- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-225-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00984-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EVTRASTA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „TEK POSEIDON“
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-225-159/2012
NUTARTIS
2012 m. balandžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, I. Č., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EVTRASTA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-838/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EVTRASTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TEK POSEIDON“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „EVTRASTA“ 2010-06-08 teismui pareiškė ieškinį. Juo teismą prašė iš atsakovės UAB „TEK POSEIDON“ priteisti 79 414,40 Lt skolą, 1 400 Lt žyminį mokestį, 1 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-12-31 – 2010-01-03 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl remonto darbų atlikimo laive “Markarid”. Atsakovė, kaip laivo savininko atstovė buvo įsipareigojusi apmokėti už visus laive atliktus darbus. Atliktų darbų aktas buvo suderintas su UAB „TEK POSEIDON“, tai patvirtina parašai bei atsakovės antspaudas. Ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, 2010-01-07 pateikė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą Nr. EVTR 00456 dėl 79 414,40 Lt sumos apmokėjimo. Atsakovė minėtą sąskaitą priėmė ir privalėjo apmokėti iki 2010-01-07. Ieškovė ragino atsakovę apmokėti skolą, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė ir liko skolinga 79 414,40 Lt (b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-06-16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „EVTRASTA“ 3 761 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „TEK POSEIDON“ naudai.
Teismas sprendime nustatė, kad pagal 2010-01-07 sąskaitą – faktūrą Nr. EVTR 00456 darbų užsakovas buvo motorlaivis „Markarid“, o mokėtojas – juridinis asmuo IRISL C-O „Poseidon“, esantis Profsojuznaja g. 66-205, Maskvoje, Rusijoje. Duomenų, kad minėtus darbus užsakė atsakovės atstovas G. D. ir būtų įsipareigojęs apmokėti už darbus, byloje nėra. Iš ieškovės UAB „EVTRASTA“ laiško, adresuoto Andrei_tekposeidon, R. A., A. T., tek poseidon.ru; G. D., amoozadeh ir kitiems nustatė, kad darbus atlikti pasamdė S. K. asmeniškai, kuris ir pažadėjo apmokėjimą iš karto po remonto, tačiau nesumokėjo. Taip pat teismas nustatė, kad suma už remontą buvo suderinta su UAB „TEK POSEIDON“ atstovu Maskvoje A. S., o sąskaitą priėmė G. D., kad perduotų jį Maskvos biurui, be to pažymėjo, kad G. D. ir laivo kapitonas nebuvo įgalioti tvarkyti finansinių ir techninių reikalų nesant S. K.. Iš kito rašto, kurį pasirašė A. S., teismas nustatė, kad ieškovei buvo nurodyta, jog pateiktą sąskaitą gali apmokėti Gintas, bet neprivalo. Teismas konstatavo ir tai, kad ant atliktų darbų operacijų sąrašų, be kapitono spaudo ir parašo yra ir atsakovės atstovo spaudas, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovas buvo įsipareigojęs ar įpareigotas apmokėti už atliktus darbus, todėl atsakovė dėl susiklosčiusios padėties nepagrįstai nepraturtėjo, nes iš atliktų laivo remonto darbų neturėjo naudos.
Teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai, patys savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia. Nesant kitų duomenų apie atliktą ūkinę operaciją šalių sudaryto sandorio pagrindu bei atsakovei neigiant šį faktą, teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai yra nepakankami daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl remonto darbų laive, terminų ir kainos (sutarties esminių sąlygų), o kitokių atsakovės veiksmų, patvirtinančių sutarties vykdymą, ieškovė nepagrindė įrodymais (b. l. 121–123).
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „EVTRASTA“ 2011-07-20 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „EVTRASTA“ ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovė dėl susiklosčiusios padėties nepagrįstai nepraturtėjo, nes iš atliktų laivo remonto darbų neturėjo naudos yra nesuderinama su įrodymu – 2011-01-07 „P. L.“ laišku, kur sakoma, kad Gintas turi sąskaitoje 25 000 JAV dolerių, iš kurių jis gali ir nori apmokėti pateiktą sąskaitą. Pažymėjo, kad atsakovė, katu su „P. L.“, turint tikslą gauti pelną iš laivui „Markarid“ teikiamų paslaugų, į savo sąskaitą gavo pinigines lėšas, iš kurių turėjo atsiskaityti už atliekamus laive remonto darbus, tačiau už šią gautą paslaugą neatsiskaitė, t. y. neteisėtai pasipelnė kito asmens sąskaita. Ieškovė mano, kad teismas vertindamas įrodymus pažeidė nešališkumo principą. Nevertino atliekamų laive „Markarid“ remonto darbų specifikos, laiko, aplinkybių, motyvų ir tikslų, laivo prastovos uoste kainos, ir taip pažeidė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Ieškovė taip pat nesutinka su teismo priteistomis 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, todėl ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti mažinamos iki 1 500 Lt (b. l. 124–126).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „TEK POSEIDON“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-06-16 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovė teigia, jog ieškovė neteisingai nustatė rangos sutarties šalis ir dėl to klaidingai nustatė iš šios sutarties vykdymo kylančias teises ir pareigas. Kadangi, atsakovė nėra rangos sutarties šalis, todėl ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Tai, kad su ieškove neatsiskaitė užsakovas, negali būti pagrindas reikalauti skolos iš atsakovės. Taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra jokių nei žodinių, nei rašytinių sutartinių santykių dėl remonto darbų laive „Markarid“ bei atsakovė niekada nebuvo įgalinta laivo savininko vardu sudaryti sutartį su ieškove ir niekada neįsipareigojo apmokėti už atlikus darbus. Be to, VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad UAB „TEK POSEIDON“ yra atskiras juridinis asmuo, kurio vienintelis akcininkas yra G. D.. Atsakovė taip pat nurodo, kad visuose atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitoje –faktūroje Nr. EVTR 00456 remonto darbų užsakovas nurodytas m/v „Markarid“, o ne UAB „TEK POSEIDON“, o sąskaitoje mokėtoju nurodyta ne atsakovė, o ISISL C-O TEK “Poseidon“. Laivo savininkas bei įgalioti asmenys nedavė atsakovės atstovui pavedimų, kad pervestų už juos ieškovei pinigines lėšas susijusias su laivo remonto darbais, todėl ieškovė neturi teisės teigti, kad atsakovė prisiėmė prievolę apmokėti už laivo remontą. 25 000 JAV dolerių atsakovei buvo skirtos kitokio pobūdžio atliktoms paslaugoms apmokėti, kurias ji ir panaudojo.
Atsakovė nesutikdama su ieškovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų atsiliepime nurodo, kad atsakovės atstovė paruošė atsiliepimą į ieškinį, teikė paklausimą tretiesiems asmenims, dalyvavo ne viename teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos priteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija maksimalaus rekomenduotino dydžio, todėl nėra pagrindo mažinti (b. l. 152–155).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl skolos priteisimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė dėl susiklosčiusios padėties nepagrįstai nepraturtėjo ir teigia, kad tai nesuderinama su įrodymu – 2011-01-07 „P. L.“ laišku, kur sakoma, kad Gintas turi sąskaitoje 25 000 JAV dolerių, iš kurių jis gali ir nori apmokėti pateiktą sąskaitą. Nurodo, kad atsakovė, katu su „P. L.“, turint tikslą gauti pelną iš laivui „Markarid“ teikiamų paslaugų, į savo sąskaitą gavo pinigines lėšas, iš kurių turėjo atsiskaityti už atliekamus laive remonto darbus, tačiau už šią gautą paslaugą neatsiskaitė, t. y. neteisėtai pasipelnė kito asmens sąskaita. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš susitarimo su atsakove dėl darbų atlikimo, o darbų apmokėjimą grindžia garantijomis. Iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. EVTR 00456 ( b. l. 8) matyti, kad remonto darbų užsakovas yra m/l „Markarid“, o mokėtojas IRISL C- O TEK “Poseidon“. Įrodymų, kad atsakovė UAB „TEK POSEIDON“ yra firmos IRISL C-O „Poseidon“ filialas ar dukterinė įmonė – byloje nepateikta. Todėl akivaizdu, kad atsakovė UAB „TEK POSEIDON“ nėra nei remonto darbų užsakovė, nei asmuo įsipareigojęs apmokėti už atliktus darbus. Iš minėtos PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad sąskaitą priėmė G. D., tačiau konstatuotina, kad ši aplinkybė neįrodo, jog jis įsipareigojo apmokėti šią sąskaitą. Be to, iš 2010-01-07 A. S. laiško (b. l. 71) skirto ieškovei UAB „EVTRASTA“ matyti, kad G. D. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EVTR 00456 perdavė sąskaitoje nurodytam mokėtojui, t. y. IRISL C- O TEK “Poseidon“, kuris ir privalėjo ją apmokėti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovę ir atsakovę sietų sutartiniai santykiai, kuriais ieškovė galėtų grįsti savo reikalavimą. Be to, nepateikta įrodymų, kad atsakovė yra laivo remonto darbus užsakiusio m/l „Markarid“ atstovė. Kadangi atstovavimo faktas nėra preziumuojamas, todėl ieškovė privalėjo tai įrodyti. LR CK 2.133 str. 1 d. numatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo įgaliota laivo savininko vardu apmokėti už laivo remonto darbus, todėl darytina išvada, kad atsakovė tokios prievolės ieškovei neturi.
Apeliantė teigia, kad 2011-01-07 „P. L.“ laiške nurodyta, kad Gintas turi sąskaitoje 25 000 JAV dolerių, iš kurių jis gali ir nori apmokėti pateiktą sąskaitą, tačiau atsakovė už šią gautą paslaugą neatsiskaitė, todėl neteisėtai pasipelnė kito asmens sąskaita. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis IRISL C- O TEK “Poseidon“ atstovo A. S. teiginys, jog Gintas turi sąskaitoje 25 000 JAV dolerių, iš kurių jis gali ir nori apmokėti pateiktą sąskaitą, nėra garantija, kad G. D. apmokės ieškovei už atliktus darbus. Jokių kitų atsakovės pasirašytų garantijų, kurios atitiktų LR CK 6.90–6.91 str. įtvirtintas nuostatas, dėl darbų apmokėjimo, byloje nėra. Iš 2009-03-15 ieškovės UAB „Evtrasta“ elektroninio laiško (b. l. 59–62), matyti, kad darbus atlikti pasamdė kompanijos IRISL atstovas S. K. asmeniškai, kuris ir pažadėjo apmokėjimą iš karto po remonto, tačiau nesumokėjo ir ieškovės nuomone, jis sulaužė savo pažadą. Be to, ieškovė laiške pati pripažįsta, kad G. D. ir laivo kapitonas nebuvo įgalioti tvarkyti finansinių ir techninių reikalų nesant S. K.. Todėl ieškovės argumentas, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti už remonto darbus yra visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija, išaiškina ir tai, kad pinigai esantys atsakovės sąskaitoje nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jie skirti laivo remonto darbams apmokėti. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė šiuo atveju nepagrįstai nepraturtėjo, nes iš atliktų laivo remonto darbų neturėjo naudos.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas vertindamas įrodymus pažeidė nešališkumo principą. Nevertino atliekamų laive „Markarid“ remonto darbų specifikos, laiko, aplinkybių, motyvų ir tikslų, laivo prastovos uoste kainos, ir taip pažeidė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Išanalizavusi bylos medžiagą, nustačiusi faktines bylos aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atliekamų laive „Markarid“ remonto darbų specifikos, laiko, aplinkybių, motyvų ir tikslų, laivo prastovos uoste kainos ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą minėtos apeliantės aplinkybės šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes teismas jau konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja, jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atskirai pasisakyti dėl šių apeliantės išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas neprivalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nėra pagrindo.
Ieškovė taip pat nesutinka su teismo priteistomis 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, todėl ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti mažinamos iki 1 500 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės nuomone ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą bei į surašytų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, į bylos sudėtingumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei 3 630 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ši suma neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, atitinka advokato turėto darbo ir laiko sąnaudas, nėra aiškiai per didelė, todėl keisti šių priteistų turėtų išlaidų dydį nėra įstatyminio pagrindo (CPK 98 str. 2 d.).
Remdamasi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.