Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2025 m. vasario 20 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ nustatė 1,64 promilių neblaivumą.

S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apie 01.30 val., naktį, vairavo transporto priemonę, kuri priklauso įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį sustabdė policija. Prieš sėdant už automobilio vairo vartojo alkoholį, gėrė degtinę, jautėsi išgėręs, bet buvo normalus. Planavo važiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Su juo automobilyje buvo dar kitų asmenų. Parodė pareigūnui dokumentus, kuriuos turėjo su savimi. Jam davė prietaisą pūsti, pasodino į jų automobilį, po 15 minučių pūtė dar kartą. Atvyko dar vienas policijos ekipažas, paėmė jį ir nuvežė į komisariatą. Su transporto priemone, kurią vairavo, vadybininkai važiuoja į objektus. Nežino, kaip D. davė transporto priemonę jam. Tą vakarą buvo su D., tačiau pats pasiėmė transporto priemonę. Automobilyje buvo raktai. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. <...> Įmonė kurioje dirba jam ir kitiems kolegoms su kuriais dirba davė automobilį „VW Passat“, važiuoti į objektus, kuriuose dirba. 2025 m. vasario 19 d., apie 20 val., su taksi atvyko pas draugą D., gėrė degtinę jo namuose, išgėrė dviese 0,7 l talpos degtinės butelį, geriant atvyko dar du D. draugai. Išgėrę butelį norėjo dar išgerti, todėl nusprendė važiuoti į artimiausią parduotuvę. Jis sėdo už vairo, kodėl nusprendė vairuoti automobilį „VW Passat“ būtent jis, nežinojo. Važiuojant į parduotuvę juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė jo dokumentų, patikrino jo blaivumą du kartus, tuomet supildė dokumentus ir atvežė į areštinę. Labai gailisi dėl šio įvykio, daugiau taip nebedarys. Jam išaiškinta kas yra bylos užbaigimas supaprastinto proceso tvarka, jei yra tokia galimybė norėtų, kuo greičiau užbaigti šį ikiteisminį tyrimą (b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. I. parodė, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir įmonės savininkas. S. K. įmonėje įsidarbino maždaug prieš mėnesį laiko sausio gale. MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklauso 4 automobiliai, tarp kurių – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis yra paskirtas pervežti daiktus iš vieno sandėlio į kitą. Šitą automobilį patikėjo naudotis savo kitam darbuotojui D. R.. Šiuo automobiliu D. R. važinėdavosi į objektus bei perveždavo daiktus iš vieno sandėlio į kitą. Apie tai, kad automobilį vairavo S. K. sužinojo tik šiandien, paskambino vadybininkė ir pranešė, kad šis įmonei priklausantis automobilis yra policijos saugojamoje aikštelėje, o S. K. yra sulaikytas už vairavimą esant neblaiviam. Pretenzijų S. K. dėl automobilio vairavimo ir naudojimosi neturi (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. K. parodė, kad apie 02.00 val. patruliavo, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pastebėjęs staigiai nusuko link (duomenys neskelbtini) g. Nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti keleivius. Sustabdė nurodytą automobilį, eidami link jo pastebėjo, kad ant galinės sėdynės sėdėjo 4 asmenys, o du asmenys priekyje vieni iš jų pradėjo muistytis rankomis, kažką vienas kitam aiškinti, ką sakė, suprasti nepavyko. Priėjus arčiau vairuotojo pusės, vairuotojo langą atidarė vyriškis kuris nemokėjo lietuvių kalbos. Pradėjus bendrauti (duomenys neskelbtini) kalba paaiškėjo, kad priekyje sėdintis vyriškiai yra iš (duomenys neskelbtini). Nurodžius vairuotojui pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) pasą, kaip paaiškėjo tai yra S. K.. Paklausus ar S. K. turi leidimą gyventi Lietuvoje, S. K. paaiškino, kad šiuo metu neturi ir nėra bandęs tvarkytis dokumentus. Toliau bendraujant su S. K. , iš asmens sklido alkoholio kvapas. Asmuo buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, kuris parodė, kad asmuo yra neblaivus. Patikrinus pakartotinai su kalibruotu alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas 1,64 prom. girtumas. Lengva rankos kontrole asmuo buvo nuvestas link tarnybinio automobilio kur po 15 min. asmeniui buvo atliktas pakartotinis girtumo nustatymas alkoholio kiekio matuokliu kuris parodė 1,76 prom. girtumą. S. K. teigė, kad alkoholio nevartojo. Nurodžius prisistatyti kitam asmeniui, kuris taipogi buvo iš (duomenys neskelbtini), šis pateikė savo leidimą gyventi Lietuvoje. Kaip paaiškėjo tai buvo D. R., kuris paaiškino, kad jis dirba kartu su savo draugu S. K. (duomenys neskelbtini) įmonėje Lietuvoje, o asmenys, kurie sėdi gale automobilyje yra jų draugai. D. R. toliau paaiškino, kad šiandien kartu su S. K. vartojo alkoholinius gėrimus, bet galiausiai nusprendė nuvažiuot į miestą nusipirkti daugiau, o likę draugai nusprendė važiuoti kartu (b. l. 45-46).

Vyr. patrulio A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. vasario 20 d., apie 02.35 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. K. ir važiuojant adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris juos pastebėjęs staigiai nusuko link (duomenys neskelbtini) g. Nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti keleivius. Sustabdžius automobilį, pastebėjo, kad ant galinės sėdynės sėdėjo 4 asmenys, o du asmenys priekyje pradėjo muistytis rankomis, kažką vienas kitam aiškinti. Priėjus arčiau vairuotojo pusės, vairuotojo langą atidarė vyriškis, kuris nemokėjo lietuvių kalbos. Pradėjus bendrauti (duomenys neskelbtini) kalba paaiškėjo, kad priekyje sėdintis vyriškiai yra iš (duomenys neskelbtini). Nurodžius vairuotojui pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) pasą, kaip paaiškėjo tai yra S. K.. Kolega paklausė, ar S. K. turi leidimą gyventi Lietuvoje, S. K. paaiškino, kad šiuo metu neturi. Toliau bendraujant su S. K., iš asmens sklido alkoholio kvapas. Asmuo buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu kuris parodė, kad asmuo yra neblaivus. Patikrinus pakartotinai buvo nustatytas 1,64 promilių girtumo laipsnis. Lengva rankos kontrole asmuo buvo nuvestas link tarnybinio automobilio, kur po 15 minučių asmeniui buvo atliktas pakartotinis girtumo nustatymas alkoholio kiekio matuokliu kuris parodė 1,76 promilių girtumą. S. K. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. <...> D. R. toliau paaiškino, kad šiandien kartu su S. K. vartojo alkoholinius gėrimus, bet galiausiai nusprendė nuvažiuot į miestą nusipirkti daugiau, o likę draugai nusprendė važiuoti kartu. <...> (b. l. 10-11).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, gamybos periodas 2000-2005 metai, kategorija M1-AA, vertė 1 280 Eur su PVM (b. l. 36).

Iš AB „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 35).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. K. 2025 m. vasario 20 d., 2.24 val., alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 1,76 promilės; nustatyti neblaivumo požymiai – nerišli kalba, sklindantis alkoholio kvapas; pridėtas patikros sertifikatas bei alkotesterio rodmenys (b. l. 28-31).

Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. 43. Apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos foto nuotraukos (b. l. 16-25).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,64 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina S. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad S. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – vyr. patrulio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti jų objektyvumu, taip pat vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat byloje esantis vaizdo ir garso įrašas. S. K. neblaivumo faktą įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (pateiktas galiojantis patikros sertifikatas).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jauno ir darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirba (b. l. 52), pateiktoje darbovietės charakteristikoje vertinamas teigiamai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra nevedęs, vaikų neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvoje nėra teistas. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis ir dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra itin didelis, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti S. K. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, S. K. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas S. K. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

S. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį Vilniaus miesto gatvėje, kuomet net ir nakties metu eismas gali būti gana intensyvus. Be to, automobilyje kaltinamasis buvo ne vienas, kartu važiavo net 5 asmenys. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių bei kartu su juo esančių keleivių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis apklausų metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį vartojo alkoholį – degtinę. Be to, vairavo automobilį neblaivus, nes tikslas buvo nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti daugiau alkoholio. Tai rodo jo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, S. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 20 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju S. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, gamybos periodas 2000-2005 metai, kategorija M1-AA, vertė 1 280 Eur su PVM (b. l. 36), kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų konfiskavimo pagrįstumo. S. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, prieš įvykį vartojo alkoholį ir važiavo pirkti daugiau alkoholio, o automobilis priklauso įmonei, kurioje jis dirba, vadinasi suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi S. K. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu dirba ir gauna stabilias pajams, taigi teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM išieškojimas iš S. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo S. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 1 280 Eur.

Pažymėtina, kad S. K. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Bylą perduodant į teismo posėdį, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos) buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo S. K. parinkimo. Teismas 2025 m. kovo 10 d. protokoline nutartimi paskyrė S. K. gynėją advokatą Pavelą Ravluševičių. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad kaltinamąjį gynusio advokato Pavelą Ravluševičių darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 241,66 Eur. Pateikta pažyma prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį atsižvelgiama į tai, kad jis yra užsienietis, nesenai atvykęs į Lietuvą, dirba, tačiau gaunamas darbo užmokestis nėra labai didelis, bet to, šiuo nuosprendžiu jam skirtas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio rinkos vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, todėl teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei S. K. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 20 d., 02.40 val. iki 2025 m. vasario 21 d., 13.00 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) – valstybės naudai.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš S. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. APD-2025-03193.

S. K. išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

S. K. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-1512-1217/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (S. K. per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.