- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-264-470/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01875-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo jo motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Ieškinyje ieškovas nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo J. S. motina J. S., kuri iki pat savo mirties asmeninės nuosavybės teise valdė du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o būtent žemės sklypą, kurio plotas 0,2200 ha, unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 0.8140 ha, unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). J. S. žemės sklypus įsigijo iš Lietuvos Respublikos valstybės už 2 700 litų asmeninių lėšų 2009-04-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, pasirašydama žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 4-ajame notarų biure. Ieškovas yra vienintelis J. S. vaikas, dėl to jis yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. S. vienintelis pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą. Netrukus po motinos mirties jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą - Alytaus miesto 4-ą notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjus paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre apie minėtus sklypus įrašyti duomenys, jog jie yra bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė. Esant tokiems duomenims apie žemės sklypus jis negali paveldėjimo keliu įgyti nuosavybės teisės į visą turtą, nes dalis daiktų pagal įrašus nekilnojamojo turto registre priklauso jo tėvui A. A. S., mirusiam (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovė nurodo, kad šie duomenys nekilnojamojo turto registre klaidingi, kadangi ieškovo motinos ir ieškovo tėvo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono teismo sprendimu. Nutraukus santuoką teisme, santuokos nutraukimas turėjo būti įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 36 straipsnio nuostatas. Tačiau faktiškai ištuoka buvo įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje tik 2021-09-14, t. y. praėjus po teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo 38 metams. Tai reiškia, kad J. S. ir A. A. S. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą de jure laikomi sutuoktiniais, nors jo tėvai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kartu negyveno, nebendravo, nepalaikė jokių ryšių, o A. A. S. (duomenys neskelbtini) netgi buvo sudaręs kitą santuoką su atsakove V. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), jis iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su atsakove, vedė su ja bendrą ūkį. Atsakovė yra A. A. S. įpėdinė po jo mirties. Ieškovo motina J. S. nekilnojamuosius daiktus buvo įgijusi už asmenines lėšas, jos valia įgyti turtą asmeniškai buvo aiški, būdamas gyvas A. A. S. į jos įgytus žemės sklypus niekada nepretendavo ir jokių pretenzijų į šiuos daiktus nereiškė.
Atsakovė V. S. teismo posėdyje nedalyvauja. Iš jos pateikto teismui pareiškimo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant akivaizdžiai matoma, kad ieškiniui ji neprieštarauja, su ieškinio reikalavimais sutinka, ką patvirtino savo parašu pareiškime.
Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 268 str. 5 d., gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo motina J. S. 2009-04-28 Alytaus miesto 4-ajame notarų biure sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš Lietuvos Respublikos valstybės įgijo 0,2200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.8140 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis žemės sklypų bendra kaina 2700,00 Lt, abu sklypai pagal notarinės sutarties sąlygas yra įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Informacija dėl žemės sklypų valdymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš sutarties perkelta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre įrašu Nr. 44/623450. Ieškovo J. S. motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama medicininio mirties liudijimo duomenimis. Po jos mirties atsirado palikimas. Ieškovas J. S., paduodamas pareiškimą Alytaus 4-ajam notarų biurui, būdamas pirmos eilės paveldėtojas, priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Byloje ieškovas siekia įrodyti, kad J. S. pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu įgyti du žemės sklypai jo motinai priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2009-04-28 valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, ją kaip pirkėja sudarė ir pasirašė J. S.. Sutarties 3 dalyje įrašyta sąlyga: „Vadovaujantis išrašu apie asmenį, gautu 2009 m. balandžio 28 d. iš Gyventojų registro tarnybos, pirkėja yra susituokusi su A. A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) - nurodytas turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.“ Ši pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta sąlyga yra perkelta į nekilnojamojo turto registro duomenis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant juridinį faktą apie tai, kad nekilnojamojo turto objektai valdomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.
Iš pateikto į bylą santuokos liudijimo matyti, kad ieškovo tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Jiezno rajono Butrimonių apylinkės darbo žmonių deputatų taryboje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka tarp ieškovo tėvų nutraukta, kas patvirtinama į bylą pateikta teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135/82 kopija. J. S. ir A. A. S. ištuoka, skirtingai nei šią informaciją pateikia ieškovas, įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje ne 2021-09-14, bet 1983-10-28, kas patvirtinama į bylą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktu ištuokos akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini).
Šie duomenys leidžia spręsti, kad įrašai notarinėje žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų įgijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis yra klaidingi, nes sandorio sudarymo metu pirkėja J. S. nebuvo santuokoje su A. A. S. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad A. A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. S., gimusia (duomenys neskelbtini), kas matoma iš Gyventojų registro pareiktų duomenų.
Nuosavybės teisė be kitų įstatyme numatytų pagrindų gali būti įgyjama pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo (CK 4.49 straipsnio 2dalis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 straipsnio 4 dalis).
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo ar jos nutraukimo momentas. Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiška taisyklė taikoma turto objektams santuokos nutraukimo atveju. Nuo to, kada buvo nutraukta santuoka priklauso, ar turimas turto objektas bus laikomas asmenine vieno iš sutuoktinio nuosavybe, ar jis bus pripažįstamas bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Šiuo atveju ieškovo motina J. S. įgijo žemės sklypus 2009-04-28 valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, būdama išsituokusi su A. A. S., taigi, sklypai įgyti ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kaip klaidingai įrašyta pirkimo – pardavimo sutarties 3 dalyje, bet asmeninėn nuosavybėn. Šią išvadą patvirtina dar ir tai, kad pirkėja už įgyjamus daiktus mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, t. y. 2009-04-28 valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad J. S. nekilnojamuosius daiktus įsigijo už savo asmenines lėšas, o būtent „ Iki šios sutarties pasirašymo už perkamus žemės sklypus į Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus sąskaitą pirkėja pagal Swedbank, AB 2009 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1, sumokėjo 2 700 litų.<...> Sutarties sudarymo išlaidas moka pirkėja“. Taigi, ieškovo ieškinys dėl asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus pagrįstas ir dėl to tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šiuo atveju atsakovė V. S. raštu pateikė teismui informaciją, jog su ieškiniu visiškai sutinka. Kaip matyti iš susidariusios faktinės situacijos, ji, būdama A. A. S. sutuoktinė (antroji A. A. S. santuoka) ir paveldėtoja po jo mirties, nepretenduoja į J. S. pirkimo – pardavimo sandoriu įgytus nekilnojamuosius daiktus, per klaidą nekilnojamojo turto registre registruotus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Klaidą pirkimo – pardavimo sutartyje, o taip pat ir sandorio pagrindu perkeltus klaidingus duomenis į nekilnojamojo turto registrą privalėjo pastebėti ir imtis priemonių juos ištaisyti pati J. S., tačiau ji to iki mirties nepadarė. Taigi, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės, ne dėl jos veikimo ar neveikimo, klaidingų duomenų nekilnojamojo turto registre ji negalėjo ne tik ištaisyti, bet netgi apie juos žinoti. Visa tai sudaro pagrindą netaikyti CPK 93 straipsnio 1 dalies taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, nes šiuo atveju atsakovės negalima laikyti ginčą pralaimėjusia šalimi. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, patenkinus ieškovo ieškinį priteisiamos iš ieškovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, kurio unikalus numeris, suteiktas nekilnojamojo turto registre - (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, kurio unikalus numeris, suteiktas nekilnojamojo turto registre – (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (lėšos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.