- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-473-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13214-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2038-713/2012 pagal antstolės A. A. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – R. N., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nekilnojamojo turto – 0,71 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3,74 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. rugpjūčio 29 d. pardavimo iš varžytynių aktų Nr. 0036/10/05221 patvirtinimo.
Suinteresuotas asmuo R. N. pateikė prašymą netvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktų, motyvuodama tuo, kad antstolė neišaiškino jos teisių areštuojant ir įvertinant turtą, neleido dalyvauti varžytynėse, parduoti turto jos pasiūlytam pirkėjui, turtas parduotas už per mažą kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtino nekilnojamojo turto – 0,71 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3,74 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. rugpjūčio 29 d. pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0036/10/05221. Nustatęs, kad antstolės paskirtų turto vertintojų nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (26 000 Lt) nuo teismo eksperto nustatytos sklypo vertės (28 800 Lt) skiriasi 9,1 procento, sprendė, kad toks verčių skirtumas nelaikytinas esmingai mažesniu, pažeidžiančiu skolininkės R. N. teises, todėl minėto turto pardavimo iš varžytynių sandorį laikė teisėtu. Pažymėjo, kad antstolės paskirtų turto vertintojų ir teismo eksperto nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė skiriasi 30,91 procento (atitinkamai 5 000 Lt ir 7 810 Lt), tačiau sprendė, jog, atsižvelgiant į skirtingus turto vertintojų parinktus lyginamuosius objektus, jų dydį, dislokaciją, lyginant su ginčo objektu, ekspertizes atliekantys skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra dalimi besiskiriančias išvadas. Nustatė, kad nors turto vertintojai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įkainoję mažesne verte nei nustatė teismo ekspertas, tačiau vykusių varžytynių metu šis sklypas parduotas už didesnę kainą (8 200 Lt) nei nustatė ekspertas V. Č. (7 810 Lt), dėl to laikė, kad varžytynių metu buvo nustatyta reali žemės sklypo rinkos kaina, viršijanti nustatytas vertes ir optimaliai atitinkanti tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus. Nenustatęs, kad antstolė būtų pažeidusi turto įkainojimo, varžytynių organizavimo ir vykdymo normas, pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių metu nustatyta reali žemės sklypo rinkos kaina nepažeidė R. N. teisių ir teisėtų interesų, turto pardavimo iš varžytynių sandorį laikė teisėtu. Atsižvelgęs į tai, kad R. N. nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizėmis nustatytos turto vertės, nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertų išvadas, nuo 2011 m. balandžio 6 d. nesikreipė į antstolę dėl turto pardavimo jos pasiūlytiems pirkėjams, kaip nepagrįstus atmetė R. N. atstovės šiuo pagrindu išsakytus argumentus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. N. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nevertinta, kad, turtą įkainavus per maža kaina, nukentėjo apeliantės interesai, nes liko nepadengta paskolos dalis, užtikrinta įkeistu ir parduotu iš varžytynių žemės sklypu, taip pat kreditoriaus interesai, nes, pardavus nekilnojamąjį turtą, apeliantė negavo iš karto visos sumos, reikalingos padengti kreditorinius įsipareigojimus.
Netinkamai taikytas pardavimo kainos analogo metodas. Vertinimas buvo atliktas lyginamosios vertės metodu, tačiau vertinimo metu surinkti ir analizuoti toje pačioje vietovėje kaip ir ginčo sklypai esančių žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo–pardavimo sandorių duomenys buvo netinkami ir nepagrįsti. Apeliantė pateikia toje pačioje vietovėje kaip ir ginčo sklypai esančių žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo–pardavimo sandorių duomenis, iš kurių matyti, kad žemės sklypų kainos yra daug didesnės. Ekspertų nustatyta žemės sklypų rinkos vertė kelia dideles ir pagrįstas abejones.
Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė A. A. ir suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo nutarties nekeisti.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė A. A. nurodo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 800 Lt vertės skirtumas nekilnojamojo turto rinkoje nėra ženklus (V. Č. ir nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ vidutinių rinkos verčių skirtumas), todėl turtas buvo parduotas už realią jo tos dienos kainą. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už didesnę kainą nei nustatė teismo ekspertas ir nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ vertintojai, todėl parduoto žemės sklypo savininkės R. N. pretenzijos nėra pagrįstos. Teigia, kad nėra turto varžytynių aktų panaikinimo pagrindų, numatytų CPK 602 straipsnyje, reglamentuojančiame turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais, o apeliantės nepagrįsti kaltinimai yra tik vykdymo veiksmų vilkinimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas nurodo, kad apeliantės pateikti įrodymai dėl žemės sklypų kainų negali būti vertinami, nustatant išvaržomo turto rinkos kainas varžytynių metu, kadangi visi sandoriai sudaryti 2007 m. liepos mėnesį, o varžytynės įvyko 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po daugiau nei 4 metų nuo pateiktų sutarčių sudarymo. Apeliantė buvo supažindinta su UAB „Latmas“ atliktos ekspertizės aktų santraukų kopijomis, gavo pranešimą apie paskelbtas varžytynes, jai buvo tinkamai išaiškintos jos teisės ir pareigos, tačiau apeliantė per nustatytą terminą nesiėmė jokių priemonių savo tariamai pažeistoms teisėms ginti, nesikreipė į antstolį su prašymais ar prieštaravimais, todėl įvyko varžytynes, apie kurias ji taip pat buvo tinkamai informuota. Apeliantė, nesąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti vykdymo procesą ir taip pažeidžia išieškotojo bei turto pirkėjo interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad pareigą teisingai, laikantis įstatymų reikalavimų įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005, 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).
Nagrinėjamoje byloje antstolė A. A., vykdanti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį dėl priverstinio 25 778,66 Eur skolos, 5,8675 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito likučio iki visiško skolos sumokėjimo dienos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, 131 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės R. N. kreditorės UAB Medicinos banko naudai bei įkeistų 0,71 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3,74 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, 2011 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. 0036/10/05221 paskyrė ekspertizę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Latmas“. Ši bendrovė 2011 m. kovo 31 d. ekspertizės akte turto vertei nustatyti Nr. 03-11-197 nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną yra 5 000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 26 000 Lt. 2011 m. balandžio 6 d. buvo surašyti ginčo turto arešto aktai, o 2011 m. rugpjūčio 29 d. įvykusių varžytynių metu šis turtas parduotas atitinkamai už 8 200 Lt ir 21 840 Lt.
Skolininkė, prieštaraudama dėl šio turto pardavimo iš varžytynių aktų patvirtinimo, prašė teismo skirti byloje ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti. Kauno miesto apylinkės teismas, vykdydamas pareigą patikrinti turto pardavimo kainos pagrįstumą, patenkino šį prašymą ir 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui V. Č. Turto ekspertizės akte ekspertas V. Č. nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo 7 810 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 28 800 Lt.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors antstolės paskirti turto vertintojai (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą buvo įkainoję mažesne verte (5 000 Lt), nei nustatė teismo ekspertas (7 810 Lt), tačiau varžytynių metu šis sklypas parduotas už didesnę kainą (8 200 Lt), todėl varžytynių metu buvo nustatyta reali žemės sklypo rinkos kaina, viršijanti nustatytas vertes ir optimaliai atitinkanti išieškotojo ir skolininkės interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad, nors antstolės paskirtų turto vertintojų nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (26 000 Lt) yra mažesnė, nei nustatyta teismo eksperto (28 800 Lt), tačiau toks verčių skirtumas nėra esmingai mažesnis, todėl nepažeidžia skolininkės teisių.
Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą apie turto įkainojimą per maža kaina. Šį atskirojo skundo argumentą apeliantė įrodinėja 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. liepos 19 d. ir 2007 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis ji pardavė jai priklausiusius žemės sklypus didesnėmis kainomis, nei iš varžytynių buvo parduoti žemės sklypai. Nurodomas turtas iš varžytynių parduotas 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo apeliantės nurodytų sandorių sudarymo. Per šiuos metus ekonominė padėtis šalyje kardinaliai pasikeitė, nekilnojamojo turto rinkos kainos sumažėjo. Tai patvirtino dvi turto vertės nustatymo ekspertizės. Jas atlikdami, ekspertai rėmėsi aktualiais duomenimis turto vertei nustatyti. Apeliantės pateikti prieš daugiau nei 4 metus sudarytų sandorių duomenys neatspindi nuo 2007 metų įvykusių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo argumentus apie jame nurodomo turto įkainojimą per maža kaina, apeliantė nepateikė.
Apeliantės argumentas, kad už parduotą turtą gauta suma yra mažesnė, nei jos įsiskolinimas kreditoriui, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina. Skolininko turimų įsipareigojimų dydis neįtakoja jam priklausančio turto vertės.
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada apie skolininkės prašyme nurodomo turto pardavimą iš varžytynių, nepažeidus CPK 681 straipsnio reikalavimų dėl turto įkainojimo rinkos kaina, yra teisinga. Jai nenurodžius kitų apylinkės teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį.