Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2S-226-614/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2S-226-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38884-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
R. A.-Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-226-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38884-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. A.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio priimtus neteisėtus patvarkymus, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė, ieškovei terminą iki 2018 m. gruodžio 27 d. ieškinio trūkumams pašalinti: pašalinti reikalavimą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, nes toks reikalavimas pareikštas, nesilaikant išankstinės skundo nagrinėjamos tvarkos; pakeisti atsakovą iš teisinio subjektiškumo neturinčio antstolių kontoros į konkretų antstolį, taip pat už reikalavimą dėl žalos atlyginimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus arba tokį reikalavimą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pašalinti iš ieškinio.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti antstolio patvarkymus, skųsdama antstolio veiksmus tiesiogiai teismui, kas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) taisykles neleidžiama.

Šalies argumentai

4. Ieškovė atsakovu nurodė antstolių kontorą, tačiau toks juridinis asmuo nelaikytinas atsakingu už atskiro antstolio veiksmus. Todėl ieškovė turi patikslinti atsakovu įtrauktą subjektą, pakeisdama jį atitinkamu antstoliu.

5. Ieškovė prašo priteisti turtines ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokie reikalavimai, įskaitant reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neapmokėti žyminiu mokesčiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas neteisingai įvertino, kad buvo nesilaikyta išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos, nes pareiškėja pateikė savo prašymą antstoliui ir gavo atsakymą, kad jos prašymas netenkinamas. Kaip nurodoma tiek teismų praktikoje, tiek teisės aktuose, nėra svarbu, kokiu žodžiu įvardintas kreipimasis (skundas, prašymas ar pareiškimas), tačiau iš kreipimosi turinio turi būti aišku, ar jame pranešama apie galimai pažeistas asmens (paties pareiškėjo ar kito asmens) teises, ar ne. Savo prašyme pareiškėja pranešė antstoliui, kad jos lėšos banko sąskaitoje areštuotos ir prašė, kad antstolis atšauktų lėšų rezervaciją, tad tai gali būti laikoma skundu.

6.2. Tai, kad antstolis neišsiuntė teismui savo patvarkymo, pareiškėjos skundo ir savo atsakymo dėl pareiškėjos skundo netenkinimo, nepadaro antstolio veiksmų teisėtais.

6.3. Pagal pareiškėjos pareikštą skundą ir jame nurodytas aplinkybes teismas turėjo įvertinti tai, kad būtent neteisėtas antstolio patvarkymas pareiškėjai sukėlė didžiausią žalą ir būtent antstolio patvarkymų panaikinimas ir yra pagrindinis pareiškėjos skundo dalykas. Pašalinus reikalavimą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, pareikštas skundas netektų prasmės.

6.4. Antstolis pasirašė patvarkymus, kurie pareiškėjai kelia žalą, tačiau su pareiškėja tiek telefonu, tiek el. paštu bendravo antstolio padėjėjas, todėl nėra aišku, kas yra tikrasis subjektas, kuris tvarko pareiškėjos duomenis, areštuoja sąskaitas ir atlieka kitus veiksmus, dėl kurių pareiškėja nukentėjo. Būtent todėl atsakovu pareiškėja ir nurodė Antstolio V. M. ir D. M. kontorą, kaip subjektą, kuris apima tiek antstolį V. M., tiek jo padėjėją A. A..

6.5. Pareiškėjos visos banko sąskaitos yra areštuotos, savo atlyginimą pareiškėja gauna tik į banko sąskaitą ir tai jos vienintelis pragyvenimo šaltinis, tad formalus teismo požiūris ir reikalavimas pagal sumokėti žyminį mokestį bet kokia kaina neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje numatytų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

9. Skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juo atlikti padavimo tvarka reglamentuota CPK 510 straipsnyje. Jame nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (3 dalis).

10. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

11. Pareiškėja kartu su skundu pateikė antstoliui siųsto el. laiško kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėja iki skundo padavimo teismui pateikė skundą (prašymą) ir antstoliui. Todėl nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 28 d. buvo gautas antstolio V. M. patvarkymas, kuriuo išspręstas pareiškėjos prašymas panaikinti 35 367,37 Eur lėšų areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjos R. A.-Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nutartis įsiteisėjo. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas buvo pareikštas nesilaikant išankstinės skundo nagrinėjamos tvarkos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolis išnagrinėjo pareiškėjos skundą (prašymą) ir jį persiuntė teismui, o teismas jį išnagrinėjo, nėra pagrindo pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio veiksmų, pareikštą šioje byloje, priimti ir pakartotinai nagrinėti.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, kad ieškovė atsakovu nurodė antstolių kontorą, tačiau toks juridinis asmuo nelaikytinas atsakingu už atskiro antstolio veiksmus. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

13. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas.

14. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti konkretų atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Atsakovo nenurodymas laikytinas ieškinio trūkumu, kuris šalintinas CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka: teismas, nustatęs, kad ieškinyje nenurodytas ieškovo teises pažeidžiantis asmuo, įpareigoja ieškovą pateikti duomenis apie atsakovą.

15. Pareiškėja skunde teigia, kad antstolis pasirašė patvarkymus, kurie pareiškėjai kelia žalą, tačiau su pareiškėja tiek telefonu, tiek el. paštu bendravo antstolio padėjėjas, todėl nėra aišku, kas yra tikrasis subjektas, kuris tvarko pareiškėjos duomenis, areštuoja sąskaitas ir atlieka kitus veiksmus, dėl kurių pareiškėja nukentėjo.

16. Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą Antstolių įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numato, kad antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą.

17. Iš šių teisės normų matyti, kad antstolio padėjėjas antstolio vardu gali atlikti tam tikrus veiksmus, o jo veiklą kontroliuoja antstolis. Taigi, antstolio vardu atliekami veiksmai yra skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, CPK nenumato jokios kitos tvarkos, kuria galėtų būti skundžiami antstolio nurodymu atlikti antstolio padėjėjo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog ji pagrįstai atsakovu byloje nurodė antstolių kontorą, o ne konkretų antstolį.

18. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja už reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesumokėjo bent dalies žyminio mokesčio ir neprašė atleisti ją nuo likusios dalies mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurie sudarytų pagrindą svarstyti tokius prašymus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Nors pareiškėja nurodo, kad jos visos sąskaitos yra areštuotos, todėl ji neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, tačiau teismui nėra pateikta duomenų apie kitą pareiškėjos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, turimas prievoles kitiems kreditoriams, o taip pat kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią atsakovės turtinę padėtį. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatomas naujas 14 dienų terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 24 d. nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškinyje nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio, todėl šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė turėtų aiškiai įvardinti ieškinio pagrindą ir dalyką.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai R. A.-Š. 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 24 d. nutartyje.

Teisėja Eglė Surgailienė