Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. ir V. S. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nuteisti:

R. L. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

V. S. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, kuriuo nuteistųjų R. L. ir V. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteisti A. K., D. N., V. S., A. G., S. K., o S. P. išteisintas, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. ir V. S. nuteisti už tai, kad, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, jas platinti, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, subūrė organizuotą grupę, įtraukdami į ją vykdytojus – A. K., D. N., A. G., o per D. N. ir V. S. vadovavo jiems bei koordinavo šių asmenų veiklą:

2003 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.35 val., Vilniaus apskrities centriniame pašte, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 7, naudodamiesi „Western Union“ teikiama pinigų persiuntimo paslauga, pinigų perlaida nusiuntė 10 183,60 Lt į Olandiją, Amsterdamą, gavėjams D. N. ir A. K. narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms įsigyti; jiems nurodė Olandijoje įgyti labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jas laikyti iki atskiro nurodymo jas gabenti. D. N. ir A. K. 2003 m. rugpjūčio 2 d.–rugpjūčio 10 d. laikotarpiu Olandijoje tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 15 vienetų plastikinių maišelių su labai dideliu kiekiu – 2 914,38 g – kanapių ir jų dalių, vieną plastikinį įpakavimą su 9,621 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje 4,983 g kokaino, du vokus ir vieną plastikinį įpakavimą su 5000 vienetais tablečių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 377,184 g – MDMA psichotropinės medžiagos bei vieną plastikinį maišelį su 13 vienetų tablečių, kurių sudėtyje 0,941 g MDMA psichotropinės medžiagos, ir šias medžiagas laikė Olandijoje, Amsterdame.

2003 m. rugpjūčio 6 d.–rugpjūčio 9 d. laikotarpiu per S. K. ir nenustatytą asmenį susitarė su A. G., kad šis 2003 m. rugpjūčio 10 d. nuvyks į Olandijos Roterdamo miesto autobusų stotį ir iš A. K. ir D. N. įgijęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos gabens ją į Norvegiją, perdavė A. G. informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A. K. Olandijos telefono abonento numerį psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietai ir laikui suderinti, 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms, o D. N. ir A. K. nurodė nugabenti neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas į Roterdamo autobusų stotį ir perduoti jas A. G. D. N. ir A. K., vykdydami šiuos nurodymus, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatyta transporto priemone nuo Amsterdamo miesto iki Roterdamo autobusų stoties neteisėtai gabeno ir 2003 m. rugpjūčio 10 d. perdavė A. G. 5000 vienetų tablečių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 377,184 g –MDMA psichotropinės medžiagos, o A. G., 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 21 val., Roterdamo autobusų stotyje , turėdamas tikslą platinti, iš D. N. ir A. K. neteisėtai įgijo 5000 vienetų tablečių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 377,184 g – MDMA psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą Roterdamo mieste neteisėtai laikė iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. 9 val.

2003 m. rugpjūčio 11 d. nutarę perduotų A. G. psichotropinių medžiagų negabenti į Norvegiją, šiam davė nurodymą grąžinti psichotropines medžiagas A. K. ir D. N., pastariesiems nurodė nuvykti į Roterdamo autobusų stotį, iš A. G. susigrąžinti 2003 m. rugpjūčio 10 d. perduotas psichotropines medžiagas ir jas kartu su 2003 m. rugpjūčio 2 d.–rugpjūčio 10 d. laikotarpiu įgytomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis pargabenti iš Olandijos į Lietuvą. 2003 m. rugpjūčio 11 d. Olandijoje, Roterdamo autobusų stotyje, D. N. ir A. K. paėmę iš A. G. 5000 vienetų tablečių, kurių sudėtyje 377,184 g MDMA psichotropinės medžiagos, neteisėtai jas gabeno iš Roterdamo miesto autobusų stoties į Amsterdamą, kur neteisėtai laikė iki 2003 m. rugpjūčio 12 d., kada toliau neteisėtai gabeno visas įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas (2914,38 g kanapių ir jų dalų, 4,983 g kokaino, 377,184 g ir 0,941 g MDMA) nuo Amsterdamo iki Utrechto miesto automobilių turgaus, kur D. N. susitarus su mikroautobuso „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. S. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pergabenimo į Lietuvos Respubliką už 200 eurų atlygį, šias medžiagas toliau gabeno nuo Olandijos Utrechto miesto iki Lenkijos–Lietuvos valstybės sienos ir važiuodami per Lenkijos–Lietuvos valstybės sieną, Kauno muitinės Lazdijų kelio postą, neturėdami leidimo, nepateikdami muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdami, 2003 m. rugpjūčio 13 d., apie 19.12 val., buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Šie nuteistųjų R. L. ir V. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

Be to, R. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, gavęs iš A. K. tikram dokumentui suklastoti reikalingą informaciją apie tai, kad A. K. nuotrauką turi jo sugyventinė J. P., bei jos telefono numerį nuotraukos paėmimo laikui ir vietai suderinti, paėmė iš J. P. A. K. nuotrauką, 2003 m. liepos 29 d.–rugpjūčio 6 d. laikotarpiu, Lietuvos teritorijoje, perduodamas A. K. nuotrauką nenustatytiems asmenims, padėjo suklastoti tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. Š.–V. vardu.

Be to, V. S. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.35 val., Vilniaus apskrities centriniame pašte, naudodamasis „Western Union“ teikiama pinigų persiuntimo paslauga, pinigų perlaida Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė 10 183,60 Lt į Olandiją, Amsterdamą, gavėjui D. N., pasirašydamas siuntėjo D. Š.-V. vardu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2003 m. rugpjūčio 2 d. „Western Union“ pinigų siuntimo blanką.

Apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, dalį skunde išdėstytų argumentų išanalizavo formaliai, iš esmės tik pakartodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, o dėl atskirų esminių argumentų motyvuotų išvadų nepateikė, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 22 punkto rekomendacijų. Teismas nepakankamai argumentavo teiginį, kad, be deklaratyvių apelianto teiginių apie tariamus BPK pažeidimus, pirmosios instancijos teismo šališkumą, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos skundų argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad jis bendravo dėl labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo su V. S., derino jų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Teisiamajame posėdyje jis patvirtino faktą, kad tikrai pažįsta V. S., bet su juo nusikalstamos veikos nederino, tą patvirtino ir pats V. S. Telefoninių pokalbių įrašai jo kaltės nepatvirtina, juose neatsispindi nei kalba apie narkotines ar psichotropines medžiagas, nei apie didelį jų kiekį. Jo kaltės dėl nusikalstamos veikos organizavimo nepatvirtina ir nuteistojo D. N. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo

Nuteistieji R. L. ir V. S. kasaciniuose skunduose, be kitų argumentų, nurodo, kad nuosprendžio teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nuosprendyje neteisingai įvertinti nuteistojo D. N. parodymai, padarytos neteisingos išvados dėl R. L. ir V. S. tarpusavio bendravimo. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl teisėjų kolegija minėtų nuteistųjų R. L. ir V. S. kasacinių skundų argumentų nenagrinėja ir pasisako tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji R. L. ir V. S. subūrė organizuotą asmenų grupę, jai vadovavo, koordinavo jos veiklą ir taip realizavo ketinimą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį bei jas gabenti neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengiant. Be to, nuteistasis R. L. padėjo suklastoti tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, o nuteistasis V. S. suklastojo tikrą dokumentą – „Western Union“ pinigų siuntimo blanką. Kasatoriai skunduose konkrečių argumentų (išskyrus nuteistojo V. S. skundo motyvus dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį) dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nenurodo. Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus nuosprendžius teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas teisingai nuteistųjų R. L. ir V. S. nusikalstamas veikas dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, kontrabandos organizavimo teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; R. L. nusikalstamą veiką padedant suklastoti tikrą dokumentą – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, V. S. nusikalstamą veiką suklastojant tikrą dokumentą – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis V. S. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kontrabanda, nes jis Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto ir muitinės pareigūnai jo, gabenančio narkotines ir psichotropines medžiagas, nesulaikė. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. S. organizavo labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o kiti nuteistieji A. K., D. N. ir V. S. tiesiogiai įvykdė šių medžiagų kontrabandą ir yra nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Taigi ši nusikalstama veika (kaip ir veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje) padaryta bendrininkaujant keletui asmenų. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ypatumus nustato BK 26 straipsnis. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nusikaltimo vykdytojai, vykdydami organizatoriaus V. S. nurodymus, padarė baigtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, todėl nusikaltimo organizatoriaus V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo

Kasatoriai teigia, kad teismas neatliko tinkamo įrodymų vertinimo, nepagrįstai nevertino kitų kaltinamųjų ir jų pačių parodymų, kaip jų kaltės įrodymu nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių suvestinėmis. Šie argumentai nepagrįsti.

Pagal BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad dėl R. L. ir V. S. nusikalstamų veikų įtariant nelegalia narkotikų apyvarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, sankcionavus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija bei daromi įrašai. Iš įrašytų pokalbių suvestinių matyti, kad juose užfiksuota informacija apie šių ir kitų nuteistųjų nusikalstamą veiką. Specialisto išvada ir fonoskopine ekspertize nustatyta, kad šiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuotas R. L. ir V. S. balsas. Taigi teismas pagrįstai šiuos protokolus ir pokalbių suvestines laikė įrodymais, nes gauti faktiniai duomenys atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuosprendyje būtų iškraipyti ar tinkamai neįvertinti kaltinamųjų parodymai. Iš nuteistųjų R. L. ir V. S. apklausų protokolų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie atsisakė duoti parodymus dėl pareikštų įtarimų, o iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme šie kaltinamieji pasirinko pasyvią gynybos poziciją, iš esmės atsisakydami duoti paaiškinimus dėl pareikštų įtarimų (T. 10, b. l. 18–19). Kasatorių ir kitų nuteistųjų parodymai apie tai, kad jie nepadarė nusikalstamų veikų, buvo vertinami, lyginant juos su kitais bylos faktiniais duomenimis. Taigi kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismai BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Dėl BPK 6, 7 straipsnių, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Nuteistasis R. L. kasaciniame skunde nurodo, jo nuomone, padarytus BPK 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, tačiau konkrečių pažeidimų neįvardija. Esminis tokių teiginių argumentas yra tas, kad nuosprendyje neatsispindi įvykę teisminiai ginčai, kaltinamųjų gynybos pozicija. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie kasatoriaus teiginiai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Kolegija dar kartą pažymi, kad iš tiesų tiek nuteistasis R. L., tiek nuteistasis V. S. beveik nieko nepaaiškino apie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir aktyviai nesigynė dėl pareikštų kaltinimų. Tokia gynybos pozicija yra kaltinamųjų teisė, tačiau ji negali būti pagrindas konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo principų (asmenų lygybės prieš įstatymą, teismo nešališkumo, rungimosi ir kt.) pažeidimą. Tokių įstatymo (taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) pažeidimų nenustatyta.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo laikydamasi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktą apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šių rekomendacijų apeliacinės instancijos teismas byloje laikėsi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų R. L. ir V. S. kasacinius skundus atmesti.