poliklinikos aikštelę ir joje pareigūnas pasakė, kad jis važiuodamas kalbėjo telefonu. Pareigūnui pasakė, kad telefonu nekalbėjo, jog nesutinka dėl to, kad kalbėjo telefonu ir sakė, kad skauda ausį, todėl važiavo pridėjęs prie ausies ranką į ligoninę. Nerašyti popierių sakė, nes pažeidimo nebuvo. Pareigūnas paprašė dokumentų. Automobilis buvo draustas, tačiau neturėjo su savimi draudimo poliso. Už tai pareigūnas pasakė, kad bus 50 Lt bauda. Manė, kad tą baudą reikia sumokėti iš karto. Pareigūnai nesakė, kad baudą galima sumokėti tik banke. Pareigūnas pasakė sėstis į automobilį, kad bus 50 Lt bauda už tai, jog neturi draudimo poliso. Pareigūnų neprašė nepildyti protokolo. Lauke būnant pasakė, kad bauda 50 Lt. Lauke buvo vienas pareigūnas, kita pareigūnė buvo automobilyje, kuri judviejų pokalbio negirdėjo. Pats piniginėje turėjo 50 Lt, tai galvojo, kad vietoje gali sumokėti. Tvarkos, kaip mokamos baudos, nežinojo. Pareigūnas nepildė jokių dokumentų, abu sėdėjo priekyje. Pinigus turbūt įdėjo į ranką O. Š. ir pasiėmė dokumentus. Automobilyje niekas neklausė, ką daro. Pinigus pareigūnas paėmė, o pats iš tarnybinio automobilio išlipo lauk. Jokio dokumento dėl mokėjimo neturėjo. Iš automobilio išlipo pats, pasiėmė dokumentus ir viskas. Pareigūnai nesakė, kad gali išlipti. Paėjus 5 metrus, pareigūnas pradėjo šaukti, kad jis davė kyšį. Grįžo atgal į tarnybinį automobilį, pareigūnai nieko jo neklausė, nesakė, kad taip elgtis negalima. Iškvietė kitus pareigūnus ir patį nuvežė į policiją. Pats yra administracine tvarka baustas. Baudas mokėdavo per internetinę bankininkystę. Į rankas pareigūnams baudos nėra mokėjęs. Pareigūnai nesakė, kad negalima taip mokėti. Iš pradžių pareigūnai protokolo nerašė, tik po to jį surašė. Padavus pinigus, jie jokio čekio nedavė. Pats nelaukė, nes skubėjo pas gydytojus. Pats susitarti neprašė, nieko nebuvo padaręs. Neprašė pareigūno atsižvelgti į tai, kad tą savaitę turi išnykti teistumas. Perspėtas dėl kyšio davimo buvo tik tada, kai įsėdo į tarnybinį automobilį antrą kartą. Policijos mašinoje filmuojama, dokumentai buvo padėti, pinigų nemetė. Iš rankų dokumentų negriebė. Niekas protokolo neįteikė. Duomenų paties neklausė, tikrino pagal dokumentus. Baudą už kalbėjimą telefonu sumokėjo. Baudą sumokėjo dėl to, kad kai buvo išleistas, susisiekė su kitu pareigūnu, t. y. imuniteto tarnyba, ir pasakė, kad nėra tikslo ginčyti. Gal po to, kai vežė į komisariatą, pareigūnams ir sakė apie teistumą. Pareigūno pasikalbėti neprašė. Nežino, kodėl pareigūnai jį šmeižia. Pareigūnai nėra pažįstami, nežino ar jie suinteresuoti.

Liudytojas O. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis pažįstamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Dienos tiksliai nepamena kada patruliavo, tačiau pastebėjo mikroautobusą, kurio vairuotojas kalbėjo telefonu. Apsisuko, važiavo iš paskos, privažiavo ir sustabdė. Nuėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastis. Asmuo su pažeidimu nesutiko. Dėl telefono vairuotojas tvirtino, kad krapštė ausį, tačiau patys matė telefoną. Su kolege abu užfiksavo pažeidimą, paprašė pažeidėjo nueiti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Vairuotojas su savimi neturėjo draudimo poliso, todėl patys duomenų bazėje tikrino, ar automobilis draustas. Lauke vyko pokalbis apie pinigus, vairuotojas klausė, kiek skolingas, prašė nerašyti protokolo, prašė nesėsti į automobilį ir pasikalbėti. Apie atsakomybę už KET pažeidimą paaiškino, taip pat paaiškino, kokia yra numatyta bauda, kad, jei nėra baustas, gali sumokėti pusę baudos. Sakė, kad bauda bus apie 50 Lt, jei sumokės per 10 dienų į sąskaitą. Paaiškino, kaip reikia sumokėti baudą. Pokalbis vyko prie jo automobilio. Prie tarnybinio automobilio bandė tartis dėl protokolo nerašymo. Vairuotojas jo klausė „kiek skoloje“. Vairuotojas priėjo arčiau jo ir paaiškino, kad jam teistumas neišnykęs, nenori protokolo. Vairuotojui paaiškino apie atsakomybę už pareigūno papirkinėjimą. Vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Įsėdęs į automobilį, visus dokumentus turėjo kartu. Sėdus į automobilį, kolegė ruošėsi rašyti protokolą, o vyras griebė dokumentus, metė per petį jam ant kelių pinigus, t. y. 50 Lt, ir puolė išlipti. Įsėdus į automobilį matosi, kad yra vaizdo ir garso įrašymo įranga, nurodyta, kokia atsakomybė gresia. Paprašė vairuotojo vėl sėstis į automobilį, pranešė budėtojui, asmens emocijos buvo karštos. Atvyko kriminalinės policijos pareigūnai, užfiksavo įvykį, asmenį pristatė į laikino sulaikymo patalpą. Vairuotojui paaiškino, kad pinigus reikės sumokėti į pasirinktą sąskaitą. Pats, kaip policijos pareigūnas, neturi galimybės už vairuotoją sumokėti baudos, jei vairuotojas sumokėtų grynais. Grynais baudos per pareigūną mokėti negalima. Duodamas pinigus vairuotojas nieko nesakė, kad moka baudą. Automobilyje asmuo neprašė susitarti, tik lauke.

Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo vairuotoją, kalbantį telefonu. Sustabdė minėtą vairuotoją (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su juo bendravo kolega. Patikrino duomenų bazėje, ar automobilis draustas, nes asmuo su savimi neturėjo draudimo poliso. Įsėdęs į automobilį, paklausė „kiek“, metė pinigus, griebė dokumentus ir išlipo. Ką kolega ir vairuotojas kalbėjo prie automobilio, negirdėjo. Pati kolegos paklausė tik po visko. Kolega pasakojo, kad žmogui yra teistumas, prašė susitarti, kad nerašytų protokolo. Pati neturi prieigos prie duomenų apie teistumą. Kolega turėjo automobilio dokumentus, o pati turėjo vairuotojo asmens tapatybės kortelę. Su vairuotoju beveik nebendravo, klausė tik duomenų. Vairuotojas turėjo suprasti, kad pildo protokolą. Kolega paaiškino, kad bus rašomas protokolas. Nepamena, ar pati jam sakė baudos dydį. Protokolą pildyti baigė, tačiau lygtais komisariate jį įteikė. Vairuotojas nebuvo informuotas, kad gali išlipti iš automobilio. Vairuotojas pinigus numetė ant kolegos kojų. Dokumentus paėmė iš O. Š.. Apie 50 Lt kalbos nebuvo. Baudos įvykio vietoje mokėti negalima. Vairuotojas paklausė „kiek“ arba „kiek pinigų“, tiksliai nepamena. Galėjo taip būti, kaip rašė savo tarnybiniame pranešime. Apie baudos sumokėjimo tvarką vairuotojui aiškino, sakė, kaip sumokėti, kada ir kokią sumą. Dokumentų paėmimo momentą matė. Jie buvo kolegos rankose. Asmuo metė pinigus, čiupo dokumentus ir išlipo. Patys už žmogų niekada baudos nemoka.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų O. Š., D. S. teisme duotais parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

2014-10-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 99, esančiame kieme, ten stovintis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis automobilis „Nissan NV 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje, šalia rankinio stabdžio svirties padėta 50 litų nominalo kupiūra Nr. AK 2350433 (8-14 b. 1).

2014-10-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis automobilis „Nissan NV 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys įspėjimas dėl atsakomybės už papirkimą bei informacija, kad automobilyje veikia vaizdo ir garso įrašymo įranga (15-18 b. 1.).

2014-10-14 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 50 litų nominalo kupiūra Nr. AK 2350433 (19-21 b. 1.).

2014-11-10 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta laikmena su vaizdo ir garso įrašu, padarytu 2014-10-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Nissan NV 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (26-27 b. 1.).

2014-11-10 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti O. Š. ir R. S., bei kuriame užfiksuota, jog kiekvienas iš akistatoje dalyvavusių asmenų pasiliko prie savo duotų parodymų (37-39 b. 1.).

Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-27 nutartis, kuria nuteistajam R. S. buvo nutrauktas probacijos priežiūros vykdymas prieš terminą (85-86 b. l.).

BK 227 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Nors kaltinamasis R. S. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teisme teigė, kad neturėjo su savimi draudimo poliso, už tai pareigūnas pasakė, kad bus 50 Lt bauda, manė, kad tą baudą reikia sumokėti iš karto, pinigus turbūt įdėjo į ranką O. Š. ir pasiėmė dokumentus, tvarkos, kaip mokamos baudos, nežinojo, tačiau teismas tokią kaltinamojo iškeltą versiją, kad pinigus pareigūnams padavė manydamas, jog taip vietoje susimokės už baudą, o ne siekdamas pareigūnus papirkti, vertina kritiškai, kaip kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, kuria siekiama atriboti save nuo įvykio ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad pareigūnams tarnybiniame automobilyje duoti ir palikti 50 litų buvo skirti ne baudos susimokėjimui, o siekiant papirkti policijos pareigūnus, įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Iš 2014-10-30 apžiūros protokolo matyti, kad ant tarnybinio automobilio kairės pusės stiklo yra priklijuotas įspėjimas apie atsakomybę už pareigūno papirkimą. Kad R. S. žinojo ir buvo įspėtas dėl pareigūno papirkinėjimo, patvirtino ir policijos pareigūnas O. Š., kuris teisme apklaustas kaip liudytojas parodė, jog vairuotojui paaiškino apie atsakomybę už pareigūno papirkinėjimą. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad tvarkos, kaip mokamos baudos, nežinojo bei manė, kad tą baudą reikia sumokėti iš karto, tačiau toliau teikdamas paaiškinimus parodė, kad jis pats anksčiau yra baustas administracine tvarka; baudas mokėdavo per internetinę bankininkystę. Be to, liudytoja D. S. teisme taip pat patvirtino, kad apie baudos sumokėjimo tvarką vairuotojui aiškino, sakė, kaip sumokėti, kada ir kokią sumą. Iš asmens baustumų pažymos taip pat matyti, kad R. S. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus anksčiau buvo baustas net dešimt kartų, dar keletą kartų buvo taikyti administraciniai nurodymai, skirtos baudos buvo sumokėtos, kas rodo, kad kaltinamajam buvo aiški baudų mokėjimo tvarka. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad R. S., palikdamas 50 Lt kupiūrą tarnybiniame automobilyje, siekė papirkti policijos pareigūnus, kad pastarieji nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Kad R. S. siekė papirkti policijos pareigūnus, įrodo ir tai, kad dar būdamas lauke, t. y. neįsėdęs į tarnybinį automobilį bandė „tartis“ su jį sustabdžiusiu policijos pareigūnu. Liudytojas O. Š. teisme parodė, kad lauke vyko pokalbis apie pinigus, vairuotojas klausė, kiek skolingas, prašė nerašyti protokolo, prašė nesėsti į automobilį ir pasikalbėti; prie tarnybinio automobilio bandė tartis dėl protokolo nerašymo; vairuotojas jo klausė „kiek skoloj“; vairuotojas priėjo arčiau jo ir paaiškino, kad jam neišnykęs teistumas, nenori protokolo. Liudytoja D. S. teisme parodė, kad pati neturi prieigos prie duomenų apie teistumą; vairuotojas, įsėdęs į automobilį, paklausė „kiek“, metė pinigus, griebė dokumentus ir išlipo. Pažymėtina, kad po šio įvykio Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-27 priėmė nutartį, kuria nuteistajam R. S. buvo nutrauktas probacijos priežiūros vykdymas prieš terminą. Šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis įvykio metu duodamas 50 Lt kyšį, tikėjosi ne tik išvengti administracinės atsakomybės, bet tokiu būdu tikėjosi, jog ateityje nebus priežasčių, dėl kurių nebūtų galima nutraukti probacijos priežiūros vykdymo prieš terminą. Įvertinus tai, kad R. S. sustabdę policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje neturi prieigos prie duomenų bazės apie asmens teistumus, rodo, kad šią aplinkybę pareigūnams nurodė pats kaltinamasis, nors jis tai ir neigė.

Teisme kaltinamasis R. S. teigė, jog nežino, kodėl pareigūnai jį šmeižia, pareigūnai nėra pažįstami, nežino, ar jie suinteresuoti, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų O. Š. ir D. S. teisme duotais parodymais, nes teismas nenustatė, kad iki šio įvykio minėti liudytojai būtų turėję konfliktų su kaltinamuoju, be to, liudytojų parodymai viso tyrimo metu yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka aplinkybes, nurodytas ir jų tarnybiniuose pranešimuose, be to, teisme parodymai duoti davus priesaiką. Todėl teismas remiasi liudytojų O. Š. ir D. S. parodymais visa apimtimi.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. S. įlipus į tarnybinį automobilį, D. S. pradėjus pildyti protokolą, kaltinamasis čiupo dokumentus, nors šių dokumentų jam pareigūnai dar neatidavė, metė pinigus, nors jokio baudos apmokėjimo kvito ar kito dokumento, kurio pagrindu būtų galėjęs apmokėti baudą, dar nebuvo gavęs, ir bandė pasišalinti iš tarnybinio automobilio, tačiau buvo sulaikytas. Pažymėtina ir tai, kad tokių įvykio aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad pasiėmė dokumentus, padėjo pinigus, o pats iš tarnybinio automobilio išlipo lauk, nors jokio dokumento dėl mokėjimo neturėjo, o pareigūnai nesakė, kad jis jau gali išlipti.

Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei (tiesioginei tyčiai) pagrįsti. Teisme neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. S. siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kad nebūtų nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, davė policijos pareigūnams kyšį, t. y. pareigūnams sėdint tarnybiniame automobilyje mesdamas per petį O. Š. ant kelių pinigus, t. y. 50 Lt, kurio suma mažesnė negu 1 MGL, todėl padaryta veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalies, požymius.

Kaltinamojo R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad R. S., būdamas teistas (49-68 b. l.), padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra baigtas. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (69-75 b. l.), dirbantis UAB „N.“ (79 b. l.), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S., kaip praeityje teistam asmeniui, kuris naują baudžiamąjį nusižengimą padarė nenutraukus probacijos priežiūros vykdymo prieš terminą, sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su atitinkamu įpareigojimu, numatytu BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (47-48 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- tyrimo metu paimti pinigai, kurie buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką ir šiuo metu įnešti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kasą, t. y. viena 50 Lt nominalo kupiūra (23 b. l.), konfiskuotini (BPK 94 str. 1 d. 1 p.);

- CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, užfiksuotu tarnybiniame automobilyje, bei kuri šiuo metu yra prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktina saugoti prie bylos viršelio (BPK 94 str. 1 d. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, per bausmės atlikimo laikotarpį R. S. įpareigoti būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- tyrimo metu paimtus pinigus, įneštus į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kasą, t.y. vieną 50 litų nominalo kupiūrą (AK2350433), konfiskuoti;

- CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, užfiksuotu tarnybiniame automobilyje, bei kuri šiuo metu yra prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos viršelio.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.