Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-173-785-2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-04-17
Bylos Nr.: 1A-173-785-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-33-1-01486-2011-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis: A. Č.
Civilinis ieškovas: S. V., bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Arnoldas Blaževičius

Pranešėjas: Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-785-2014;

Teisėja: Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01486-2011-1;

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, išteisintajam A. Č., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinių ieškovų S. V., bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas kaltinant tuo, jog 2011-08-25, 14.37 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu paskambino S. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) apgaule, prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui, internetinės prieigos duomenis, ID kortelės vartotojo duomenis su prisijungimo slaptažodžiais, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir laikė juos su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti;

taip pat A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas kaltinant tuo, kad 2011-08-25, 17.06 val., turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.201.197, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t. y. kaip teisėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 750 Lt paskolos sutartį ir paėmė 750 Lt paskolą;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-25, 17.12 val. turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.201.197, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t.y. kaip teisėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 600 Lt paskolos sutartį ir paėmė 600 Lt paskolą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-25, 17.31 val. turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.201.197, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t.y. kaip teisėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 1500 Lt paskolos sutartį ir paėmė 1500 Lt paskolą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-25, 17.51 val. turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.201.218, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t.y. kaip teisėtas AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 750 Lt paskolos sutartį ir paėmė 750 Lt paskolą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-25, 18.49 val. turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.205.128, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t.y. kaip teisėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 300 Lt paskolos sutartį ir paėmė 300 Lt paskolą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-25, 18.58 val. turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.201.218, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t.y. kaip teisėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 700 Lt paskolos sutartį ir paėmė 700 Lt paskolą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-26, 09.24 val. turėdamas neteisėtai įgytus svetimus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, panaudodamas kompiuterį su interneto prieiga, kurio IP adresas 62.212.205.128, neteisėtai S. V. vardu atliko finansinę operaciją, t.y. kaip teisėtas AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 400 Lt paskolos sutartį ir paėmė 400 Lt paskolą;

taip pat A. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas kaltinant tuo, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodamas neteisėtai įgytus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, ir turėdamas vieningą tyčią, S. V. vardu prisijungė prie jai išduotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suklaidino AB (duomenys neskelbtini) banką ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 750 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 600 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1500 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 750 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 700 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 400 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso sumoje už 5000 Lt padarydamas bendrovėms turtinę žalą.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. Č. išteisino motyvuojant tuo, kad byloje surinkti įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamojo padarytų veikų, pagrįsti tik prielaidomis. A. Č. kaltė buvo įrodinėjam tik abejotinais ir prieštaringais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir kurių kiti įrodymai nepatvirtina.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: A. Č. pripažinti kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 m. laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 m. laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir skirti 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-07-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę 10 m. laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas visiškai nevertino ir atmetė liudytojo A. O. paaiškinimą, rašytą ranka, kuriame jis nurodė, kad A. Č. duodavo paskambinti telefonu, buvo atnešęs paslėpti 2 ar 3 telefonus ir išplėštus sąsiuvinio lapus su užrašais. Pareigūnai juos kratos metu surado. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad A. Č. turėjo kompiuterį ir užsiėmė nusikaltimais, susijusiais su elektronine bankininkyste. Šis liudytojas teisme apklaustas nebuvo, tačiau BPK 276 straipsnio 1 dalies tvarka buvo paskelbti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, šioje byloje turintys įrodomąją reikšmę. Šiuose parodymuose liudytojas patvirtino, kad visi nuteistieji žinojo, jog A. Č. apgaudinėdavo žmones, skambindavo telefonu, naudodavosi internetu ir per tarpininkus gaudavo kitų žmonių banko sąskaitas, kodus ir imdavo kreditus. Skunde pažymima, kad paties A. Č. parodymai buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė, kad lapelius su jau parašytais nukentėjusiųjų duomenimis paėmė paslėpti iš nuteistojo K., kuris yra jau miręs. Gavus rašysenos specialisto išvadą savo parodymus A. Č. pakeitė ir nurodė, kad jis duomenis perrašė, o K. savo lapelį suplėšė. Tokie parodymai vertintini kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro nuomone surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Č. neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, kas užtraukia atsakomybę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas visiškai nevertino specialisto išvados dėl rašysenos tyrimo, kur aiškiai nurodyta, kad dauguma įrašų padarė A. Č.. Įrašuose fiksuoti nukentėjusio asmens duomenys, gyvenamoji vieta, darbovietė, prisijungimo kodai, kredito bendrovės, sumos, įmokos, kas rodo A. Č. įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, kad A. Č. turėjo visas priemones (kompiuterį, modemą, kelis telefonus) nusikaltimams vykdyti. Dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir pokalbių garso įrašų prokuroras nurodo, kad tokių įrašų ir tyrimų padaryti nebuvo galimybės, kadangi tyrimas buvo pradėtas po fakto, t. y. tada, kai kreipėsi nukentėjusioji. Todėl teismo motyvas dėl šių įrodymų yra nepagrįstas. Vertinant įrodymų visumą, o ne kiekvieną atskirai, galima daryti išvadą, kad A. Č. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta, todėl teismo išvada, kad neįrodyta jo kaltė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras skundą palaikė, prašė tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog A. Č. dalyvavo padarant BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jį išteisino.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad neįrodyta, jog A. Č. dalyvavo darant nusikalstamas veikas ir dėl pareikštų kaltinimų jį išteisino, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimama naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. Č., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2011-08-25 mobilaus ryšio telefonu paskambino S. V. ir apgaule, prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. V. internetinės prieigos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai S. V. vardu atliko finansines operacijas, t. y. pateikdamas save kaip teisėtą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoją, taip apgaule suklaidindamas AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, prisijungė prie kredito bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, sudaręs paskolos sutartis, paėmė paskolas už bendrą 5000 Lt sumą, tokiu būdų apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir padarė 5000 Lt turtinę žalą minėtoms kredito bendrovėms. Tokie veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, kas sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad kaltinime nurodytas nusikalstama sveikas padarė būtent A. Č.. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai neanalizavo ir neaptarė paties išteisintojo parodymų, neatskleidė parodymuose esančių prieštaravimų, nesiaiškino parodymų keitimo aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atskirai, o ne visumoje, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-12 išteisintasis A. Č. savo parodymuose tvirtino jokio nusikaltimo nepadaręs, aiškino, kad įtarime nurodytu laiku, t. y. 2011-08-25, 2011-08-26 iš viso galėjo nebūti pataisos namuose, kadangi tuo metu buvo dažnai etapuojamas. Taip pat nurodė, kad kitas nuteistasis K. paprašė paimti paslėpti daiktus – mobilaus ryšio telefoną, modemą ir kažkokius perlenktus lapus, kuriuos jis paėmė ir perdavė šalia buvusiam nuteistajam A. O., kuris tuos daiktus kažkur paslėpė. Vėliau iš paties A. O. sužinojo, kad tuos daiktus rado ir paėmė pareigūnai (3 t., 6, 7 b. l.). Vėlesnės apklausos metu A. Č. savo kaltę taip pat neigė, tačiau nurodė iš esmės naujas aplinkybes. 2013-03-04 apklausos metu A. Č. paaiškino, kad nuteistasis K. jam perdavė kažkokį lapelį, kokį – neatsimena, tačiau žodžių jame buvo nedaug, ir prašė perrašyti. Dėl ko reikia perrašyti, nesakė, kokia informacija ten buvo užfiksuota, jis nesuprato. Neatsimena, ant kokio lapo perrašė, taip pat neatsimena, kokios pavardės ten buvo nurodytos. K. savo atsineštus lapus suplėšė, o perrašytą „špargalką“ liepė paslėpti ir, prireikus, atnešti. Perrašytą lapą nunešė paslėpti pas nuteistąjį A. O., jokio atlygio už perrašymą negavo, kodėl nunešė paslėpti būtent pas nuteistąjį A. O., paaiškinti negali. Taip pat A. Č. nurodė, kad nesuprato, kokius duomenis perrašinėja, koks tekstas buvo ir kur tuos duomenis galima panaudoti. Ar perrašomame tekste buvo S. V. duomenys, neįsidėmėjo (3 t., 12 b. l.). Apklausiamas pirmos instancijos teisme A. Č. palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė dar vieną naują aplinkybę teigdamas, kad K. prašymu perrašytus duomenis su lapu K. ar kito nuteistojo K. nurodymu nunešė paslėpti pas nuteistąjį A. O.. Taip pat A. Č. nurodė, kad perrašinėjo tik adresus ir skaičius, tačiau sąskaitų perrašyti neteko (3 t., 169 b. l.). Iš paminėtų išteisintojo A. Č. parodymų, vertinant juos sistemiškai tarpusavyje ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. Č. parodymai nenuoseklūs, papildomų aplinkybių nurodymas juose susijęs su naujų įrodymų byloje pateikimu. Pirmos instancijos teismas, vertindamas A. Č. parodymus, išskirtinai sureikšmino tą aplinkybę, kad A. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė neįvertindamas jo parodymų nenuoseklumo. Ta aplinkybė, kad A. Č. savo pirminiuose parodymuose abstrakčiai nurodydamas, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus pildė ir tikslino pagal naujai byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, sudaro pakankamą pagrindą tvirtinti, kad A. Č. parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog A. Č. nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Abejoti A. Č. parodymų teisingumu leidžia ir ta aplinkybė, kad apklausų metu nuteistasis K., kurį A. Č. įvardino kaip asmenį, galimai padariusį inkriminuotus nusikaltimus, jau buvo miręs, o A. Č., duodamas parodymus, šią aplinkybę turėjo žinoti, kadangi, kaip pats patvirtino pirmos instancijos teisme, gyveno su K. vienoje sekcijoje. A. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmos instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko buvo būtinybė perrašyti kito nuteistojo pateiktuose lapuose buvusią informaciją, perrašytus lapus paslėpti būtent pas nuteistąjį A. O., o senuosius suplėšyti. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino tos aplinkybės, kodėl A. Č. savo parodymus keitė, kodėl esmines aplinkybes, t. y. kokius duomenis neva perrašė, prisiminė tik apklausiamas teisme, kai po padarytos nusikalstamos veikos buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas – beveik du metai. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis A. Č. taip pat įtikinamai nepaaiškino, kodėl svarbias tyrimui ir bylos nagrinėjimui aplinkybes nurodė tik apklausiamas pirmos instancijos teisme, nurodė, kad aplinkybes, jog duomenis perrašė jis ir tie duomenys buvo susiję su adresais ir skaičiais, nurodė tada, kai prisiminė. Tokį A. Č. parodymų nenuoseklumą apygardos teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad kiti byloje esantys įrodymai iš esmės prieštarauja A. Č. paaiškinimams ir jo pateiktą versiją paneigia.

Šioje byloje itin svarbūs yra liudytojo A. O. parodymai. Pirmos instancijos teismas A. O. parodymais nesivadovavo konstatuodamas, kad jo parodymus paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau iš nuosprendžio neaišku, kurie būtent įrodymai paneigia A. O. nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos visumoje, daro priešingą išvadą, kad A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais netikėti nėra teisėto pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Savo 2012-03-27 paaiškinime A. O. nurodė, kad jam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistasis A. (Č.) retkarčiais duodavo savo telefoną paskambinti. 2011 m. vasaros pabaigoje A., žinodamas, kad pas jį sekcijoje bus krata, atnešė ir paslėpė du ar tris mobilaus ryšio telefonus ir išplėštus sąsiuvinio lapus su užrašais, žadėdamas juos po kratos pasiimti. Tačiau nepasiėmė, nes kratos metu juos rado pareigūnai. Taip pat nurodė, kad pats tų raštelių nerašė, kaip ir visi kiti nuteistieji žinojo, kad A. užsiiminėja nusikaltimais, susijusiais su elektronine bankininkyste, turėjo savo kompiuterį (2 t., 165 b. l.). 2012-03-20 apklausiamas liudytoju A. O. patvirtino savo rašytame paaiškinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad A. Č. labai domėjosi kompiuteriais, turėdavo mobiliuosius telefonus, nors juos laikyti ir naudotis sekcijoje negalima. Važinėdamas po etapus kartą atsivežė kompiuterį, gavo modemą ir naudojosi internetu. Kadangi sekcijoje laikyti telefonų nebuvo galima tai, atliekant patikrinimus, A. Č. atnešdavo tuos telefonus ir paslėpdavo į lovos čiužinį, paskui vėl pasiimdavo ir jais naudodavosi. Visi nuteistieji žinojo ir kalbėjo, kad A. Č. apgaudinėdavo žmones skambindamas telefonais ir internetu, pats ir per tarpininkus, gaudavo tų žmonių banko sąskaitas, imdavo kreditus bei paskolas iš įvairių bendrovių. Taip pat A. O. patvirtino, kad A. Č. 2011 m. vasaros pabaigoje, pamatęs, kad ateina pareigūnai daryti kratą, atnešė ir į lovos čiužinį paslėpė du ar tris telefonus ir lapus iš sąsiuvinio su kažkokiais užrašais, kuriuos kratos metu surado ir paėmė pareigūnai (2 t., 169, 170 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme A. O. apklaustas nebuvo, tačiau BPK 276 tvarka buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. O. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigė, apygardos teismo teisėjų kolegija šiuos jo parodymus vertina kritiškai ir nelaiko jų A. Č. kaltę paneigiančiu įrodymu. Atkreipiamas dėmesys, kad teisme apklaustas A. O. nebuvo nuoseklus, logiškai ir įtikinamai negalėjo paaiškinti, kodėl savo ranka rašytame paaiškinime bei vėlesnės apklausos metu kategoriškai nurodė, kad telefonus ir lapus iš sąsiuvinio atnešė paslėpti A. Č., kad visi žinojo, jog jis užsiima nusikaltimais, susijusiais su internetine bankininkyste, o teismo posėdyje tvirtina, kad telefonus atnešė A. Č., tačiau paprašytas K.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. O. paaiškinimas rašytas jo paties ranka ir pasirašytas, to neneigia ir pats A. O.. Aiškindamas apie paaiškinimo rašymo bei apklausos aplinkybes A. O. nebuvo nuoseklus. Iš pradžių aiškino, kad tos aplinkybės, ar savo ranka rašė paaiškinimą, iš viso neatsimena. Parodžius jo ranka rašytą paaiškinimą patvirtino, kad raštas jo, tačiau nurodė neatsimenantis kokiomis aplinkybėmis ir ką rašė. Paskelbus paaiškinimo turinį nurodė, kad tokį paaiškinimą parašė dėl to, kad jam buvo pasakyta, jog A. Č. prisipažino (4 t., 150 b. l.). Versija, kad apklausiant liudytoju jam buvo daromas spaudimas, kad labai skubėjo ir apklausos protokolo neskaitė, tik pasirašė, aukštesnysis tesimas tikėti neturi pagrindo, kadangi byloje jokių tokią versiją patvirtinančių duomenų nėra. iš A. O. apklausos protokolo matyti, kad liudytojui buvo išaiškintos jo teisės, pareigos ir atsakomybė, apklausos protokolas surašytas apklausą atlikusios pareigūnės, liudytojo ranka darytu prierašu patvirtinta, kad protokolas perskaitytas, surašytas teisingai, papildymų nėra, patvirtintas parašu. Netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, duomenų, kad paaiškinimai gauti neteisėtais būdais, byloje nėra. Apklausus liudytoją apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netikėti ikiteisminio tyrimo metu A. O. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, netikėti A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jie iš esmės atitinka ir kito liudytojo – E. B. nurodytas aplinkybes.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. iš esmės patvirtino A. O. nurodytas aplinkybes, kad apie tai, jog A. Č. turėjo kompiuterį, mobilaus ryšio telefonus ir jais naudojosi, kad darė nusikaltimus, susijusius su elektronine bankininkyste, žinojo visi nuteistieji. Taip pat nurodė, kad ne kartą girdėjo, kaip A. Č. ne kartą telefonu prašydavo žmonių padiktuoti visus asmens duomenis ir sąskaitos numerius bei kodus. E. B. taip pat nurodė, kad A. Č. klausė jo vardo, pavardės, gimimo metų, taip pat klausė, ar jis neturi laisvėje žmogaus, kuris turi „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kad būtų galima iš karto nuimti pinigus. Jis sutiko ir davė savo pažįstamos E. L. sąskaitos numerį, E. L. vardą ir pavardę. Netrukus E. Č. pasakė, kad į E. L. sąskaitą yra pervesti pinigai, po ko jis paskambino E. L. ir jai pasakė, kad nuvažiuotų nuimti pinigus (2 t., 175, 176 b. l.). Nors vėlesnės apklausos metu ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje šiuos parodymus E. B. neigė, aukštesnysis teismas vadovaujasi jo pirminės apklausos 2012-04-04 metu nurodytomis aplinkybėmis. Šios apklausos metu liudytojas E. B. nuosekliai, išsamiai ir detaliai papasakojo visas aplinkybes, susijusias su A. Č. nusikalstamomis veikomis. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad šie liudytojo parodymai buvo gauti neteisėtais būdais, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad E. B., duodamas šiuos parodymus, turėjo suinteresuotumą pakenkti A. Č. jį apkalbėdamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vėlesnės apklausos metu, kuri buvo atlikta praėjus daugiau kaip puse metų nuo pirmos apklausos, liudytojas E. B. paaiškino, kad pirminės apklausos metu jis kalbėjo ne apie A. Č., o apie A. K., kad kalbėdamas apie A. Č. manė, kad kalba apie A. K.. Vertinant šiuos liudytojo parodymus atrodo nelogiška ir neįtikinama, kad asmuo, žinodamas, jog nusikalstamą veiką darė A. K., savo parodymuose įvardina visai kitą asmenį, kuris, pasak E. B., su jokiomis nusikalstamomis veikomis nėra susijęs. Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojas E. B. apklaustas nebuvo, nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant pašalinti esminius jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose esančius prieštaravimus, pirmos instancijos teismo nuosprendyje minėto liudytojo parodymai iš viso neanalizuoti ir neaptarti abstrakčiai nurodant, kad jokių duomenų, patvirtinančių A. Č. ryšį su E. B., byloje nėra. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas buvo nenuoseklus, iš pradžių tvirtino, kad apklaustas buvo vieną kartą, parodymai buvo nurašyti nuo kito asmens, jis tik pasirašė, parodymų neskaitė, pasirašė dėl to, kad jam buvo grasinta, kad neišeis į laisvę. Teismo posėdyje perkaičius apklausų protokolus šis liudytojas jau nurodė, kad pirmi parodymai neteisingi, o teisingi antri parodymai, kuriuose jis įvardino K.. Atsakydamas į teisėjo klausimą E. B. nurodė, kad pirminius parodymus davė norėdamas kuo greičiau išeiti į laisvę, pasirašė, niekas negrasino, nieko nežadėjo. Vėliau vėl nurodė, kad tyrėja grasino (4 t. b. l. 166, 165). Toks liudytojo parodymų nenuoseklumas, nesugebėjimas logiškai paaiškinti parodymų keitimo priežasties, aukštesniojo teismo vertinamas kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis teismo posėdyje girdint A. Č., jam palengvinti teisinę padėtį. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti liudytojo pirminės apklausos metu nurodytų aplinkybių teisingumu, byloje nėra.

Nepagrįstai pirmos instancijos teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados nelaikė A. Č. kaltę pagrindžiančiu įrodymu konstatuodamas, kad tai nėra pakankamas įrodymas A. Č. kaltei pagrįsti. Pirmos instancijos teismas, vertindamas specialisto išvadą, ją vertino atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, apsiribojo tik specialisto išvados perrašymu nevertindamas tyrimo metu nustatytų aplinkybių kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Specialisto išvadoje Nr. 11-2045(12) nustatyta, kad didžiąją dalį tyrimui pateiktų įrašų, tame tarpe ir susijusių su S. V. duomenimis, parašė A. Č. (1 t., 53-56 b. l.). Įvertinus tai, kad aukščiau aptartais įrodymais A. Č. versija, kad jis, paprašytas kito nuteistojo, tik perrašė duomenis, yra paneigta, ši specialisto išvada laikytina vienu iš A. Č. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžiančių įrodymų. Be to, pirmos instancijos teismo visiškai neįvertinta ir neaptarta tai, kad specialisto išvadoje nustatytas faktas, kad ne visi tirti pateiktuose lapuose esantys įrašai yra padaryti A. Č., iš esmės paneigia A. Č. versiją, kad jis perrašė visus K. pateiktuose lapuose buvusius duomenis. A. Č. nurodyta aplinkybė, kad iš jo paimti rašysenos pavyzdžių buvo atvežtas badavimo laikotarpiu, nebuvo informuotas, kad iš jo anksčiau rašytų paaiškinimų buvo atlikta rašysenos ekspertizė, išvados teisingumo nepaneigia ir jos įrodomosios reikšmės nepanaikina. Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad A. Č. pavyzdžius lyginamajam tyrimui duoti atsisakė motyvuodamas savo sveikatos būkle (1 t., 47 b. l.), dėl to tyrimui buvo pateikti paties A. Č. pataisos namuose rašyti prašymai ir paaiškinimai. Procesinių pažeidimų pateikiant tyrimui A. Č. rašysenos pavyzdžius nenustatyta.

Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), buvo surastas ne pas A. O. ar A. Č. ir ne nusikalstamų veikų padarymo metu, o vėliau, drausmės grupės miegamajame, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad šiuo telefonu nusikalstamų veikų darymo metu A. Č. nesinaudojo. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. Č. turėjo ne vieną mobilaus ryšio telefoną, jais naudojosi pats ir duodavo naudotis kitiems nuteistiesiems. Aplinkybę, kad A. Č. laikė pataisos namuose mobilaus ryšio telefonus patvirtina ir tai, kad už tai jam buvo skirta nuobauda. Be to, ir pats A. Č. neneigė, kad pataisos namuose turėjo mobilaus ryšio telefoną. Vertinant šias faktines aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais įrodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad tai, jog nenustatyta, kad surastas telefonas priklauso būtent A. Č., yra pagrindas A. Č. išteisinti. Įvertinus tai, kad pats A. Č. neneigė, jog naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kartu bausmę atlikinėję nuteistieji A. O., E. B. patvirtino žinoję, kad A. Č. naudojosi mobilaus ryšio telefonais, duodavo ir kitiems nuteistiesiems, bei tai, kad liudytojas E. B. nurodė pats girdėjęs, kaip A. Č. telefonu prašydavo žmonių padiktuoti visus asmens duomenis ir sąskaitos numerius bei kodus, taip pat įvertinus tai, kad A. Č. versija, jog duomenis jis perrašė kito nuteistojo – K. prašymu, yra paneigta, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent A. Č. skambino nukentėjusiajai S. V., apgaule iš jos gavo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir, juos panaudojo paimdamas paskolas iš kreditus teikiančių bendrovių.

Pažymėtina, jog kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas be pagrindo išskirtinę reikšmę suteikė nuosekliai A. Č. deklaruojamam neprisipažinimui dėl jam inkriminuotų nusikaltimų visiškai neanalizuodamas ir nevertindamas jo parodymų visumoje, jų nelygindamas tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat be pagrindo pirmos instancijos teismas teisingais pripažino tuos A. O. ir E. B. parodymus, kuriuose jie nurodė galimai nusikalstamas veikas darius ne A. Č., o K.. Aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo abejoti, kad A. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nusikalstamos veikos padarymo faktas įrodytas ir nukentėjusiosios S. V. protokolu pareiškimu, kuriuo ji kreipėsi į policiją dėl jos vardu neteisėtai paimtų kreditų (1 t., 23 b. l.), daiktų – dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji pateikė AB banko „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašą ir „(duomenys neskelbtini)“ kortelę (duomenys neskelbtini) su kodais (1 t., 24-36 b. l.). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad į S. V. sąskaitą iš įvairių kredito bendrovių buvo pervestos įvairios pinigų sumos, kurios po to buvo pervestos į R. J. ir E. L. sąskaitas, taip pat papildytos telefono išankstinio apmokėjimo sąskaitos (1 t., 29-33 b. l.). Kredito bendrovių pateikta informacija nustatyta, kad į S. V. sąskaitą pagal kredito paraišką, buvo pervestos įvairios pinigų sumos (1 t., 131-134, 136-148, 150, 152-174, 176-182, 184-188, 190-191 b. l.).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. Č. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Neabejotinai nustatyta, kad A. Č., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mobiliuoju telefonu paskambino S. V. ir neteisėtai, t. y. prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, apgaule įgijo nukentėjusiosios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti. Prisistatydamas nukentėjusiajai pareigūnu A. Č. suprato, kad apie save pateikia melagingus duomenis ir norėjo, kad nukentėjusioji, jo apgauta, pasakytų jam duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms inicijuoti. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia ir ji šiuo atveju A. Č. veiksmuose neginčijamai nustatyta. Taip pat nustatyta, kad A. Č., turėdamas neteisėtai įgytus S. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tuos duomenis neteisėtai panaudojo jos vardu atlikdamas finansines operacijas, t. y. pateikdamas kredito įstaigoms save kaip teisėtą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, priklausančios S. V., naudotoją ir taip suklaidindamas kredito bendroves, jos vardu sudarė paskolos sutartis su įvairiomis kredito bendrovėmis, taip apgaule gaudamas turtinę naudą. Nekelia abejonių, kad A. Č. suprato, jog kredito įstaigai pateikiami duomenys jam yra svetimi, t. y. priklauso kitam asmeniui, taip pat suprato, kad tie duomenys yra naudojami neteisėtai, t. y. be duomenų savininko sutikimo. Veikiant nusikalstamai buvo ne tik pateikti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys kredito įstaigoms, bet ir gautas patvirtinimas iš kredito įstaigos apie disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis. Todėl tokie A. Č. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgia į aplinkybes, nurodytas BK 61 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

A. Č. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių (dvi nusikalstamos veikos) ir nesunkių (viena nusikalstama veika) nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai tyčiniai, nusikaltimais padaryta turtinė žala. A. Č. dėl padarytų nusikaltimų neprisipažino. Nusikaltimai padaryti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, anksčiau teistas 12 kartų, iš jų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, dar du kartus už analogiškas veikas teistas po šios nusikalstamos veikos. Atsakomybę lengvinančių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmenybės charakteristika pataisos namuose neigiama. Naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnę tyčinę nusikalstamą veiką, todėl A. Č. laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinus A. Č. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei tai, kad A. Č. nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti kitos rūšies, negu laisvės atėmimas, bausmę, nėra pagrindo. Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimas straipsnių sankcijoje nustatytam tokios rūšies bausmės vidurkiui.

Byloje pareikšti civilinių ieškovų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad minėtos kredito bendrovės ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintos civiliniais ieškovais ir pateikė civilinius ieškinius, susijusius su turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtai paimtų kreditų atlyginimo. Civiliniai ieškiniai pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, turtinės žalos atsiradimą sąlygojo neteisėti A. Č. veiksmai, todėl ieškiniai tenkintini.

Byloje nukentėjusioji S. V. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl įvykio metu patirto streso, išgąsčio suprastėjo sveikata, prasidėjo dideli širdies permušimai, nors anksčiau sveikata nesiskundė (2 t., 152 b. l.). Apklausiama teisme civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad dėl šio nusikaltimo prasidėjo nemiga, sutriko sveikata, ilgą laiką jautė baimę (3 t., 170 b. l.). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos sveikata pablogėjo, kad dėl to ji kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, tačiau taip pat įvertinant tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant nukentėjusiosios duomenis, apie tai nukentėjusioji sužinojo tik gavusi kredito bendrovių pranešimus apie įsiskolinimą dėl pakankamai didelės pinigų sumos, turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą, dėl ko ji tikrai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Aukščiau nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Č. pripažinti kaltu padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jį nubausti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnį ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-07-16 nutartimi paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 17 d.

Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš A. Č.:

S. V. 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 (šešis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2946 (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis) litus 09 ct turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 880 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) litų 92 ct turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 772 (septynis šimtus septyniasdešimt du) litus 50 ct turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) litų 35 ct turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 934 (devynis šimtus trisdešimt keturis) litus 80 ct turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 627 (šešis šimtus dvidešimt septynis) litus 33 ct turtinei žalai atlyginti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Ramūnas AntanavičiusTeisėjai Kęstutis DargužisAlgirdas Jaliniauskas