Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei T. K.-B,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. J. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. sulaikymo (b. l. 2).

Teikime nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato gautas pranešimas, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26907-17 dėl nusikalstamos veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Tyrimo metu besinaudojantis (duomenys neskelbtini) piliečio tapatybės kortele, išduota B. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra įtariamas (duomenys neskelbtini) pilietis S. J., gim. (duomenys neskelbtini), turintis pasą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Pasas laikomas prie baudžiamosios bylos. Atlikus patikrinimą duomenų bazėse nustatyta, kad nėra jokių duomenų apie šių asmenų Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus bei išduotas Šengeno valstybių vizas. Centrinės duomenų bazės duomenimis S. J. turi sūnų B. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini). Apklausta šio vaiko motina, S. J. sugyventinė, E. V., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos vaiko tėvas, gyvenęs kartu su ja, yra labai agresyvaus ir nenuspėjamo būdo, vartoja prieš ją psichologinį bei fizinį smurtą, ji bijo dėl savo gyvybės ir negali jo priimti gyventi kartu.

Teikime pabrėžta, jog (duomenys neskelbtini) pilietis S. J., gim. (duomenys neskelbtini), negali patvirtinti savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. Kadangi nenustatyta duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, priimtas sprendimas sulaikyti S. J. ne ilgiau kaip 48 val. patalpinant jį į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojavimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 114 straipsnio 2 dalimi, prašoma leisti sulaikyti jį ilgiau kaip 48 val., tai yra šešiems mėnesiams – iki 2017 m. gruodžio 2 d., apgyvendinant S. J. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Sulaikytas asmuo S. J. ir jo atstovas advokatas L. M. Kauno apylinkės teismo prašė teikimo netenkinti.

II.

Teismas akcentavo, jog Įstatymo 113 straipsnis numato užsieniečių sulaikymo pagrindus. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 114 straipsnis numato sulaikymo terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, į tai, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. J., gim. (duomenys neskelbtini), negali patvirtinti savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, teismo posėdžio metu nurodė, kad į Šengeno erdvę pateko nelegaliai laivu, į Lietuvos Respubliką atvyko su svetimu asmens tapatybės dokumentu, sprendė, jog egzistuoja pagrindas S. J. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams, tai yra iki 2017 m. gruodžio 2 d.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. sulaikymo pagrįstumo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį S. J., apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. gruodžio 2 d.

S. J. su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, jog toks sulaikymas nesant tam pagrįsto pagrindo neproporcingai suvaržo jo judėjimo laisvę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiems S. J. argumentams iš esmės pritaria.

Visų pirma pažymėtina, jog pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2017 m. gegužės 1 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Taikant įvardintą teisinį reguliavimą svarbu įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. J. laikiną sulaikymą grindė tuo, kad S. J. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, į Šengeno erdvę pateko nelegaliai laivu, į Lietuvos Respubliką atvyko su svetimu asmens tapatybės dokumentu, todėl turėtų būti sulaikytas (b. l. 24-25), tačiau detaliai neatsižvelgė į jo konkrečią situaciją, susiklosčiusius šeimyninius ryšius, ir nevertino šių aplinkybių Įstatymo 113 straipsnio ir sulaikymo kaip ultima ratio priemonės kontekste.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26907-17 dėl S. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui – gyvenimo partnerei E. V.. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. J. galimai naudojasi (duomenys neskelbtini) piliečio tapatybės kortele, išduota B. J., (duomenys neskelbtini), vardu. Šiuo metu S. J. tikroji tapatybė nustatyta, iš jo yra paimtas jo tikrasis asmens dokumentas – pasas (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Šiame kontekste svarbu tai, kad S. J., Lietuvoje esantis neteisėtai, jau kelis metu gyvena partnerystės santykiuose su Lietuvos Respublikos piliete E. V., turi su ja bendrą vaiką – Lietuvos Respublikos pilietį B. J., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsieniečio asmenybė nustatyta (b. l. 7), kad jis gyvena su Lietuvos Respublikos piliete E. V. ir augina su ja mažametį vaiką, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat teikia pagalbą teismui, teikdamas išsamius paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybės apibūdinimu, laikosi nuostatos, kad nėra būtinybės laikyti pareiškėją suimtą, nes užsieniečio teisinis statusas gali būti nustatomas ir jam esant nesuimtam. Be to, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog iš administracinėje byloje pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutarimo matyti, kad S. J. buvo skirta kardomoji priemonė – paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, taigi S. J. galimybės laisvai išvykti iš šalies yra apsunkintos. Be to, S. J. savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra trukdęs kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, todėl spręstina, jog jis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, kad gali išvykti iš Lietuvos, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą; 2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą; 4) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pilietis S. J. atitinka sąlygas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nors S. J. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26907-17 dėl nusikalstamos veiklos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat buvo pateiktas 2017 m. birželio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai adresuotas prašymas, kuriame E. V. nurodė, kad atleidžia savo sugyventiniui S. J. ir nori su juo susitaikyti. Administracinėje byloje yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. V. susitaikė su įtariamuoju, jis jos atsiprašė, savo kaltę pripažįsta, nukentėjusioji prašo baudžiamąją bylą nutraukti, jiems susitaikius. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui S. J. gyvenimo partnerė E. V. taip pat nurodė, jog gyvena kartu su S. J. virš trijų metų, turi bendrą vaiką B. J., gimusį (duomenys neskelbtini), šeima rūpinasi ir ją išlaiko S. J. (b. l. 12). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad S. J. yra saistomas socialiniais ryšiais su Lietuva, turi šeimą, nepateikta įrodymų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas S. J. skirti sulaikymą šiuo metu nėra proporcingas siekiamiems tikslams. Šiuo atveju S. J. taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas periodiškai atvykti registruotis į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas naikintinas, pakeičiant S. J. suėmimą į alternatyvią priemonę – užsienietis turi periodiškai atvykti registruotis į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.

Paskirti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. J. alternatyvią suėmimui priemonę – kiekvieną ketvirtadienį nuo 9 val. iki 12 val. atvykti registruotis į artimiausią policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Alternatyvi sulaikymui priemonė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. J. skiriama iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 2 d.

Nutartis neskundžiama.