Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trejiem metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriem metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Iš A. Š. priteistas 2 311 Lt civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 5 dieną apie 19.00 val., turėdamas bendrą tyčią, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą, viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) , pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, kartu su bendrininku tyčia, sukeldami fizinį skausmą, kiekvienas sudavė R. G. smūgius rankomis į galvą ir grumtynių metu pargriovė nukentėjusįjį parduotuvėje ant grindų, o, pardavėjai pareikalavus, išėję iš parduotuvės, ant laiptų, A. Š. ir bendrininkas, sugriebė R. G. už rūbų, kumščiais smogė į krūtinę, galvą, spyrė į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant parduotuvės laiptų, o A. Š. kartu su bendrininku pargriuvusiam ir gulinčiam ant laiptų nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus spyrė apautomis batais kojomis į galvą, o A. Š. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į galvą rankoje laikomu 1,5 litro talpos plastikiniu buteliu su skysčiu ir ne mažiau kaip vieną kartą batu apauta koja smūgiavo į dešinį smilkinį. Šiais įžūliais veiksmais A. Š. su nenustatytu bendrininku pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Jis 2006 m. rugpjūčio 5 dieną apie 19.00 val., turėdamas bendrą tyčią, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą, viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) , dėl chuliganiškų paskatų kartu su bendrininku tyčia, sukeldami fizinį skausmą, kiekvienas sudavė R. G. smūgius kumščiais į galvą, grumtynių metu pargriovė nukentėjusįjį parduotuvėje ant grindų, o, pardavėjai pareikalavus, išėję iš parduotuvės, ant laiptų A. Š. ir bendrininkas sugriebė nukentėjusįjį R. G. už rūbų, kumščiais smogė į krūtinę, galvą, spyrė į krūtinę. R. G. nugriuvus ant parduotuvės laiptų, A. Š. kartu su bendrininku pargriuvusiam ir gulinčiam ant laiptų nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus apautomis batais kojomis spyrė į galvą, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į kitas kūno vietas, o A. Š. rankoje laikomu 1,5 litro talpos plastikiniu buteliu su skysčiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į galvą. A. Š. veikdamas kartu su bendrininku R. G. sudavė nenustatytą smūgių skaičių, taip padarė nukentėjusiajam kaktos dešinės pusės – dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, skeveldrinį nosies kaulų lūžį bei smulkius odos nubrozdinimus kaktos vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje, įspaustinį kaukolės skliauto dešinės pusės bei pamato priekinės duobės kaulų lūžį, nuo ko išsiliejo kraujas virš dešiniojo kietojo galvos smegenų dangalo ir R. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, šie ir kitų liudytojų parodymai paneigia teismo konstatuotą faktą, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, abu turėjo bendrą tyčią, o jis veikė neapibrėžta tyčia, kuri apima sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų apie bendrininką (vaikiną kruvinu veidu), t. y. ar jis yra šio nusikaltimo subjektas, nes, to nenustačius, nėra bendrininkų grupės požymių. Todėl teismas pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių.

Apygardos teismo posėdyje apklaustas kaip specialistas D. Vitkus parodė, kad R. G.kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytas vienu smūgiu į galvos skliauto dešinę pusę, tai galėjo būti padaryta spiriant koja, apauta kietu kareivišku batu, tačiau toks sužalojimas negalėjo būti padarytas spiriant koja, apauta sportiniu bateliu. Tuo tarpu jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu jis avėjo minkštais sportiniais bateliais. Šiuos parodymus patvirtino ne tik apelianto žmona S. Š., bet ir nukentėjusiojo sugyventinė N. T. . Tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Jis teismo posėdžio metu pateikė minėtus sportinius batelius, kad jie būtų apžiūrėti ir kaip daiktinis įrodymas pridėti prie bylos, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį prašymą, tokiu būdu neištaisė ikiteisminio tyrimo pareigūnų padaryto trūkumo. Apelianto manymu, jo nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto turi būti perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį. A. Š. nurodo, kad net ir tuo atveju, jei teismas manytų, kad jis įvykdė nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų, iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog viešąją tvarką pažeidė netiesiogine tyčia, nes kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-142/2008). Apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; pagal BK 284 straipsnį 1 dalį prašo išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro patenkinti.

Prokuroro ir nuteistojo A. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis keistinas: nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kurį galima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 dalis, 328 straipsnio 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

BPK 276 straipsnio 5 dalis numato, kad kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, grąžino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti dėl to, kad kaltinamojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (t. 3, b. l. 6-11). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą, šią nutartį paliko galioti (t. 3, b. l. 23-25). Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, A. Š. gynėjo prašymą iškviesti ir iš naujo apklausti liudytojus E. G.ir J. Š. atmetė motyvuodamas tuo, kad jie anksčiau buvo apklausti teisme (t. 3, b. l. 95-96). Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas tokį prašymą atmetė nepagrįstai, nes A. Š. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (o ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo patikrinti šių liudytojų parodymų patikimumą, nes iš esmės pasikeitė faktinės bylos aplinkybės. Apygardos teismas to nepadarė, taip pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį BPK normų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Motyvai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Š. inkriminavo chuliganiškas paskatas ir jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Viešoji tvarka yra chuliganizmo pagrindinis objektas, todėl, sprendžiant veikos juridinio įvertinimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl nusikalstamos veikos nepažeista būtent viešoji tvarka, kuri gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu papildomiems objektams - žmogaus sveikatai ar turtui. Praktikoje dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimą nulemia smurtas ar turto naikinimas viešoje vietoje. Tačiau vieša vieta, kaip nusikaltimo padarymo vieta, nėra būtinas šios veikos požymis, nes viešoji tvarka gali būti pažeidžiama ir privačioje aplinkoje, į kurią pašalinių žmonių patekimas be tam tikro leidimo yra apribotas arba negalimas. Taigi negalima sutapatinti viešosios tvarkos ir viešos vietos. Viešoji tvarka pažeidžiama, jei neteisėtais veiksmais sudaromi nepatogumai, sutrikdomi asmenys, pažeidžiama įprasta jų gyvensena ir teisė į normalią, ramią aplinką. Tačiau galutinis veikos baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo jau paminėtų padarinių atsiradimo ir padarytos veikos motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte išaiškinta, kad nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Iš to seka, kad nusikalstamos veikos sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju turi būti kvalifikuojamos analogiškai.

J. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. rugsėjo 14 d. apklaustas kaip liudytojas ir apeliacinio proceso metu parodė, kad matė prie geltono kioskelio pažįstamą, t. y. nukentėjusįjį R. G. (A. T. patėvį) ir dar vieną nepažįstamą vyrą. Jie abu stipriai susikibo (t. 1, b. l. 110-113). Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinio proceso metu taip pat parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 5 d. po pietų, maždaug tarp 15 ir 18 val., pamatė, kad būtent Rimas (R. G. ) mušasi su kitu nedidelio ūgio vyriškiu. Matė, kaip jie abu vienas kitam sudavė smūgius kumščiais į veido sritį ir galvą (t. 1, b. l. 126-131). Liudytoja N. T. teisme parodė, kad R. G. su ja po parduotuvę nevaikščiojo, o buvo atsilikęs (t. 2, b. l. 142). Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis R. G. iš lauko atėjo jau vilkėdamas sukruvintą megztinį, nuėjo tiesiai į prekybos salę, iš kur paėmė stiklinį butelį alaus ir atėjo prie kasos, kur ji dirbo (t. 1, b. l. 89-93). Šie liudytojų parodymai tik patvirtina nuteistojo A. Š. parodymus, kuriais jis nurodo, kad eidamas į parduotuvę pamatė moterį su vyru, kuris buvo sumuštas (kruvinu veidu). Be to, liudytojos R. I. , I. V. , N. T. patvirtino, kad konflikte dalyvavo ir vyriškis su kruvinu veidu. Iš šių parodymų matyti, kad nuteistojo A. Š. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš konkretų asmenį (nukentėjusįjį R. G.), o to priežastis buvo tai, kad prie kiosko buvo sumuštas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio veidas buvo kruvinas. Teisėjų kolegija mano, kad negalima nuteistojo veiksmų vertinti kaip chuliganiškų todėl, kad jis nedalyvavo pirmame konflikte tarp nukentėjusiojo R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens su kruvinu veidu bei teisme negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė jam nepažįstamo vyro prašymas padėti, kokių tikslų skatinamas jis vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors konkretaus susitarimo tarp nuteistojo A. Š. ir asmens su kruvinu veidu nebuvo, tačiau iš jų konkliudentinių veiksmų akivaizdu, kad abu veikė iš asmeninių paskatų (keršto), nes ieškojo nukentėjusiojo R. G. , norėdami išsiaiškinti pirmojo konflikto priežastis ir atkeršyti už jame dalyvavusiam nenustatytam asmeniui padarytus sužalojimus. Nuteistasis A. Š. ne kartą parodė, kad norėjo išsiaiškinti pirmojo konflikto priežastis ir padėti sužalotam vyriškiui. Liudytoja A. V. parodė, kad tas, kuris įėjo į parduotuvę su pamušta akimi arba nosimi, iš karto puolė prie nukentėjusiojo, pasakė: „Tu atsiimsi“, ir iš karto griebė vienas kitam už atlapų. Vaikinas, gyvenantis Įgulos g. 17 (t. y. nuteistasis A. Š. ), iš pradžių lyg bandė skirti tuos du susikibusius vyrus, bet jam nepavyko, ir abu tada pradėjo smūgiuoti vyriškiui, nusipirkusiam alų (R. G. ) (t. 1, b. l. 89-91). Taigi, nors nuteistasis asmeniškai nukentėjusiojo ir kitų parduotuvėje esančių liudytojų nepažinojo, jis susigrūmė su nukentėjusiuoju ne vedamas chuliganiškų paskatų, o iš noro išsiaiškinti pirmojo konflikto, kilusio prie kiosko tarp nukentėjusiojo ir vyro sukruvintu veidu, priežastis. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytoja N. T. konflikto prie kiosko tarp nukentėjusiojo R. G. ir vyriškio su kruvinu veidu galėjo iš tikrųjų nematyti, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad ši liudytoja į parduotuvę įėjo pirma, o tik vėliau nukentėjusysis, t. y. pastarasis buvo atsilikęs. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyriškis su kruvinu veidu, nuteistojo A. Š. veiksmų negalima vertinti kaip padarytų dėl mažareikšmės dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, nes tokio asmens buvimą patvirtina bylos medžiaga ir tuo abejoti nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. Š. nusikalstama veika padaryta ne dėl chuliganiškų paskatų ir turi būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nors nusikaltimas padarytas ir viešoje vietoje, netoliese esant kitiems asmenims, kadangi nuteistojo veiksmų motyvai ir priežastys buvo išimtinai asmeninio pobūdžio.

Apeliantas nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad A. Š. padarė R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, paneigia specialisto išvada Nr. G. 1522/06 (03), iš kurios matyti, jog R. G. buvo padaryti šie sužalojimai: kaktos dešinės pusės – dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas, kaukolės skliauto dešinės pusės įspaustinis lūžis bei pamato priekinės duobės lūžis su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir kraujo išsiliejimu po dešinės akies obuolio jungtine, nosies nugarėlės odos nubrozdinimas ir skeveldrinis nosies kaulų lūžis bei smulkūs odos nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje. Įspaustiniai kaukolės skliauto bei pamato lūžiai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 25-26). Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. Š. ir nenustatytas asmuo su kruvinu veidu spardė nukentėjusįjį stovėdami iš abiejų pusių, taip pat ir į galvą, o nuteistasis dar ir plastikiniu buteliu sudavė į galvą (t. 1, b. l. 82-87, t. 3, b. l. 93-94).

Liudytojas E. G. parodė, kad matė, kaip Rimui (R. G. ) į galvą spardė du vyrai, jie keitėsi vietomis, nes ėjo aplinkui nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 126-131). Liudytojas E. G. apeliacinės instancijos teisme parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino.

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įsiminė, jog tie asmenys ne tik spardė nukentėjusįjį, bet abu batų kulnais trypė ant galvos (t. 1, b. l. 110-113). Liudytojas J. Š. šiuos parodymus patvirtino apeliacinio proceso metu.

Nuteistasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai prasidėjo muštynės, jis avėjo sportiniais bateliais, smūgiavo R. G. į šonus, krūtinę, taikėsi į galvą, tačiau nepataikė (t. 3, b. l. 83-86).

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo apžiūrėti batai, kuriais avėjo nuteistasis (t. 4, b. l. 39-40). Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas teismo medicinos specialistas D. Vitkus parodė, kad negalima atmesti galimybės, kad teismui pateiktų sportinių batelių kulnu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. sužalojimas kaktos dešinės - dešinio smilkinio srityje, nes bato kulnas yra stangresnis ir kietesnis (t. 4, b. l. 40, 51-52). Šie D. Vitkaus parodymai iš esmės neprieštarauja jo paties parodymams pirmosios instancijos teisme, tik patikslina juos, nes apygardos teisme nebuvo apžiūrėti sportiniai bateliai. Iš liudytojų N. T. , D. J. , E. G. , J. Š. parodymų matyti, kad A. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas vyras su kruvinu veidu spardė nukentėjusįjį į galvą. Tai, kad A. Š. bato kulnu iš viršaus spyrė R. G. į galvą, patvirtina liudytojų J. Š. , E. G. , N. T. parodymai. Iš liudytojos N. T. parodymų matyti, kad smūgių sudavimo į galvą metu, nukentėjusiajam R. G. gulint ant nugaros, galva sukinėjosi. Aukščiau pateikti duomenys paneigia nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentus, kad jis negalėjo padaryti sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusiajam R. G. .

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. G. sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. įspaustinis kaukolės skliauto dešinės pusės bei pamato priekinės duobės kaulų lūžiais, nuo ko išsiliejo kraujas virš dešiniojo kietojo galvos smegenų dangalo, buvo padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą paviršių ar išsikišusį daiktą prie parduotuvės durų. Apeliacinio proceso metu ekspertas D. Vitkus tokį sužalojimų mechanizmą kaip jam nebūdingą atmetė (t. 4, b. l. 52). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent A. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta vyriškis kruvinu veidu buvo nusikalstamų veiksmų iniciatoriai ir aktyvūs vykdytojai. Akivaizdu, kad nukentėjusysis R. G. lauke, prie parduotuvės durų, pamatęs agresyviai nusiteikusius nuteistąjį ir minėtą nenustatytą vyriškį, gindamasis galėjo pirmas suduoti buteliu, tačiau tai neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ir nuteistojo veikos kvalifikavimui. A. Š. skundo argumentai apie tai, kad R. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, yra fiziškai stiprus ir stambaus kūno sudėjimo, apie du metrus ūgio, aktyviai priešinosi, todėl nuteistasis bijojo būti pats sumuštas, yra nereikšmingi įrodymų vertinimo kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis taip siekia pateisinti nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti savo atsakomybės laipsnį.

Įvertinus visus anksčiau paminėtus įrodymus darytina išvada, kad pakaltinamas, normalaus protinio išsivystymo ir intelekto žmogus, koks yra A. Š. , suduodamas smūgius rankomis, kojomis, plastikiniu buteliu ne tik į nukentėjusiojo kūną, bet ir į galvą, neabejotinai suvokė tokios veikos pavojingą pobūdį ir numatė, kad tokie veiksmai gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau jų neindividualizavo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu

Nuteistasis A. Š. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų apie bendrininką (vaikiną su kruvinu veidu), t. y. ar jis yra šio nusikaltimo subjektas, nes, to nenustačius, nėra bendrininkų grupės požymių. Dėl šių aplinkybių teismas pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas prašo bendrininkų grupės požymių, kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pašalinti ne dėl šiai bendrininkavimo formai keliamų specialių požymių, nurodytų BK 25 straipsnyje 2 dalyje, nebuvimo, bet apskritai dėl to, jog negalima konstatuoti bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis), kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apie asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, kurio tapatybė nėra nustatyta, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Akivaizdu, kad teismų praktika paneigia nuteistojo argumentą dėl to, jog apskritai negalima konstatuoti bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu.

Iš baudžiamojoje byloje esančių liudytojų ir nuteistojo parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo su kruvinu veidu, kuris kartu su A. Š. mušė nukentėjusįjį R. G. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 straipsnio 2 dalis), sugeba suvokti ir valdyti savo veiksmus. Iš liudytojos A. V. parodymų matyti, kad nenustatytas asmuo su kruvinu veidu parduotuvėje priėjo prie nukentėjusiojo R. G. ir pasakė, kad jis dar atsiims. Liudytoja N. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. bendrininkas taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam, abu vaikinai buvo 22-24 metų amžiaus (t. 1, b. l. 57). Iš A. Š. , liudytojo J. Š. ir E. G. parodymų matyti, kad nuteistasis kartu su nenustatytu asmeniu apėjo namą, kurio pirmame aukšte yra parduotuvė, ieškodami vyrą su kruvinu veidu sumušusio vyro. Nors susitarimo tarp A. Š. ir nenustatyto asmens sumušti nukentėjusįjį R. G. nebuvo, bet iš jų konkliudentinių veiksmų matyti, kad abu mušdami, spardydami nukentėjusįjį, suprato, kad daro nusikalstamą veiką dviese, t. y. jie veikė bendrai, norėdami nukentėjusiajam atkeršyti už ankstesnį konfliktą prie kiosko, taip abu pasikėsino į nukentėjusiojo sveikatą. A. Š., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis ne tik į nukentėjusiojo kūną, bet ir į galvą, taip pat nukentėjusiajam suduodamas į galvą 1,5 litro talpos plastikiniu buteliu su skysčiu, neabejotinai suvokė tokios veikos pavojingą pobūdį ir numatė, kad tokie veiksmai gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau jų neindividualizavo, t. y. jį tenkino bet kokie padariniai. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė kartu su vyru kruvinu veidu; taip pat iš liudytojų parodymų matyti, jog vyras su kruvinu veidu yra nusikalstamos veikos subjektas: yra sulaukęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžiaus (liudytojai nurodo jį buvus 22-24 metų amžiaus), duomenų apie galimą jo nepakaltinamumą taip pat nėra. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra preziumuojama, jog kiekvienas asmuo, kol nekonstatuota priešingai, yra pakaltinamas. Taigi aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima konstatuoti bendrininkavimo, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Taigi bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog A. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo tyčia dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo buvo neapibrėžta, todėl nuteistasis atsako už kilusius padarinius. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į bendrininkavimo instituto paskirtį – užtikrinti pagrįstą ir tinkamą nusikalstamą asmenų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, teisingų bausmių už jas paskyrimą, konstatuotina, jog negali būti tik dėl formalių motyvų atsisakoma pripažinti, kad veika padaryta bendrininkaujant, ir taip neteisingai kvalifikuoti asmenų padarytas veikas ar apskritai sudaryti sąlygas kaltam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad A. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Motyvais dėl nuteistojo A. Š. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad A. Š. viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) , kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sukeldami fizinį skausmą, pargriovė nukentėjusįjį R. G. ant grindų, abu sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis į galvą. Tik tada, kai pardavėja pareikalavo išeiti iš parduotuvės, A. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo ant laiptų sugriebė R. G. už rūbų, rankomis sudavė smūgius į krūtinę, galvą, spyrė į krūtinę, dėl ko R. G. nugriuvo ant parduotuvės laiptų. Po to A. Š. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pargriuvusiam ir gulinčiam ant laiptų nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip du kartus apautomis batais kojomis į galvą, o A. Š. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į galvą rankoje laikomu 1,5 litro talpos plastikiniu buteliu su skysčiu ir ne mažiau kaip vieną kartą batu apauta koja smūgiavo į dešinį smilkinį. Akivaizdu, kad A. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo su kruvinu veidu viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje ir prie parduotuvės durų, matant daugeliui asmenų, mušdami nukentėjusįjį demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykio vietoje esantys asmenys negalėjo nei įeiti, nei išeiti iš parduotuvės, prie kurios durų vyko muštynės. Liudytojas J. Š. parodė, kad matė, kaip prie parduotuvės susirinko daug žmonių, matė ranką, kuri kilojosi lyg kapotų su plastikiniu buteliu toje vietoje, kur turėjo būti Rimo (R. G. ) galva. Netrukus pro parduotuvės duris pasirodė Rimo žmona (N. T.) ir pradėjo šaukti (t. 1, b. l. 110-113). Tai patvirtino ir liudytojai E. G., N. T. , S. V. (S. Š. ). Iš liudytojų parodymų matyti, kad buvo sutrikdytas ir įprastinis parduotuvėje dirbančių darbuotojų darbas, t. y. pardavėjos šaukė bei kvietė apsaugos tarnybą dėl įvykusių muštynių. Taigi A. Š. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą, sukėlė sumaištį ir įvykį mačiusių asmenų išgąstį, juos šokiravo ir sutrikdė žmonių rimtį, parduotuvės darbą, tokiu būdu demonstravo niekinamą požiūrį į visuomenę. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad viešąją tvarką jis pažeidė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), kadangi normalios psichikos pilnametis asmuo, koks būtent ir yra A. Š. , negali nesuvokti, kokius padarinius sukels jo veiksmai, padaryti viešoje vietoje, ir nors jų poveikio visuomenei nekonkretizavo, tačiau bendrais bruožais negalėjo nenumatyti, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais A. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Motyvai dėl bausmės paskyrimo

Kadangi apeliacinės instancijos teismas A. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį bei panaikina nuosprendžio dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, A. Š. iš naujo turi būti paskirta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų – sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnio 1 dalis) – sunki (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, atsižvelgia į tai, kad abu nusikaltimai buvo baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Vertinant A. Š. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, vedęs, išlaiko mažametį vaiką, kuris dėl ligos dažnai nelanko darželio, byloje nėra kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad jis nepripažįsta esminių jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių, t. y. neigia, jog, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, spardė nukentėjusįjį į galvą ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nesigaili. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai, t. y. pervedė 2 500 Lt (t. 3, b. l. 76). Iš tikrųjų, A. Š. Valstybinei ligonių kasai iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, skirdama A. Š. bausmę, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, pastarasis nepageidauja, kad nuteistasis būtų griežtai baudžiamas, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, o kilo spontaniškai. Skiriamos bausmės rūšis ir paskirtis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. Š. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, skiria laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijų vidurkį. A. Š. padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirdama galutinę bausmę, paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, griežtesne bausme visiškai apimdama švelnesnę.

Teismas sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad kardomoji priemonė paliekama nepakeista, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, ji turi būti pakeista į suėmimą (t. 3, b. l. 103). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės pradžios nustatymo ir kardomosios priemonės parinkimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra prieštaringos. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo parinktos šios kardomosios priemonės: įpareigojimas registruotis policijoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 28-29). Nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti pradėta vykdyti tik jam įsiteisėjus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, todėl jis neįsiteisėjo. Esant šioms aplinkybėms, A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo galioja ikiteisminio tyrimo metu paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo momento, todėl bausmės pradžia A. Š. skaičiuojama nuo jo sulaikymo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa pareiškė 4 811 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 338-41). Iš pirmosios instancijos teismui pateikto kvito matyti, kad A. Š. Valstybinei ligonių kasai žalą atlygino iš dalies, t. y. sumokėjo 2 500 Lt (t. 3, b. l. 76). Todėl iš A. Š. priteista 2 311 Lt Valstybinei ligonių kasai R. G. gydymo išlaidoms atlyginti pagrįstai ir motyvuotai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Š. veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams;

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimt mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. Š. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

A. Š. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo ir suėmimo laiką nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2006 m. spalio 16 d. A. Š. bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą registruotis policijoje, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Daiktinius įrodymus - sportinius batelius, saugomus prie bylos, - grąžinti A. Š. .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.