Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. (S. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas, ir S. T.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., atlyginimą dėl jam neužtikrinto sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), kur jam nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nes laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. jam nebuvo išduoti vaistai „Kivexa” ir „Kaletra”, skirti gydytis nuo ŽIV. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamos medicinos pagalbos prieinamumą, pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus, prapuolė apetitas, neteko 6 kg savo kūno masės, prasidėjo galvos skausmai, silpnumas, temimas akyse.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Alytaus PN pirminės ambulatorinės medicininės pagalbos nebeteikia nuo 2019 m. spalio 1 d., kuomet buvo pakeista visų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų struktūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus; piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

Pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems, laikomiems Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo įstaigose, tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, teikiamos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir šio aprašo nustatyta tvarka kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (2 punktas); Tvarkos aprašu privalo vadovautis Laisvės atėmimo vietų ligoninė, organizuodama savo veiklą ir pacientams teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas; laisvės atėmimo įstaigos, užtikrindamos pacientams reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą; kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose ir kitos kompetentingos institucijos (3 punktas). Tvarkos aprašas nustato, kad laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai pagal savo kompetenciją pirmąją medicinos pagalbą suteikia tik ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 buvo pripažintas netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-195/1R-76 „Dėl Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šį galiojusį teisės aktą, suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikė asmens sveikatos priežiūros tarnybos (skyriai), kuriose buvo teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (2 ir 3 punktai).

Išanalizavus nurodytą teisinį reguliavimą bei atsižvelgus į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-299 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdymo struktūrą, daroma išvada, kad dėl įvykdytos pertvarkos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo įsteigtas šios ligoninės struktūrinis padalinys - Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, veikiantis pagal veiklos adresus, įskaitant ir Alytaus pataisos namuose. Be to, pagal aukščiau nurodytą valdymo struktūrą, vienas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės struktūrinių padalinių yra vaistinė.

Viešai skelbiamais duomenimis, Alytaus PN veiklą reglamentuoja Alytaus pataisos namų nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad Alytaus PN veiklos tikslas yra vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Šiam tikslui pasiekti skirtos funkcijos išvardintos Nuostatų 8.1-8.24 punktuose. Nuostatų 8.21 punkte nurodyta, kad Alytaus PN įstaigoje laikomus suimtuosius ir nuteistuosius registruoja pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, pristato juos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad būtų suteiktos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jei šios paslaugos negali būti suteiktos įstaigoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, be to, prireikus laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikia pirmąją medicinos pagalbą.

Remiantis Nuostatų 8.21 punktu ir Tvarkos aprašo 3 punktu, daroma išvada, kad Alytaus PN yra pavesta užtikrinti suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. Alytaus PN buvo nutrūkęs antiretrovirusinių vaistų tiekimas, dėl ko Alytaus PN administracija, dar iki vaistų teikimo nutraukimo, 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės vaistinės vedėją su reikalavimu, kad nedelsiant yra reikalingi vaistai „Kaletra” (b. l. 5).

Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius dokumentus, daroma išvada, kad Alytaus PN tinkamai įvykdė savo pareigą užtikrinti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą - iš anksto, iki antiretrovirusinių vaistų stygiaus pradžios, pareikalavo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės vaistinės vedėjos aprūpinti Alytaus PN nuteistuosius vaistais „Kaletra”. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos sutrikimų būtų atsiradusi būtinybė suteikti pirmąją medicinos pagalbą, kurios suteikimą privalo užtikrinti Alytaus PN, nebuvo nustatyta.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl neužtikrinto sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjui neužtikrinto sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. T. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jam neužtikrinto sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.