Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-609-478-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
1A-609-478-2012
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01355-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. M., K. V., K. R.
Advokatai
Renas Bradūnas, Vincas Pacevičius
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-609-478/2012

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01355-2011-0

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nuteistojo K. V. gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir K. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d ir 178 str. 3d. – laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. R., tačiau jo apeliacinis skundas negautas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir K. V. nuteisti už tai, kad kartu su K. R. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2011 m. spalio 19 d., nakties metu, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę veikdami bendrai tikslu pagrobti svetimą turtą atvykę prie statomos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., išdaužė sodybos teritorijoje stovėjusio UAB „L“ priklausančio mini ekskavatoriaus Bobcat 325 durų lango stiklą, sulaužė durų ir užvedimo spyneles ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „L“ priklausantį mini ekskavatorių Bobcat 325, kurio vertė 135700 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi mini ekskavatoriaus užvesti nepavyko.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad kartu su K. R. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2011 m. spalio 20 d., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., iš R. S. sodybos kieme stovėjusio traktoriaus kuro bako pagrobė bendros 60 litų vertės 20 ltr. dyzelinio kuro, kurį sodyboje rastos žarnos pagalba iš kuro bako supylė į sodyboje rastą bevertę 20 ltr. plastikinę talpą, po to, iš vieno traktoriaus pagrobė 150 litų vertės akumuliatorių „Hankook“, iš kito traktoriaus 2 akumuliatorius „Bosch“, kurių vieno vertė 300 litų, bendra vertė 600 litų, taip pat pagrobė sodybos kieme buvusius 150 litų vertės pilkos spalvos akumuliatorių be pavadinimo ir 1500 litų vertės aukšto slėgio plovyklą Stihl RE 161, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, A. M. įsibrovus į neužrakintą ūkinį pastatą, iš jo pagrobė 600 litų vertės 60 ltr. talpą su tepalu Q8, 50 litų vertės kampinį šlifuoklį „Rebir“, 4 akumuliatorius „BMW“, kurių vieno vertė 300 litų, bendra vertė 1200 litų, 450 litų vertės 15 ltr. plastikinę talpą su pesticidais „Roundup“, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam R. S. 4760 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendį, pripažinti kaltu už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laivės atėmimu.

Apeliantas skunde nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nei jis, nei kiti nuteistieji nepadarė ir negalėjo padaryti dėl ekskavatoriaus techninių duomenų. Apelianto teigimu, ekskavatorių buvo galima pagrobti tik jį transportuojant atitinkama transporto priemone, o byloje nustatyta, kad tokios transporto priemonės nebuvo. Skunde teigiama, kad susitarimo su kitais nuteistaisiais pagrobti ekskavatorių nebuvo, su kitais asmeninis buvo ruoštasi pagrobti kurą ir mano, kad tokia veika atitinka LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Mano, kad už pasikėsinimą pagrobti kurą, jam galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nes jis anksčiau neteistas, nusikalstama veika nesukėlė pasekmių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl pripažinimo kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. nepagrįstas, nes pažeisti LR BPK 20 str. numatyti įrodymų vertinimo principai, bei LR BPK 305 str. 1 d. numatyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo principai. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje išdėstyti motyvai nepatvirtina jo kaltės, teismas rėmėsi tik prielaidomis, nesutapimais tarp nuteistųjų parodymų, duotų skirtingais bylos tyrimo epizodais. Skundo autorius nurodo, kad jokių veiksmų vagystės būdu užvaldyti mini ekskavatorių iš nuteistųjų pusės nebuvo, jokių priemonių, apie kurias kalbama telefoninių pokalbių metu, nei jis, nei kiti nuteistieji neturėjo. Tai, pasak apelianto, rodo, kad nebuvo tikslo ir galimybių užvaldyti mini ekskavatorių. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nurodė tik kaltinimui palankias aplinkybes, ir visiškai nenurodė tų faktų, kurie paneigia apeliantui inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Skunde nurodoma, kad paskirta galutinė bausmė prieštarauja bausmės skyrimo principams, numatytiems LR BK 54 str., bausmės paskirčiai. Skunde teigiama, kad apelianto veiksmais turtinė žala nukentėjusiesiems nebuvo padaryta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir kad dėl kitos nusikalstamos veikos prisipažino dalinai ir vertinti tai kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas taip pat nurodo, kad iki suėmimo gyveno su sugyventine, kuri šiuo metu yra nėščia, jo gaunamos pajamos buvo vienintelis jų pajamų šaltinis, todėl teismo paskirta terminuota 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir turėtų būti švelninama

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. M. ir K. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji neigia padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jie padarė šią jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistųjų A. M. ir K. V. kaltė padarius jiems inkriminuotą veiką įrodyta nuteistojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kartu su kitais asmenimis jis norėjo pagrobti mini ekskavatorių, šiuos jo parodymus patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-18, t. 1), K. V. parodymų patikrinimo vietojo protokolo (b.l. 78-82, t. 2), telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų ir pokalbių suvestinių (b.l. 99-115, t. 1) duomenys, taip pat nukentėjusiojo L. P., liudytojų R. Š., T. R. parodymai. Nuteistasis A. M. teisme taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 68-75, t.1), kad ekskavatoriaus išorėje neradęs kuro bako, jo ieškojo viduje ir iš smalsumo sugalvojo su savimi turėtą atsuktuvą įkišti į užvedimo spynelę ir pabandyti užkurti (b.l. 162-163, t. 2). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad nuteistieji K. R., A. M. ir K. V. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 135700 litų vertės mini ekskavatorių Bobcat 325, o ne kurą, kaip savo apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. M. ir K. V. iš vakaro, o K. R., A. M. ir K. V., su savimi pasiėmę du atsuktuvus, vieną iš jų sulenktą, sekančią dieną buvo atvykę į nukentėjusiojo L. P. sodybą, esančią Šlavančių km., apžiūrinėjo mini ekskavatorių, nuteistieji jokių priemonių - guminių žarnų, kurių pagalba būtų galima ištraukti kurą iš traktorių bakų, talpų, į kurias galima būtų supilti pagrobtą kurą, nesinešė ir neturėjo, kuro nepavogė, nors nukentėjusiojo L. P. parodymais nustatyta, kad kuro tiek traktoriuje, tiek mini ekskavatoriuje buvo. Nors mini ekskavatoriaus kuro bakas yra išorėje, ir įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad jo kamštis atsuktas, tačiau nuteistasis K. V. bandė atsuktuvu atrakinti mini ekskavatoriaus duris, jų neatrakinus išdaužė stiklą, be to, įvykio vietos apžiūros metu bei nukentėjusio parodymais nustatyta, kad apgadinta mini ekskavatoriaus užvedimo spynelė. Kadangi mini ekskavatoriaus kuro bakas yra išorėje, siekiant pavogti kurą tokių veiksmų nereikėjo atlikti. Telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu ir pokalbių suvestinėmis nustatyta, kad tarp K. R. ir K. V. 2011-10-17 ir 2011-10-18 vyko telefoniniai pokalbiai nakties metu, kurių metu jie kalba, kad geroje vietoje yra geras daiktas „su kaušu“ (mini ekskavatorius ‚,Bobcat“ yra būtent su kaušu), kad jį pardavus galima gerai uždirbti, kad reikia „lebiotkės“ ir daugiau žmonių viską paimti, kad buvo nuvažiavę apsižiūrėti, kad viską darys sekančią dieną, kad bus daug pinigų. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad vagystės laikotarpiu mini ekskavatoriaus akumuliatorius buvo nusėdęs, jį užkurti buvo galima tik pasitelkus kitą techniką. Šių aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog nuteistieji, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, per kelis kartus apsižiūrėję vagystės objektą - mini ekskavatorių, suprasdami, kad tai vertingas daiktas ir už jį galima gauti daug pinigų, vietovę -nuošalus vienkiemis, kuriame niekas negyvena, ieškodami ir tardamiesi dėl priemonių mini ekskavatoriui išgabenti, nakties metu trise, neturėdami jokių priemonių kurui vogti, tik du atsuktuvus, kurių pagalba sugadino ekskavatoriaus durų ir užvedimo spyneles, bandė užvesti mini ekskavatorių, kėsinosi šį mini ekskavatorių pavogti, tačiau jo nepavogė, nes mini ekskavatoriaus neužvedė, kadangi buvo nusilpęs akumuliatorius. Atsižvelgiant į dokumentais pagrįstą mini ekskavatoriaus vertę - 135 700 litų, nustatytas nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis - pasikėsinto pavogti turto didelė vertė, todėl nuteistųjų nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d. 178 str. 3 d. požymius. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus K. V. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad nuteistieji šios nusikalstamos veikos negalėjo padaryti dėl ekskavatoriaus techninių duomenų, t. y. jo svorio – 2,5 tonų, greičio – 4-5 km/h, ir kad jį pagrobti galima tik patį mini ekskavatorių transportuojant su specialiai paruošta transporto priemone su priekaba, kurios jie neturėjo. Pažymėtina, kad mini ekskavatoriaus techninius duomenis, t. y. šios technikos greitį patys nuteistieji sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu iš nukentėjusiojo L. P. parodymų, nusikalstamos veikos darymo metu šios aplinkybės nuteistiesiems nebuvo žinomos, tuo pačiu nebuvo žinoma ir tai, kad mini ekskavatoriaus akumuliatorius yra nusėdęs ir jį užvesti galima tik pasitelkus kitą techniką.

Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija laiko ir apelianto K. V. teiginį, jog nebuvo jokio išankstinio susitarimo vogti ekskavatorių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, pagarsinus nuteistojo K. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 89-91, t. 1), jis nepaneigė, kad su nuteistuoju A. M. kalbėjosi, kad reikia traliuko, tik neįvardino kokiam tikslui, taip pat patvirtino, kad su nuteistuoju A. M. prieš darant šį nusikaltimą buvo nuvykę į sodybą apžiūrėti joje esančio ekskavatoriaus (b.l. 163, t. 2). Teisme perskaičius papildomus apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 78, t. 2), jis nepaneigė, kad susirašinėjo su nuteistuoju A. M., kad reikia paieškoti traliuko ir kokiu būdu ekskavatorių ant jo užtempti, (b.l. 163, t. 2). Nuteistųjų susitarimą vogti ekskavatorių taip pat patvirtina telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir pokalbių suvestinės (b.l. 99-115, t. 1), kuriuose užfiksuota, kaip nuteistieji kalbasi apie vagystės objektą bei priemonių jo pagrobimui organizavimą. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistieji iš anksto planavo pavogti mini ekskavatorių, tarėsi dėl priemonių jam pavogti.

Apelianto K. V. versija, kad nuteistieji ketino iš ekskavatorius vogti kurą, yra nepagrįsta. Byloje nenustatyta, kad eidami į nukentėjusiojo sodybą, kurioje buvo ekskavatorius, kaltinamieji turėtų kokių nors priemonių kurui vogti, jie kuro nepavogė, nors, nukentėjusiojo teigimu, tiek ekskavatoriuje, tiek sodyboje buvusiame traktoriuje kuro buvo (b.l. 163, t. 2). Faktą, kad nuteistieji neturėjo įrankių kurui vogti patvirtino ir nuteistasis A. M., kuris teisme parodė, kad įrankių kurui vogti neturėjo (b.l. 162, t. 2). Be to, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad ekskavatoriaus kuro bakas yra išorėje, todėl nuteistųjų atlikti veiksmai sugadinant ekskavatorių – išdaužtas durų stiklas ir sugadintos durų bei užvedimo spynelės, prieštarauja nuteistojo versijai dėl ketinimo vogti kurą. Norint pavogti kurą, nereikėjo atlikti tokių ekskavatorius sugadinimo veiksmų, kokius padarė nuteistieji.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir pagrįstai nuteistųjų A. M. ir K. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., todėl K. V. prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., o A. M. prašymą jį dėl veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., išteisinti, tenkinti nėra pagrindo.

K. V. ir A. M. savo apeliaciniuose skunduose taip pat prašo švelninti jiems paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nuteistųjų prašymai yra nepagrįsti.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis LR BK 54 str. 1 ir 2 d. nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmes K. V. už jo padarytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką bei A. M. už jo padarytas LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingai, taip pat nepažeidė LR BK 63 str. nustatytų paskirtų bausmių subendrinimo taisyklių.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. V., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo stadiją, sunkumą, pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, realios žalos nebuvimą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas įvertino nuteistajam K. V. skiriamos bausmės paskirtį ir pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. LR BK 178 str. 3 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ja reali žala nebuvo padaryta bei kad K. V. anksčiau neteistas, pagrįstai nuteistajam K. V. skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų skirti nuteistajam K. V. švelnesnę bausmę, negu numatyta LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė šių pagrindų nuteistojo K. V. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. M. atsižvelgė į tai, kad jis pasikėsino padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą bei padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino nuteistojo A. M. asmenybę. Nustatyta, kad jis anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, nedirba, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistajam A. M. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę bei bausmės paskirtį, įtvirtintą LR BK 41 str. Apylinkės teismas taip pat įvertino, kad A. M. viena iš nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ja reali žala nebuvo padaryta, kita padaryta veika yra mažesnio pavojingumo, ir už padarytas veikas skyrė mažesnes bausmes, negu sankcijos vidurkis. Ši paskirta bausmė nėra aiškiai per giežta, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde A. M. teigia, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir kad dėl kitos nusikalstamos veikos prisipažino dalinai, ir vertinti tai kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu šis apelianto teiginys nepagrįstas. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, su tuo sutinka ir teisėjų kolegija. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis A. M. dėl LR BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo prisipažino visiškai, tačiau nenustatyta, kad nuteistasis dėl šio nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ar padėjo išaiškinti šią veiką. Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad apeliantas nuoširdžiai gailėtųsi ar būtų padėjęs išaiškinti LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, dėl to nuteistojo A. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos. Nors A. M. teigia, jog dėl LR BK 22 str. 2 d. 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo prisipažino iš dalies, tačiau jis neigia esmines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, nepripažįsta savo kaltės, kad kėsinosi pagrobti mini ekskavatorių, nenustatyta, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi ar būtų padėjęs išaiškinti šią veiką, todėl ir šio nusikaltimo atžvilgiu nėra nuteistąjį atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų K. V. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasGytis Večerskas