Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-96-307/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-09
Bylos Nr.: 1A-96-307/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-4-00055-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Kaltinamasis: J. L.
Advokatai: Romualdas Drakšas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-307/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00055-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2, 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1, 1.1.9.8, 1.2.17.1.3, 2.1.8, 2.1.14, 2.4.6.5.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),išteisintajam J. L. (I. L.) ir jo gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,

Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus specialistui Arūnui Balevičiui,

vertėjui Ruslanui Skrobačui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, panaikintos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. L. palikta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

36 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 21 pakelį tabako kaljanui, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžyje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti prokuroro žinion.

GPS navigaciją „Pionier“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei atminties kortelę „Smartbuy“, planšetinį kompiuterį „Prestigio PMT3101_4G“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia GSM 105“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; mobiliojo ryšio telefoną „Huawei CUN-U29“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir microSD kortele; mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor7A Pro AUM-L29“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir microSD kortele; vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti J. L..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

J. L. buvo kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2020 m. birželio 4 d., apie 17.10 val., vykdamas krovininiu automobiliu – vilkiku „Scania”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kassbohrer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), esantį kelyje (duomenys neskelbtini) (Vilnius–(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rajone, paslėpęs tarp deklaruoto gabenamo krovinio – rinktinio krovinio (73 prekių pozicijos), neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – 36000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 125634 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, nėra galimybės pašalinti kilusių abejonių dėl tiesioginės tyčios J. L. veikoje buvimo, tad šis būtinasis nusikalstamos veikos požymis nėra įrodytas. Tuo pačiu nėra įrodytas ir J. L. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 199 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti J. L. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti J. L. sulaikyme išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo parai. Iš J. L. konfiskuoti vilkiko ir puspriekabės piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat pripažinti ir priteisti muitinės departamentui proceso išlaidas.

1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų dėl tiesioginės tyčios buvimo J. L. veikoje ir jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 199 straipsnio 3 dalyje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, neteisingai interpretavo objektyviais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, nesiedamas jų į visumą, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, nepagrindė savo išvadų visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tirtų įrodymų vertinimu, neatliko visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

2. Cituodamas išteisintojo J. L. parodymus prokuroras teigia, kad jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą J. L. neužsiminė, kad vykdamas į Lietuvos Respubliką jis su kolega J. R. (I. R.) buvo sustojęs ilgesniam laikui prie (duomenys neskelbtini) -Lietuvos pasienio. Šią aplinkybę jis nurodė tik apklausiamas 2020 m. birželio 30 d. Pastarojoje apklausoje taip pat nurodė, kad sustoję prie autobusų sustojimo jie pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) pasienio atvažiuojantį įtartiną krovininį autobusiuką. Į jį atkreipė dėmesį, kadangi šis automobilis važiavo lėtai, po kelių minučių apsisuko ir vėl grįžo atgal, prie jų krovininių automobilių pristabdė. J. L. taip pat nurodė, kad tą kartą jis miegojo labai giliai. Teigė prisiminęs, kad kiti krovininių automobilių vairuotojai buvo pasakoję, kad yra buvę atvejų, kuomet vairuotojams ar į kabiną pripurškiama migdomųjų dujų siekiant pakrauti nelegalų krovinį, o pergabenus per valstybės sieną Lietuvoje inscenizuodavo eismo įvykį ar grasindavo peiliu, taip priversdavo sustoti ir iškrauti krovinį. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. R. patvirtino, kad jis ir J. L. buvo sustoję prieš pasienį kelioms valandoms. Tačiau priešingai nei nurodė J. L., liudytojas J. R. nenurodė matęs automobilį, kuris būtų atkreipęs jo ar išteisintojo dėmesį.

3. Be to, pirminės apklausos metu J. L. parodė, kad muitinės pareigūnė nurodė jam važiuoti į rentgeną, o nuvykus ten, krovinys buvo peršviestas, tuomet jis buvo nukreiptas važiuoti į detalaus tikrinimo angarą. Tačiau apklausiamas teisiamajame posėdyje J. L. teigė, kad jis pats muitinės pareigūnei pasakė, kad nori važiuoti į rentgeną patikrinti, ar nieko nepavogta, o patikrinimo metu jai pasiūlė paimti iš viršaus bet kurią dėžę. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja muitinės pareigūnė V. M. parodė, kad J. L. buvo leista atitentuoti, parodyti sukrautas viršuje dėžes, o jis neva nesuprato ir bandė rodyti į kitas dėžes. Pareigūnei pasakius, kad reikia detalesnio patikrinimo, J. L. susijaudino. Paprašius jo parodyti konkrečias dėžes, J. L. apsimetė, kad jos neva labai sunkios, jis jų negali pakelti, nurodytas dėžes nustumdavo, klausdavo, gal parodyti kitą. Be to, anot liudytojos, priešingai nei teigia J. L., į rentgeną važiuoti nurodė ji pati, o ne J. L., nes tokius sprendimus priima muitinė. Be to, liudytoja nurodė, kad nors ji ir ne itin supranta rusų kalbą, tačiau patikrinimo metu dalyvavo ir jos kolega, kurio rusų kalbos įgūdžiai yra geri. Todėl prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. L. elgesys po to, kai vilkiko puspriekabėje esantis krovinys buvo peršviestas rentgenu, taip pat pareigūnei nerodant jos nurodytų dėžių yra galimas tiek sąmoningai vengiant detalaus viso krovinio ir konkrečių dėžių tikrinimo, tiek tinkamai nesupratus jam pateiktos informacijos ir prašymų, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, nurodytas J. L. elgesys akivaizdžiai rodo sąmoningą nusikalstamos veikos objektų slėpimą.

4. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog sprendžiant, ar kaltinamasis J. L. žinojo neteisėtai gabenantis cigarečių dėžes, reikšmingos yra aplinkybės, kur, kada ir kaip cigarečių dėžės pateko į puspriekabę, be to pripažįsta, kad labiausiai tikėtina, kad jos į puspriekabę buvo pakrautos (duomenys neskelbtini), sustojimo prie (duomenys neskelbtini) metu. Remdamasis liudytojo J. R. parodymais, kad šalikelėje prie autobuso stotelės jie išbuvo keturias valandas, bei tuo, kad dėžių iškrovimas muitinėje truko dvi valandas, prokuroras daro išvadą, jog sudėti dėžes skirtingose vietose, o ne vien tik priekabos gale – užtruktų pakankamai ilgą laiką. Tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėžės su cigaretėmis buvo matomos tik atsistojus šonu, o priekabos gale dėžių su cigaretėmis nebuvo. Be to, tariamo įvykio metu buvo naktis, teritorija nebuvo apšviesta. Tokiu atveju, darant prielaidą, jog cigaretės buvo sukrautos be J. L. žinios, manytina, kad tą darantys asmenys turėjo naudoti tam tikrą apšvietimą (žinant, kad minėtos dėžės buvo sukrautos ne bet kaip, o skirtingomis pozicijomis ir ne priekabos gale). Taip pat remiantis tuo, kad krovimo darbai turėjo užtrukti pakankamai ilgą laiką, bei tuo, kad kaltinamojo puspriekabės galinė dalis buvo matoma jo kolegai J. R., kuris bylos duomenimis kietai nemiegojo, apelianto teigimu galima daryti išvadą, jog J. R. per ganėtinai ilgą laiką būtų pastebėjęs pašalinius asmenis.

5. Anot apelianto, versija, kad J. L. į automobilio saloną galėjo būti pripurkšta migdomųjų dujų yra labai abejotina, nes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis neneigė, kad galėjo kietai miegoti ir dėl didelio nuovargio, be to, tokios aplinkybės jis nenurodė muitinio patikrinimo metu, kuomet buvo rastos nelegaliai gabenamos cigaretės. Ši gynybinė versija buvo pateikta žymiai vėliau.

6. Apelianto teigimu, J. L. parodė, kad prieš tai jis buvo sustojęs tik saugomose aikštelėse, krovininius automobilius su kolega statydavo taip, kad užblokuotų priėjimą prie automobilių, be to, teigė, kad atsikėlęs jis apžiūrėjo transporto priemonę. Tačiau šį kartą, net ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) pasitaiko nesankcionuotų įsibrovimų į krovininius automobilius, jis šioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje nusprendė sustoti nesaugomoje teritorijoje, paliko tarp krovininių automobilių pakankamai didelį tarpą, o atsikėlęs nematė poreikio patikrinti, jo manymu, vertingo krovinio.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, gautus ištyrus J. L. naudotus planšetinį kompiuterį ir tris mobiliojo ryšio telefonus, padarė išvadą, kad juose duomenų, patvirtinančių kaltinimo aplinkybes bei patvirtinančių ar paneigiančių J. L. parodymus, nėra. Tačiau prokuroro teigimu, tokie tekstiniai pranešimai kaip „tai žmogus Lietuvoje nuo viršininko“; „J., paskambink, kas vyksta?“, galėjo turėti tiesioginę sąsają su padaryta nusikalstama veika. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad kontrabanda padaroma išankstine tyčia. Asmuo, kuris ruošiasi kontrabanda gabenti prekes, paprastai iš anksto sudaro šio nusikaltimo planą, numato veikimo būdą, o taip pat tolesnį kontrabandinių prekių perdavimą, todėl tai, kad išteisintasis sukūrė versiją dėl cigarečių pakrovimo be jo žinios, buvo sustojęs nesaugomoje teritorijoje (po perspėjimo būti atidiems), žinutės iš lietuviško telefono numerio, rodo išankstinį planą. J. L. iškelta versija apie cigarečių pakrovimą sustojimo metu pripurškus migdomųjų dujų, yra gynybinė, nes nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti iškeltos versijos tikrumą.

8. Anot prokuroro, byloje surinktų duomenų, kurie kartu sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, visuma patvirtina, jog J. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai išteisintas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir J. L. pripažinti kaltu padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų dėl tiesioginės tyčios buvimo J. L. veikoje ir jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. L. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl J. L. kaltės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, jog J. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, patvirtina liudytojų V. M. (t. 2, b. l. 120; t. 3, b. l. 128–130), R. J. (R. J.) (t. 3, b. l. 130) parodymai, iš dalies ir liudytojo J. R. parodymai (t. 2, b. l. 136–138), taip pat įvykio vietos (t. 1, b. l. 10–23), daiktų apžiūros (t. 1, b. l. 24–25) protokoluose, 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 30 (t. 1, b. l. 52–53), Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus rašte (t. 1, b. l. 80–90), Muitinės informacinių sistemų centro Ryšių ir informacinių technologijų skyriaus 2020 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. VD-225 (t. 1, b. l. 112–116), daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 118–122) užfiksuotais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais specialisto Arūno Balevičiaus paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Taigi, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo).

Bylos duomenimis nustatyta, jog J. L. 2020 m. birželio 4 d. apie 17.10 val. krovininiu automobiliu – vilkiku „Scania“ su puspriekabe „Kassbohrer” per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), kartu su deklaruotu kroviniu neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – 36 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 125 634 Eur sumą. Ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių byloje nėra. Tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013). Prokuroro apeliaciniame skunde būtent ir ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog J. L. žinojo apie puspriekabėje gabenamas cigaretes ir siekė jas neteisėtai pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei.

Išteisintasis J. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, nuosekliai neigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2020 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) sandėlyje į jo krovininį automobilį buvo pakrautas krovinys. Koks buvo krovinys, nežino. Pakrovus prekes puspriekabė buvo užplombuota. Tuomet jis išvyko į (duomenys neskelbtini) muitinės punktą, kur (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnas jam dalyvaujant puspriekabės plombą pakeitė. Iš muitinės jis išvažiavo kartu su kitą krovininį automobilį vairavusiu J. R.. Jie nesustodami nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur saugomoje automobilių aikštelėje pernakvojo. Kitą dieną jie kirto (duomenys neskelbtini) sieną. (duomenys neskelbtini) pasienyje pareigūnai patikrino puspriekabės plombą – pažeidimų nebuvo. Po to jis su J. R. be sustojimų nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios aptvertos saugomos automobilių stovėjimo aikštelės ir kavinės, kur išbuvo apie 50 min. Po to jis su J. R. nesustodami nuvažiavo (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos pasienio link. Likus iki (duomenys neskelbtini) – Lietuvos sienos maždaug trims kilometrams jie nusprendė pernakvoti šalikelėje, autobusų stotelėje. Jo (išteisintojo) automobilis stovėjo pirmas, už jo buvo stotelė, o už jos J. R. automobilis, šalikelėje buvo sustoję ir kiti krovininiai automobiliai. Prieš nueidamas miegoti apie 22.50 val. jis matė, kad puspriekabės plomba kabo. Tą vakarą jis su J. R. atkreipė dėmesį į lėtai nuo pasienio (duomenys neskelbtini) link važiuojantį krovininį mikroautobusą „Volkswagen“ su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, kuris po 5 min. apsisuko ir vėl pro juos lėtai pravažiavo. Jame sėdėjęs žmogus juos stebėjo. Naktį jis ir J. R. miegojo savo automobilių kabinose. Apie 3.00 val. ryto jį pažadino J. R., nes jis (išteisintasis) neįprastai kietai miegojo ir žadintuvo negirdėjo. Prieš išvažiuodamas jis apžiūrėjo puspriekabės plombą, tačiau jos netikrino. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos sienos link buvo automobilių eilė, todėl judėjo lėtai. Lietuvos pasienyje muitinės pareigūnei tikrinant plombą, pastarosios trosas nutrūko. Jis išsigando, nes pagalvojo, kad pavogė krovinį. Atidarius priekabos apatinį bortą, neatrodė, jog būtų kažko trūkę, tačiau puspriekabėje buvęs putplastis gulėjo palei bortą, atrodė taip, lyg jis buvo nuplėštas tyčia. Muitininkei jis (išteisintasis) pasakė, kad nori važiuoti į rentgeną patikrinti, ar nieko nepavogta. Angare automobilis buvo peršviestas rentgenu, jam buvo pasakyta, kad viskas gerai, tačiau muitininkė nusprendė patikrinti detaliau. Atliekant krovinio apžiūrą jam buvo nurodyta, kurias dėžes paduoti. Puspriekabėje buvo rasta 40 dėžių su baltarusiškomis „Minsk“ cigaretėmis. Teigia, jog cigaretės į puspriekabę galėjo būti pakrautos naktį, kai jis miegojo šalikelėje, autobusų stotelėje. Anksčiau iš kitų krovininių automobilių vairuotojų jis buvo girdėjęs, kad (duomenys neskelbtini) pakrauna cigaretes į krovininį automobilį, vairuotojui atlikus muitinės procedūras ir kirtus sieną inscenizuoja eismo įvykį, o sustojus automobiliui grasindami vairuotojui pasiima cigaretes bei kitą krovinį. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) pasienyje apie tai yra iškabinti skelbimai, įspėjantys apie galimus įsibrovimus į krovininius automobilius (t. 2, b. l. 117–119).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, galinčių paneigti kaltinamojo pateiktą įvykio versiją apie tai, kad kontrabandinės cigaretės į J. L. vairuojamo vilkiko puspriekabę galėjo būti pakrautos jam nežinant. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo vertinimu nesutinka.

Atkreiptinas dėmesys, jog J. L. parodymai apie tai, kaip cigarečių krovinys galėjo patekti į jo vairuojamo vilkiko puspriekabę, nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Nei muitinės pareigūnams įvykio vietoje, nei apklausiamas 2020 m. birželio 5 d., t. y. iš karto po sulaikymo J. L. nenurodė aplinkybių, jog kartu su J. R. buvo sustoję netoli (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos pasienio autobusų stotelėje ir ten apie 4 val. miegojo, neužsiminė ir apie tai, jog tąkart pastebėjo įtartiną krovininį autobusiuką su (duomenys neskelbtini) numeriais bei nekėlė versijos, jog galimai siekiant slaptai į jo krovininio automobilio puspriekabę pakrauti neteisėtą cigarečių krovinį į jo automobilio kabiną buvo pripurkšta migdomųjų dujų (t. 2, b. l. 19–20). Visas šias aplinkybes J. L. parodė tik vėliau – 2020 m. birželio 30 d. papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 24–25). Be to, J. L. iškeltą versiją tik iš dalies patvirtino kartu su juo važiavęs ir kitą krovininį automobilį vairavęs liudytojas J. R.. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) likus keliems kilometrams iki (duomenys neskelbtini) – Lietuvos sienos jis kartu su J. L. buvo sustoję šalikelėje. Savo krovininius automobilius jie pastatė prie autobusų stotelės – J. L. vairuojamas automobilis stovėjo pirmas, o jis (liudytojas) savo krovininį automobilį pastatė už kokių 200 metrų, tarp automobilių buvo autobusų stotelė. Liudytojas J. R. apklausiamas taip pat patvirtino, jog atsibudęs jis nuėjo žadinti J. L., kadangi pastarasis į jo telefono skambutį ir raciją nesureagavo. Tačiau liudytojas J. R. savo apklausoje, priešingai nei teigė J. L., nenurodė matęs automobilį, kuris būtų atkreipęs jo (liudytojo) ar išteisintojo dėmesį, be to, jis negirdėjo ir nematė, kad tuo metu, kai jis miegojo, tariamos pakrovos metu tarp jų (liudytojo ir išteisintojo) krovininių automobilių būtų sustojusi kokia nors kita transporto priemonė (t. 2, b. l. 136–139).

Be to, J. L. parodymams prieštarauja ir Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus pateikta jo vairuojamo vilkiko skaitmeninio tachografo duomenų analizė (t. 1, b. l. 80–90). J. L. tvirtino, jog prie (duomenys neskelbtini) – Lietuvos valstybių sienos jis atvyko apie 22.30 val. Pastatęs vilkiką šalikelėje netoli autobusų stotelės, jis apie 22.50 val. nuėjo miegoti ir, kaip teigė, neįprastai kietai miegojo iki pat 3 val. nakties. Tačiau analizuojant vilkiko „Scania“ skaitmeninio tachografo duomenis matyti, kad tuo metu, kai J. L. teigė miegojęs, yra užfiksuoti keturi trumpi pavažiavimai: 23.05 val. pavažiuota 0,2 km, 23.12 val. – 0,1 km, 23.30 val. – 0,2 km ir 23.41 val. – 0,2 km. Panašaus pobūdžio trumpi pavažiavimai taip pat stebimi ir nuo 4.26 val., kuomet J. L. vairuojamas krovininis automobilis judėjo link Lietuvos valstybės sienos (t. 1, b. l. 82). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas kaip specialistas Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius Arūnas Balevičius komentuodamas savo pateiktą tachografo duomenų tyrimą paaiškino, kad jo turima darbo patirtis tiriant tachografų duomenis leidžia teigti, kad neilgi transporto priemonės pavažiavimai, trūkčiojimai yra būdingi tiek krovinio pasikrovimui įmonėse ar rampose, tiek kertant valstybės sieną. Anot specialisto, tokie neilgi pavažiavimai nagrinėjamu atveju taip pat buvo užfiksuoti nuo 2020 m. birželio 3 d. 13.11 val. iki 14.19 val. Specialistas Arūnas Balevičius negalėjo nurodyti, ar būtent tuo metu ir buvo kertama (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) valstybės siena, kadangi tokiai išvadai padaryti trūko duomenų. Kaip žinia, tachografo duomenimis fiksuojama, kada transporto priemonė juda, jos judėjimo greitis, nuvažiuotas kilometrų skaičius, tačiau ne tiksli transporto priemonės buvimo vieta. Taigi, esami neatitikimai tarp J. L. parodymų bei jo vairuojamo vilkiko tachografo duomenų leidžia daryti išvadą, kad J. L. duodamas parodymus apie savo kelionės maršrutą sąmoningai neatskleidė tikslių savo sustojimo vietų.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, J. L. iškelta versija apie tai, kad nakties metu pripurškus migdomųjų dujų į jo vairuojamo automobilio saloną, į puspriekabę buvo sukrautas cigarečių krovinys yra visiškai nelogiška ir sunkiai tikėtina. Atmesdama šią gynybinę versiją teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, kad J. L. nurodyta vieta, kurioje neva slapta buvo pakrautas nelegalus krovinys yra valstybinės reikšmės kelyje, netoli (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybių sienos, pagal J. L. ir liudytojo J. R. parodymus jie sustoti nakvynei nusprendė autobusų stotelėje, kadangi valstybinės sienos link judėjo ilga eilė kitų transporto priemonių; tuo pačiu metu šalikelėje stovėjo ir kiti krovininiai automobiliai. Be to, anot J. L., tą naktį, net ir kietai miegodamas jis „nieko neįprasto nepastebėjo, pūtė vėjas, automobilis judėjo“ (t. 2, b. l. 118).

J. L. bei byloje apklaustos liudytojos muitinės pareigūnės V. M. parodymais taip pat nustatyta, jog 20 dėžių su cigaretėmis buvo rastos krovininio automobilio puspriekabės gale, sukrautos ant kitų krovinio dėžių, o kitos 20 dėžių buvo rastos puspriekabės viduryje. Liudytoja V. M. teigė, jog nors dėžes su cigaretėmis buvo galima iškrauti neiškrovus kito krovinio, tačiau neatrodė, jog dėžės su cigaretėmis būtų buvusios sudėtos į puspriekabę atsitiktine tvarka. Iškrauti visas dėžes su cigaretėmis, liudytojos teigimu, užtruko apie dvi valandas (t. 2, b. l. 120; t. 3, b. l. 128–130).

Taigi, visiškai neįtikėtina, jog tuo metu, kai pakelėje stovėjo ne vienas krovininis automobilis, o keliu lėtai eilėje nuolat važiavo ir kitos transporto priemonės, kažkas nepastebėtas būtų galėjęs į vilkiko puspriekabę pakrauti gana didelį – 40 dėžių su cigaretėmis krovinį – ir ne bet kaip, o sudedant dalį krovinio į puspriekabės vidurį, o dalį sukraunant ant kitų dėžių puspriekabės gale. Be to, iš J. L. parodymų galima daryti išvadą, kad jo miegas nebuvo toks ir gilus, jei miegodamas girdėjo kaip „pūtė vėjas“, jautė, kad „automobilis judėjo“ (t. 2, b. l. 118). Sunku logiškai paaiškinti ir tokį nusikalstamos veikos mechanizmą, kuomet juodojoje rinkoje itin vertinamas krovinys būtų pakrautas į nepažįstamo vairuotojo krovininį automobilį, net nežinant kur tiksliai transporto priemonė važiuoja. Pirmiau aptartą gynybinę versiją pateikęs J. L. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl iš daugelio (duomenys neskelbtini) – Lietuvos valstybės sieną kertančių vilkikų, kontrabandinių cigarečių gabenimui buvo pasirinkta būtent jo vairuojama transporto priemonė. Tokių, šį sutapimą paaiškinančių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti ir J. L. teiginiai apie tariamus (duomenys neskelbtini) – Lietuvos valstybės sieną kirtusių vilkikų užpuolimus Lietuvos teritorijoje siekiant pagrobti prieš tai slapta į juos pakrautas kontrabandines cigaretes bei kitą gabenamą krovinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios anksčiau aptartos aplinkybės (išteisintojo parodymų neatitiktis tachografo duomenims, gyvenimiškai logikai prieštaraujanti versija, pagal kurią slapta nakties metu, judriame kelyje dėžės su cigaretėmis į puspriekabę pakrovė nenustatyti asmenys, dėžių su cigaretėmis išdėstymas puspriekabės gale ir per vidurį) leidžia atmesti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog kontrabandinių cigarečių krovinys į išteisintojo vairuojamo vilkiko puspriekabę J. L. nežinant galėjo būti pakrautas jo nurodytoje vietoje – likus keliems kilometrams iki (duomenys neskelbtini) – Lietuvos valstybių sienos, šalikelėje prie autobusų stovėjimo aikštelės. Natūralu, jog žinodamas apie gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, atsakomybėn traukiamas asmuo siekia neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau šiuo atveju tai netrukdo jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Nusikalstamos veikos – kontrabandos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, sudėtis nereikalauja nustatyti tikslios nelegalaus krovinio pakrovimo vietos bei laiko. Šiuo atveju svarbu nustatyti tai, ar J. L. žinojo apie savo krovininiame automobilyje gabenamą neteisėtą krovinį – kontrabandines cigaretes ir norėjo taip veikti.

Nustatant J. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei atskleidžiant subjektyviosios pusės – kaltės – požymį itin reikšmingi yra liudytojos V. M. parodymai apie tai, kaip vyko puspriekabėje esančio krovinio patikrinimas. Apklausta tiek pirmosios (t. 2, b. l. 120), tiek ir apeliacinės instancijos (t. 3, b. l. 128–130) teismo posėdžiuose ši liudytoja parodė, jog po to, kai tikrinant J. L. vairuojamo krovininio automobilio puspriekabės plombą pamatė, kad ji pažeista, ji (liudytoja), o ne J. L. (priešingai nei teigia J. L.), nusprendė puspriekabėje gabentą krovinį patikrinti peršviečiant jį rentgenu. J. L. grįžus iš angaro, kuriame krovinys puspriekabėje buvo peršviestas rentgenu, muitinės informacinėje sistemoje buvo nurodyta, kad reikalingas fizinis krovinio, esančio puspriekabės gale ir ties viduriu, patikrinimas. Atliekant patikrinimą aikštelėje J. L. buvo liepta parodyti dėžes, sukrautas viršuje ant kito krovinio, tačiau J. L. apsimetė, jog nesuprato nurodymo, ir bandė rodyti jai kitas dėžes. Ji nusprendė pratęsti patikrinimą angare. J. L. dėl to akivaizdžiai susijaudino. Jai ir kolegai V. M. (V. M.) rodant į prašomas pateikti dėžes J. L. apsimetė, kad dėžės labai sunkios, jis jų neva negali pakelti, vis jas pastumdavo ir siūlydavo parodyti kitas. Tačiau patikrinus šias dėžes jose ir buvo rastos cigaretės. Ji pati nusikėlė vieną iš šių dėžių, ji svėrė apie 10-15 kg. Be to, liudytoja parodė ir tai, kad radus pirmas 20 dėžių su cigaretėmis, ji su kolega V. M. J. L. paklausė, ar yra daugiau tokių dėžių (su cigaretėmis), tačiau išteisintasis patvirtino, kad „daugiau tikrai nebus“ (tokius išteisintojo žodžius liudytoja nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130)). Liudytojos teigimu, nors radus cigaretes J. L. atrodė nustebęs, tačiau jo reakcija jos neįtikino, kadangi jis nepateikė jokių pasiaiškinimų, be to, jo elgesys tikrinimo metu jai jau buvo sukėlęs įtarimų. Apygardos teismas tokiems liudytojos parodymams didesnės įrodomosios reikšmės nesuteikė, nurodydamas, jog liudytoja V. M. pateikė tik subjektyvų J. L. elgesio ir jo reakcijų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Liudytoja yra muitinės pareigūnė, kurios tiesioginis darbas yra tikrinti valstybės sieną kertančias transporto priemones bei gabenamus krovinius. Teisėjų kolegijai šioje byloje nekyla abejonių dėl muitinės pareigūnės V. M. profesinių įgūdžių bei pasirengimo.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, kad J. L. elgesiui tikrinimo metu galėjo turėti įtakos tai, kad liudytoja V. M. kalbėjo pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai, todėl jis galėjo nesuprasti tikslių muitinės pareigūnės nurodymų. Liudytoja V. M. apklausiama teisme parodė, kad nors jos turimi rusų kalbos įgūdžiai nėra labai geri, tačiau ji darbe su rusiškai kalbančiais asmenimis susikalba, jie ją supranta. Tikrinant J. L. vairuojamą transporto priemonę ji kalbėjo rusiškai, be to, kartu su ja buvo ir kolega V. M., kuris rusiškai kalba labai gerai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) R. J. (R. J.) parodė, jog įvykio vietos bei vilkiko ir puspriekabės apžiūros metu jis su J. L. bendravo rusų kalba. Tarp jų vyko įprastas tokiai situacijai pokalbis, nesklandumų dėl kalbos nebuvo (t. 3, b. l. 130). Be to, ir pats išteisintasis nei vienoje iš apklausų nenurodė, jog suprasti muitinės pareigūnės V. M. nurodymus jam būtų sukliudęs kalbos barjeras. Taigi, J. L. elgesys vengiant parodyti muitinės pareigūnų prašomas pateikti dėžes, kuriose ir buvo rastos kontrabandinės cigaretės, tvirtinant, jog daugiau dėžių su cigaretėmis puspriekabėje nebėra, rodo, jog J. L. žinojo apie puspriekabėje neteisėtai gabenamą cigarečių krovinį ir tikrinimo muitinėje metu sąmoningą siekį jį nuslėpti nuo muitinės pareigūnų.

Sutiktina ir su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir duomenis, gautus ištyrus J. L. naudotą ir sulaikymo metu su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog J. L. mobiliojo ryšio telefone „Huawei“ fiksuotas kontaktas bei iš jo gauti tekstiniai pranešimai sietini su išteisintojo darbine veikla. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, jog į J. L. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ iš asmens, adresų sąraše pavadinto „direktorius M.“, 2020 m. birželio 4 d. 18:18:13 val. buvo gautas tekstinis pranešimas, kuriame buvo lietuviško telefono ryšio numeris (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai telefono numeris asmens vardu M.. Po 20 sekundžių J. L. iš to paties asmens („direktorius M.“) buvo atsiųsta patikslinanti žinutė nurodant, kad „tai žmogus Lietuvoje nuo viršininko“ (t. 1, b. l. 117, 118–122). J. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis, radus puspriekabėje cigaretes paskambino ir telefonu apie tai pranešė įmonės direktoriui, kuris atsiuntė jam juristo M. telefono numerį, kuris susidariusioje situacijoje galėjo jam padėti. Ką reiškia netrukus po to gautos žinutės turinys („tai žmogus Lietuvoje nuo viršininko“), J. L. teigė nesuprantantis. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie J. L. teiginiai, t. y. jog jam direktorius siuntė juristo duomenis, yra tik pasirinkta jo gynybinė taktika, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Visų pirmiausia, atsiųstoje žinutėje asmuo vardu M. nėra įvardintas „juristu“, kas pagal J. L. paaiškinimus susidariusioje situacijoje būtų logiškai suprantama. Antra, byloje nėra jokių duomenų, jog J. L. nei iš karto po jo sulaikymo, nei vėliau būtų kreipęsis teisnių konsultacijų į asmenį vardu M.. Be to, abi šios tekstinės žinutės iš „direktoriaus M.“ buvo gautos praėjus kiek daugiau nei valanda laiko nuo to, kai J. L. 2020 m. birželio 4 d. apie 17.10 val. kirto Lietuvos valstybės sieną ir pradėjo muitinės procedūras. Iš liudytojos V. M. bei paties J. L. parodymų matyti, jog kilus įtarimų dėl krovinio J. L. krovininis automobilis buvo nusiųstas į angarą peršviesti puspriekabę rentgenu, jam grįžus iš angaro iš pradžių puspriekabėje esantis krovinys buvo tikrinamas aikštelėje, tačiau vėliau buvo nuspręsta krovininį automobilį patikrinti detalaus tikrinimo angare. Nuvykus į šį patikrinimo angarą ir pradėjus detalų patikrinimą iš pradžių buvo rastos 20 dėžių su cigaretėmis, o po to dar 20 dėžių. Po to, kai buvo rastos pirmosios 20 dėžių su cigaretėmis, liudytoja teigė mačiusi, jog J. L. tuo metu su kažkuo kalbėjosi telefonu. Kaip minėta, liudytoja V. M. taip pat parodė, jog vien iškrauti visą krovinį užtruko apie 2 val., o J. L. krovinio iškrovime dalyvavo pats. Taigi, įvertinus tai, kad visos šios anksčiau aptartos muitinės procedūros užėmė gan nemažai laiko, akivaizdu, jog 2020 m. birželio 4 d. 18:18:13 val., t. y. praėjus tik kiek daugiau nei valanda po sienos kirtimo, tekstiniai pranešimai apie „žmogų Lietuvoje nuo viršininko“ buvo gauti dar iki kontrabandinių cigarečių radimo puspriekabėje. Taigi, akivaizdu, kad ir apelianto nurodomos teisinės pagalbos dėl surasto kontrabandos krovinio poreikio būti dar negalėjo. Šių aplinkybių kontekste taip pat svarbu tai, kad J. L. teisėtai gabenamą krovinį vežė į (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kontrabandinį (duomenys neskelbtini) „Minsk“ cigarečių krovinį gabenti į (duomenys neskelbtini) nebuvo jokios komercinės prasmės. Vadinasi, kontrabandinis cigarečių krovinys buvo skirtas arba Lietuvos rinkai, arba kitiems asmenims Lietuvoje tolesniam kontrabandiniam pervežimui į kitas valstybes, todėl tekstinių žinučių turinys, atsiuntimo laikas (planuojamu sėkmingu Lietuvos valstybės sienos kirtimo metu) leidžia teigti, jog J. L. buvo siunčiamas ne juristo M., bet asmens, turinčio perimti kontrabandinį krovinį Lietuvoje, kontaktai.

Versiją, jog radus J. L. vairuojamoje transporto priemonėje kontrabandines cigaretes, pastarasis iš karto apie tai telefono skambučiu pranešė įmonės direktoriui („direktoriui M.“), paneigia ir sekančią dieną po jo sulaikymo, t. y. 2020 m. birželio 5 d. 13:47:40 val. iš to paties telefono ryšio numerio („direktorius M.“) gautas dar vienas pranešimas su tekstu: „J., perskambink, kas vyksta?“ (t. 1, b. l. 117, 118–122). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. L. negalėjo paaiškinti, kodėl 2020 m. birželio 5 d. direktorius jam siuntė tokio turinio žinutę. Akivaizdu, jog 2020 m. birželio 5 d. 13.47 val. „direktorius M.“ siųsdamas J. L. žinutę, kurioje prašo perskambinti ir klausia, kas vyksta, dar nebuvo informuotas apie tai, jog 2020 m. birželio 4 d. J. L. vairuojamoje transporto priemonėje buvo rastas kontrabandinis krovinys. O tai tik patvirtina, kad 2020 m. birželio 4 d. 18.18 val. „direktorius M.“ negalėjo siųsti juristo M. telefono numerio, kaip asmens galinčio padėti dėl kontrabandinių cigarečių sulaikytam J. L..

Taigi, J. L. veiksmuose yra nustatyta būtinųjų BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti duomenys patvirtina, jog J. L. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. jog jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, tačiau jų nepateikė ir norėjo taip veikti. Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kur tiksliai ir kada buvo pakrautas akcizais apmokestinamų cigarečių krovinys į J. L. vairuojamą krovininį automobilį, nepašalina J. L. atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nes ši aplinkybė nėra būtinas kontrabandos nusikaltimo objektyviosios pusės požymis. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartų byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais visumą, nustato tokias įrodytomis pripažintas BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas): J. L. 2020 m. birželio 4 d. apie 17.10 val., vykdamas krovininiu automobiliu – vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kassbohrer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), esantį kelyje (duomenys neskelbtini) (Vilnius–(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paslėpęs tarp deklaruoto gabenamo krovinio – rinktinio krovinio (73 prekių pozicijos), neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – 36000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 125634 Eur sumą.

Dėl J. L. skirtinos bausmės

J. L. pripažinus kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas. Prokuroras už šios nusikalstamos veikos padarymą J. L. prašo skirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą nustatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Prokuroro prašoma paskirti bausmė yra artima BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui.

J. L. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta, šia nusikalstama veika žala valstybei padaryta nebuvo, kadangi kontrabandinis cigarečių krovinys buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią J. L. charakterizuojančią medžiagą – vedęs, turi tris vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, neteistas (t. 2, b. l. 3), administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. l. 4), dirba, ir vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad J. L. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina piniginio pobūdžio bausmė – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes J. L. skirtina bauda mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 290 MGL (14 500 Eur).

BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu J. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – panaikino nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant šią pareigą vykdyti skambinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. – paliko iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog tęsiama ši kardomoji priemonė jai keliamų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė: J. L. po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo iš Lietuvos Respublikos išvyko, kviečiamas į apeliacinės instancijos teismo posėdžius neatvyko, o kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygas ne kartą pažeidė (t. 2, 186; t. 3, b. l. 3, 38, 42, 67, 92, 138, 142, 144, 149). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias paminėtas aplinkybes bei tai, jog J. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, sprendžia, jog toliau tęsti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje apygardos teismo nustatytomis sąlygomis – nėra tikslinga. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina.

Dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo

Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašo iš J. L. konfiskuoti vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Kassbohrer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą. Šis prokuroro prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, kad vadovaujantis transporto priemonių kainų žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“, esančiu internete (www.emprekis.lt), vertinamo vilkiko „Scania“ rinkos vertė 2020 m. birželio mėnesį buvo 64 800 Eur, o puspriekabės „Kassbohrer“ – 18 530 Eur (t. 1, b. l. 36).

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vilkikas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Kassbohrer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29–32). Šiomis transporto priemonėmis, kaip vieningu transporto priemonių junginiu, 2020 m. birželio 4 d. buvo kontrabanda gabenamas cigarečių krovinys, t. y. jomis pasinaudota nusikalstamai veikai palengvinti, nes be jų kontrabandos nusikaltimo dalyko (cigarečių) gabenimas, atsižvelgus į jo dydį (36 000 pakelių cigarečių), būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Dėl to šis vilkikas su puspriekabe, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, laikytini konfiskuotinu turtu. Tačiau byloje nesant duomenų, kad (duomenys neskelbtini) žinojo, jog šios transporto priemonės bus naudojamos darant nusikalstamas veikas, vilkikas „Scania“ ir puspriekabė „Kassbohrer“ prokuroro 2020 m. liepos 7 d. nutarimu buvo grąžintos savininkui (t. 1, b. l. 43–44). Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, padariusio J. L. išieškotinos vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Kassbohrer“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, atitinkamai 64 800 Eur ir 18 530 Eur (bendra konfiskuotina suma 83 330 Eur).

Dėl proceso išlaidų

Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo proceso išlaidomis pripažinti krovinio bei transporto priemonės saugojimo, krovos, palydos bei krovinio sunaikinimo išlaidas ir priteisti šią sumą iš J. L.. Prokuroro prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2020 m. liepos 23 d. pateiktame rašte nurodyta, jog: sulaikytų cigarečių „Minsk“ (720000 NAR) ir tabako kaljanui (13,300 kg), saugomų Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžyje – saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. liepos 23 d. sudaro – 1,59 Eur, nuo 2020 m. liepos 24 d. už 1 parą preliminariai sudaro – 0,03245 Eur (iki 2021 m. birželio 9 d. sudaro 10,41 Eur); sulaikytų prekių krovos darbų išlaidos sudaro – 254,10 Eur; sulaikytų prekių palydos į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 189,49 Eur; sulaikytų cigarečių ir tabako sunaikinimo išlaidos sudaro – 73,00 Eur; sulaikytos transporto priemonės – „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kassbohrer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro 4,48 Eur; sulaikytos transporto priemonės – „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kassbohrer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. liepos 16 d. sudaro – 117,60 Eur. Taigi bendras proceso išlaidų dydis sprendimo paskelbimo dieną sudaro 650,67 Eur.

Byloje nustatyta, kad šios išlaidos yra susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir yra priteistinos iš J. L..

Dėl daiktų

Pripažinus J. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, keistinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 36 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 21 pakelis tabako kaljanui, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžyje, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta.

Byloje taip pat nustatyta, kad darydamas nusikalstamą veiką J. L. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Huawei Cun-U29“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Megafon“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei micro SD kortele „Transcend“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Cun-U29“ su SIM bei micro SD kortelėmis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas.

Kiti apžiūrų metu rasti ir paimti daiktai, o būtent: GPS navigacija „Pionier“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei atminties kortelė „Smartbuy“, planšetinis kompiuteris „Prestigio PMT3101_4G“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia GSM 105“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Honor7A Pro AUM-L29“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir microSD kortele; vairuotojo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje (t. 1, b. l. 74, 101, 117), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. L. (I. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 290 MGL (14 500 Eur (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką – laikotarpį nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. (94 dienas) vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę 102 MGL (5 100 Eur (penkių tūkstančių šimto eurų)) baudą.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant šią pareigą vykdyti skambinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis konfiskuoti iš J. L. nusikaltimo priemonės – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Kassbohrer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 83 330 Eur (aštuoniasdešimt tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų) (vilkiko „Scania“ rinkos vertė – 64 800 Eur, puspriekabės „Kassbohrer“ – 18 530 Eur).

Pripažinti proceso išlaidomis cigarečių ir tabako kaljanui krovinio bei sulaikytos transporto priemonės saugojimo, krovos, palydos darbų bei cigarečių ir tabako kaljanui sunaikinimo išlaidas ir priteisti iš J. L. 650,67 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 67 ct) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, šią sumą sumokant į sąskaitą Nr. LT374010042400070037, įstaigos kodas 188656838, esančią Luminor bank AB Vilniaus sk., banko kodas 40100.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 36 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 21 pakelį tabako kaljanui, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžyje, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Cun-U29“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Megafon“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei micro SD kortele „Transcend“ Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, GPS navigaciją „Pionier“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei atminties kortelę „Smartbuy“, planšetinį kompiuterį „Prestigio PMT3101_4G“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia GSM 105“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele; mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor7A Pro AUM-L29“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir micro SD kortele; vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje, grąžinti J. L..

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta