Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2021 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį; 2021-08-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį - mamą R. A., būtent: 2022-05-31 apie 18.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajai R. A.į abi rankas žastų ir alkūnių srityse ir į dešinę ausį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. A.sužalojimus: nubrozdinimą dešinio užausio srityje, kraujosruvas abiejuose žastuose ir abiejuose alkūnėse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. kaltė įrodoma jo paties, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. A. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė išaiškinta. Kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi. 2022-05-31 buvo namuose, nebuvo ką valgyti, todėl paprašė mamos R., kad grįždama namo parvežtų maisto. Apie 17.30 val. mama grįžo iš darbo, tačiau jokio maisto neparvežė, todėl tarp jų įvyko konfliktas, jis pradėjo nervintis, nuėjo į savo kambarį, užsidarė duris, o mama atėjo iš paskos ir bandė prie jo prieiti ir apsikabinti, kad nebūtų piktas ir agresyvus. Tačiau jis nenorėjo, kad ji prie jo lįstų, sakė, kad nuo jo atstotų ir nustūmė ją nuo savęs. Kai jis mamą nustūmė, ji iš kambario išėjo. Tuo metu buvo labai susinervinęs, jam pradėjo trūkti oro. Girdėjo kaip būdama kitame kambaryje, mama nusijuokė. Tada jis dar labiau susinervino, nuėjo pas ją į virtuvę, nieko nesakęs priėjo ir rankos kumščiu trenkė į vieną ranką, paskui į kitą ranką. Dar dešinės rankos kumščiu mamai trenkė į kairę ausį, nestipriai spyrė mamai į kojas. Mama apsiverkė, tai pamatęs, jis atsiprašė mamos, tuomet mama davė jam 5 eurus ir išėjo. Gali pasakyti, kad alkoholio visiškai nevartoja nei jis, nei mama, jis kartais vartoja narkotines medžiagas - marihuaną, tačiau konflikto metu vartojęs nebuvo. Anksčiau yra smurtavęs prieš savo mamą. Labai gailisi, kad taip elgiasi su savo mama, nori dar kartą jos atsiprašyti. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nukentėjusioji R. A. nurodė, kad 2022-05-31 apie 18.30 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris supyko, kad į namus jam neparvežė kebabo. Įvykusio žodinio konflikto metu jis pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais, ko pasėkoje jis pradėjo mušti, suduodamas rankos kumščiais apie 4-5 kartus į abiejų rankų viršutines dalis ir į dešinės pusės ausies sritį. Dėl šių suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje vertino 3-4 balais. Į policiją iš karto nesikreipė, nes paprasčiausiai nesiryžo tai daryti prieš savo sūnų. Įvykio metu buvo blaivi, sūnus taip pat buvo blaivus. Sūnus yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau, tačiau dėl to niekur nesikreipė ir apie tai niekam nepranešė. Po įvykio ji į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas, fotografuota.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota R. A. kūno apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.G706/2022(04), nurodyta, kad R. A. nustatyti sužalojimai: nubrozdinimas dešinio užausio srityje, kraujosruvos abiejuose žastuose ir abiejuose alkūnėse; sužalojimams padaryti reikėjo 10 trauminių poveikių kietais bukais daiktais; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. A. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. A. tyčia smurtaudamas prieš artimą giminaitę – mamą R. A. nežymiai ją sužalojo, todėl jo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu, A. A. pripažinti kaltu ir už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintai išdirbti po 20 valandų, viso 180 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis A. A. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam įstatyme numatytą ir prokurorės siūlomą viešųjų darbų bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė A. A. sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis). Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 5 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šios priemonės įvykdymo terminą.

Kardomoji priemonė – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. A. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. A. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 5 (penkių) mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

A. A. kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. A. išaiškinti, kad: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.