Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Violetos Balčytienės, sekretoriaujant Sigitai Beniušytei, Jūratei Domarkaitei ir Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Romui Sadauskui, atsakovo atstovams Zigmantui Butvilui, Algirdui Cibulskui ir Jūratei Rūkštelienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Vytautui Antanui Januškai ir Ingai Semeškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Trakų akmuo“ skundą atsakovui Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui (toliau ? Departamentas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau ? Geologijos tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2008-02-29 sprendimu Nr. Vr.-2.13-9 patvirtino Trakų rajono agentūros įgaliotojo pareigūno surašytą 2008-01-25 patikrinimo aktą Nr. 5, kuriuo bendrovei „Trakų akmuo“ priskaičiuota 206 112 Lt mokesčių už be leidimo išgautą gamtos išteklių (76 tūkst. m³ žvyro).

2008-07-16 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius sprendimu Nr. Nr. Vr-2.13-22 patvirtino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos surašytą 2008-06-11 patikrinimo aktą Nr. 23, kuriuo bendrovei „Trakų akmuo“ papildomai priskaičiuota 463 392 Lt mokesčių už be leidimo išgautą gamtos išteklių (16 tūkst. m³ žvyro).

Bendrovė „Trakų akmuo“, nesutikdama su minėtais sprendimais, kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 3?6, 133?137) ir prašo juos panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-13 nutartimi šias bylas sujungė į vieną bylą (b. l. 131).

Skunduose paaiškino, jog pareiškėja visą laiką savo veiklą grindžia įstatymine baze ir nėra padariusi tyčinių nusižengimų. Toks įmonės nubaudimas, neatsižvelgiant į realias aplinkybes bei faktus, susiklosčiusią karjerų veiklos praktiką yra neadekvatus padarytam pažeidimui, neatitinka įstatymo ir yra nepagrįstas. Pareiškėja už kasybos sklypo ribų iškasė žvyro išteklius dėl klaidingų geodezinių matavimų. Iki šio laiko dar nėra galutinai aiškios žemės sklypo ribos, pagal kurias galima būtų tiksliai apskaičiuoti. Tai įrodo, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra ir nebuvo iš anksto apgalvotas siekiant pasipelnyti, t.y. nėra tiesioginės tyčios.

Trakų rajono agentūros įgaliotas pareigūnas 2008-01-25 gavęs Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008-01-11 raštą Nr. 1.7-133 įmonei surašė patikrinimo aktą Nr. 5, dėl 76 tūkst. m³ žvyro iškasimo už jai skirto išteklių apskaičiavimo bei kasybos sklypo ribos ir priskaičiavo 206 112 Lt sumą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotoji pareigūnė gavusi papildomą raštą iš Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įmonei surašė patikrinimo aktą Nr. 23, dėl 16 tūkst. m³ žvyro iškasimo už jai skirto išteklių apskaičiavimo bei kasybos sklypo ribos ir priskaičiavo 43 392 Lt. Bendrovė nesutikdama su taikytomis sankcijomis, pateikė Departamentui raštą Nr. 77, kuriame išdėstė įmonės argumentus dėl kurių nesutinka su 2008-02-29 sprendimu Nr. Vr-2.13-9 ir 2008-06-11 patikrinimo aktu Nr. 23 bei pateikė argumentus pagrindžiančius dokumentus. UAB „Trakų akmuo“ siekdama pašalinti 2008-01-25 patikrinimo akte Nr. 5 ir 2008-06-11 patikrinimo akte Nr. 23 nurodytus pažeidimus, ginčo plote (2,6 ha) atstatė iškastus gamtos išteklius į pradinę padėtį bei rekultivavo viršutinį žemės sluoksnį, t.y. iš šalia esančios smėlio – žvyro kasimo vietos buvo paimtas žvyro mišinys ir supiltas į ginčo plotą. Taip pat buvo supiltas augalinis sluoksnis. Pareiškėja mano, kad jei Departamento direktorius būtų susipažinęs su pateiktais argumentais bei motyvais, galėjo būti priimtas jiems palankus sprendimas. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje esantis nurodymas „be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“ yra nekonkretus – neaišku ar tai Departamento išduodamas Taršos integruotas prevencijos ir kontrolės leidimas ar Geologijos tarnybos išduodamas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Sprendimuose minimas Taršos integruotas prevencijos ir kontrolės leidimas reguliuoja tik aplinkos taršos normas, t.y. nei išteklių kasybos, nei jų apskaičiavimo nereglamentuoja, todėl juo remtis skirti baudas pareiškėjui nėra jokio juridinio pagrindo.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 41?42, 154?155) paaiškino, jog Departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Geologijos tarnyba 2007-12-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1, kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neskundė ir skirtą baudą sumokėjo, konstatuotas UAB „Trakų akmuo“ vykdytas žvyro išteklių kasybos be leidimo faktas. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad žvyro karjeras atstatytas ir rekultivuotas yra nepriimtinas, kadangi faktiškai pareiškėja iškasė Šventininkų žvyro karjero vakarinėje dalyje 92 tūkst. m³ žvyro, ką savo skunde patvirtino ir pati įmonė. Atstatytas plotas Šventininkų karjero vakarinėje dalyje ir jo rekultivacija negali būti vertinami kaip gamtos išteklių atstatymas į pirminę padėtį. Nei pateiktame skunde, nei pateiktoje medžiagoje nėra dokumentų patvirtinančių apmokėjimą už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad departamentas neatsižvelgė į įmonės 2008-07-11 pateiktas rašytines pastabas dėl 2008-06-11 patikrinimo akto Nr. 23. Atsakovas pabrėžia, kad į pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, tačiau dėl korektūros klaidos priimtame 2008-07-16 sprendime to nepažymėjo, apie tai departamentas įmonę informavo 2008-08-14 raštu Nr. VR-1.7-2724.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 67?69) paaiškino, jog mokesčių už valstybinius gamtos išteklius kontrolės bei ekonominių sankcijų taikymo klausimai priskirti Departamentui, kuris šioje byloje patrauktas kaip atsakovas, kompetencijai. Taip pat papildomai informavo teismą, kad UAB „Trakų akmuo“ 2007-12-27 vykdydama Vilniaus apskrities Trakų rajono Šventininkų telkinio žvyro išteklių naudojimo sutarties prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 42-07 nuostatas, pateikė Tarnybai viso Šventininkų žvyro telkinio markšeiderinį planą, kurio pagrindu Tarnyba gavo naujų duomenų bei informacijos apie galimą UAB „Trakų akmuo“ pažeidimų pobūdį bei mastą. 2008-01-29 buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad markšeideriniame plane pateikta informacija neatitinka tikrovės tiek vakarinėje telkinio dalyje, tiek likusioje telkinio dalyje. Tarnyba 2008-03-18 raštu Nr. 1.7-758 „Dėl mokesčio už naudingųjų iškasenų naudojimą 2007 m. skaičiavimo“ pakartotinai kreipėsi į Departamentą informuodama, kad 2008-01-11 rašte Nr. 1.7-133 pateiktas žvyro išteklių kiekis (76 tūkst. m³), kuris buvo nurodytas vadovaujantis UAB „Trakų akmuo“ pateikta metine gavybos ataskaita, neatitinka tikrovės ir yra didesnis bei, kad apie išgauto žvyro išteklių perskaičiavimo rezultatus Tarnyba Departamentą informuos atskiru raštu. 2008-04-14 UAB „Trakų akmuo“ pakartotinai pateikė Šventininkų žvyro telkinio markšeiderinį planą ir 2007 m. kasybos ataskaitą. 2008-04-17 Tarnyboje vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ir UAB „Trakų akmuo“ atstovai, buvo pripažinta, kad pakartotinai pateiktas Šventininkų žvyro telkinio markšeiderinis planas yra tinkamai parengtas, bei kad šiame plane pateikti duomenys skiriasi nuo ankstesniuose planuose pateiktų duomenų, bei, kad už kasybos sklypo ribų yra iškasta 92 tūkst. m³ žvyro. Tarnyba 2008-04-29 raštu Nr. 1.7-1227 Departamentą informavo apie naujai paaiškėjusius išgauto žvyro kiekius.

Per teismo posėdį Geologijos tarnybos atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas .

Ginčo esmė ? ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008-02-29 sprendimas Nr. Vr-2.13-9 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ bei 2008-07-16 sprendimas Nr. Vr-2.13-22 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar bendrovei „Trakų akmuo“ teisėtai ir pagrįstai buvo taikytas didesnis mokesčio tarifas už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, t. y. taikyta piniginė sankcija.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau ? Įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (LR Vyriausybės 2005-06-06 nutarimo Nr. 621 redakcija) patvirtintos leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės (toliau ? Taisyklės).

Byloje nustatyta, kad UAB „Trakų akmuo“ nuo 2002 m. eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą Šventininkų k., Trakų r. Vilniaus apskrityje. Bendrovė turi 2007-10-23 Lietuvos Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 42p-07 (b. l. 16) , kuris suteikia teisę naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Šventininkų, Alytaus apskrities Varėnos rajono Barčių ir Panevėžio apskrities Rokiškio rajono Sniegių telkinių žvyro išteklius pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas, bei suteikia teisę žvalgyti Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių telkinio žvyro išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Pareiškėja taip pat turi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-T-60 (b. l. 24). Bendrovė 2007 m. vykdydama kasybos darbus, telkinio vakarinėje dalyje iškasė 76 tūkst. m³ žvyro už jai skirto išteklių apskaičiavimo bei kasybos sklypo ribos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Vadovaujantis LR mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas ir paskaičiavo 206 112 Lt sumą (b. l. 7). 2008-06-11 Departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius surašė patikrinimo aktą Nr. 23 (b. l. 138), kuriuo nustatė, kad vadovaujantis papildytu ir patikslintu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008-04-29 raštu, kuriame informuojama, kad bendrovė 2007 metais, vykdydama kasybos darbus telkinio vakarinėje dalyje, iškasė 92 tūkst. m³ žvyro už jai skirto išteklių apskaičiavimo bei kasybos sklypo ribos (b. l. 110). Kadangi 2008-01-25 gavus Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008-01-11 raštą Nr. 1.7-133 (b. l. 112) įmonei buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 5 (b. l. 161?162), dėl 76 tūkst. m³ žvyro iškasimo už jai skirto išteklių apskaičiavimo bei kasybos sklypo ribos, todėl dabar apmokestinama didesnio mokesčio tarifu 16 tūkst. m³. Tokiu būdu papildomo mokesčio už gamtos išteklius taikant didesnį tarifą suma yra 43 392 Lt. Departamentas 2008-07-16 sprendimu Nr. Vr-2.13-22 (b. l. 157?158), įvertinęs tai, kad rašytinių pastabų bei jas pagrindžiančių dokumentų įmonė nepateikė nusprendė patvirtinti 2008-06-11 patikrinimo aktą Nr. 23 (b. l. 141).

Pareiškėja nesutikdama su ginčo sprendimais, kuriais patvirtinti patikrinimo aktai, kreipėsi į teismą prašydama juos panaikinti. Bendrovė apeliuoja į tai, kad žvyro išteklius už kasybos sklypo ribų iškasė dėl klaidingų geodezinių matavimų, iki šio laiko dar nėra galutinai aiškios žemės sklypo ribos, pagal kurias galima būtų tiksliai apskaičiuoti, padarytas pažeidimas nėra ir nebuvo iš anksto apgalvotas siekiant pasipelnyti, t.y. nėra tiesioginės tyčios. Pagal Taisyklių 35 punktą prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančioje naudojimo sutartyje turi būti nurodoma išteklių naudojimo paskirtis, išteklių naudojimo žemės sklypo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Vadinasi, Geologijos tarnyba, prieš išduodama leidimą išgauti gamtos išteklius, privalėjo pareikalauti iš Bendrovės žemės sklypo planą su tiksliomis ribomis (su geodeziniais matavimais), kad kasybos sklypo ribos būtų tikslios ir aiškios. Darytina išvada, kad dalis kaltės dėl to tenka Geologijos tarnybai, pareiškėjos argumentus dėl netikslių žemės sklypo ribų patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-194-424/2008 esantys įrodymai. Atlikus UAB „Timorus“ žemės sklypo (2,18 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus šiaurės vakarinė šio sklypo riba pasistūmė į B. Z. sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pusę 14 metrų, dėl ko pasikeitė abiejų sklypų ribos, tačiau apie tai sklypo savininkams nebuvo pranešta. Teisminio nagrinėjimo metu, paaiškėjus, kad pareiškėja iškasė žvyrą už kasybos sklypo ribų, su tuo sutiko, deklaravo visą iškastą žvyrą, atlygino gretimo sklypo savininkui nuostolius, deklaravo iškastą žvyrą ir sumokėjo mokesčius valstybei. Įvertinus šią bylos medžiagą, darytina išvada, jog bendrovės veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. kaltų veiksmų, pareiškėją leidimą išgauti gamtos išteklius turėjo.

Pareiškėjai buvo išduotas leidimas iškasti 2597 tūkst. kub. m. žvyro išteklių 49,1 ha plote (b. l. 17). Bendrovė iškasė 833 tūkst. m³ išteklių, iš jų 150 tūkst. m³ už išteklių apskaičiavimo kontūro (b. l. 10). Už visus 833 tūkst. m³ pareiškėja sumokėjo į valstybės biudžetą 225 910 Lt mokestį. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bendrovė pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje deklaravo tokį pat kiekį iškasto žvyro kiek ir nurodė savo išteklių 2007 m. kasybos atskaitoje (b. l. 20). Šį faktą taip pat patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 116). VMI rašte nurodyta, kad bendrovė sumokėjo 225 950 Lt mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį grumtą. Bendrovė turi galiojantį leidimą vykdyti kasybos darbus Trakų rajono Šventininkų žvyro karjere, leidime nėra konkrečiai apibrėžtas plotas (nėra sklypo tikslių geodezinių matavimų), kuriame turi vykti kasybos darbai, nėra galutinai aiškios žemės sklypo ribos, pagal kurias būtų galima tiksliai apskaičiuoti iškastą žvyro kiekį. Teismas pažymi, kad bendrovė pati deklaravo kasybos sklype ir už kasybos sklypo ribų iškastą gamtos išteklių kiekį, t.y. pareiškėja neslėpė kasimo fakto ir pateikė teisingus duomenis bei sumokėjo už tai mokesčius, turėjo leidimą vykdyti kasybos darbus, todėl atsakovas privalėjo šias aplinkybes įvertinti, tiksliai paskaičiuoti iškasto žvyro kiekį už sklypo ribų.

Atsakovas priimdamas ginčo sprendimus neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, jos kaltę, nevertino visų su ginču susijusių aplinkybių, todėl tikslinga skundžiamus sprendimus panaikinti. Per teismo posėdį atsakovo atstovai pripažino, kad sprendimus priėmė vertindami tik Geologijos tarnybos raštus, kitų aplinkybių jie netyrė ir nevertino.

Teismas pažymi, kad 2007-10-23 naudojimo sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi kasybos sklypas skiriamas 49,1 ha plote, kuriame yra 2597 tūkst. m³ žvyro išteklių (b. l. 17) Sutartyje nurodomas tik sklypo plotas, tačiau aiškios jo ribos nėra nustatytos. Įvertinęs aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės. Bylos nagrinėjimo metu Geologijos tarnybos atstovai paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje yra atvejų kuomet įmonės išgauna išteklius už sklypo ribų, tačiau tai būna nedideli kiekiai ir geologijos tarnyba tai vertina kaip ištekliai išgauti su leidimu. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atstatė iškastus gamtos išteklius į pradinę padėtį (rekultivavo, Taisyklių 35.9 p.), t.y. iš šalia esančios smėlio – žvyro kasimo vietos buvo paimtas žvyro mišinys ir supiltas į ginčo plotą (b. l. 145?152).

Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismas daro išvadą, kad atsakovo priimti skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Trakų akmuo“ skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2008-02-29 sprendimą Nr. Vr-2.13-9 ir 2008-07-16 sprendimą Nr. Vr-2.13-22 “Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.