Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-238-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1A-344-238-2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00231-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Jurgis Kiškis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
I. K., K. L., M. Z.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-238/2014;

Teisėja: Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00231-2013-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam I. K., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Rimkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2013-02-05 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų; per 4 mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (po 10 valandų per mėnesį).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. L., M. Z., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 10 d., apie 18.36 val., veikdamas kartu su K. L., UAB „Kilminė“ prekybos centre „Taupyk“, esančiame Kaune, Marių g. 2, atvirai, matant prekybos centro pirkėjams ir kasininkėms, pagrobė svetimą turtą, t. y. iš alkoholinių sidrų lentynos paėmė 4 vnt. alkoholinio kokteilio „Coctail Party“, 1,5 litro talpos, vieno vertė 4,99 Lt, bendros 19,96 Lt vertės; 1 vnt. alkoholinio kokteilio „Moskovskaya“, 0,275 litro talpos, 4,99 Lt vertės, 1 vnt. alkoholinį kokteilį „Vodka/Watermelon“, 0,33 litro talpos, 3,79 Lt vertės, už kuriuos prie kasos nesumokėjo, taip UAB „Kilminė“ padarė 28,74 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Rimkevičiūtė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo I. K. – panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, nustatyti bausmės atlikimo vietą pataisos namuose. Nurodo, jog teismas, taikydamas I. K. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, visapusiškai neįvertino kaltininko asmenybės t. y. neįvertino tų aplinkybių, kurios yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiam nuteistajam nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuojama, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. I. K. buvo teisiamas ketvirtą kartą dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus labai trumpam laikui po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo. Be to, Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje I. K. kaltinamas dėl analogiškos veikos (vagystės). Atsižvelgiant į tai, kad I. K. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą, atsižvelgiant į ankstesnius jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, nėra pagrindo manyti, kad jis pakeis požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, padarys reikiamas išvadas ir nebedarys naujų nusikalstamu veikų. Manytina, kad teismo išvados dėl bausmės tikslų pasiekimo skundžiamame nuosprendyje nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių įvertinimu.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą nuteistasis I. K. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nėra reikalavimo, kad asmuo būtų nuteistas pirmą kartą. Vien tai, kad anksčiau teistam I. K. pirmosios instancijos teismas motyvuotai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, negali būti pagrindu laikyti nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės Aušros Rimkevičiūtės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau neginčija kitų klausimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, tai ir jį charakterizuojantys iki nusikaltimo padarymo požymiai – ankstesni nusikaltimai, požiūris į darbą, polinkis į girtavimą ir pan., taip pat į požymius nusikaltimo padarymo metu – nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas, ir į kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo – prisipažinimas, žalos atlyginimas ir pan.

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę, ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti I. K. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams su įpareigojimais, pagrįstai nurodė, jog I. K. anksčiau buvo teistas ne už analogiškų veikų padarymą (už nusikaltimus teisingumui ir valdymo tvarkai, susijusį su dokumento klastojimu), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tačiau teigia, jog ėmėsi priemonių priklausomybės atsikratyti, yra nevedęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje su D. L., augina vaiką, sugyventinė laukiasi dar vieno kūdikio, būtent jis atlygino bendrovei turtinę žalą, be to, kaip matyti iš pažymos apie galiojančias nuobaudas, paskutinė administracinė nuobauda skirta tik už 2013 m. balandžio 6 d. padarytą ATPK pažeidimą, kuris nėra susijęs su svetimo turto pagrobimu. Iš pateiktos 2014 m. sausio 31 d. darbo sutarties matyti, kad I. K. nuo 2014 m. vasario 3 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad I. K. nusikalstama veika nebuvo labai pavojinga, jis atvirai iš parduotuvės pagrobė nedidelės 28,74 Lt vertės turtą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi tiek ikiteisminio, tiek teisminio proceso metu, tuo padėjo greitai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas, o Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuojama, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kolegija pažymi, kad I. K. ir buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taigi minėtų straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas negali, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti. Tokio draudimo nėra ir BK 75 straipsnyje.

Prokurorės argumentai dėl to, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje I. K. kaltinamas dėl analogiškos veikos (vagystės), atmestini, kadangi minėtoje byloje apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, o vien ši aplinkybė negali daryti įtakos sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kadangi taip būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog I. K. ir D. L. veda bendrą ūkį, tačiau iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 14) matyti, jog D. L. deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą I. K. nurodė tiek teismui (šiuo adresu jam buvo siunčiami teismo šaukimai), tiek darbo sutartyje (2 t., b. l. 68, 69), tiek medicininiuose dokumentuose (2 t., b. l. 70), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šia aplinkybe.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į visas anksčiau išvardintas aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas neteisingai, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Rimkevičiūtės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Giedrius EndriukaitisJurgis Kiškis