Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis viešojoje įstaigoje „K. m.“ juristo padėjėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 229 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V., būdamas valstybės pareigūnu – nuo 2006-02-11 iki 2012-05-01 (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroru ir nuo 2012-05-02 iki 2012-10-23 būdamas (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroru, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, t. y. organizuodamas ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamus ikiteisminius tyrimus bei juos kontroliuodamas, 119-oje ikiteisminių tyrimų laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, t. y. 49 ikiteisminius tyrimus nutraukė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, t. y. nuo gavimo prokuratūroje dienos iki galutinio proceso sprendimo priėmimo juose praėjo nuo 20 dienų iki 1 metų ir 3 mėnesių, 70 ikiteisminių tyrimų vilkino ir nepriėmė galutinių proceso sprendimų, iš jų 57 ikiteisminiuose tyrimuose nuo 1 mėnesio iki 2 metų 7 mėnesių nebuvo atlikta jokių proceso veiksmų, taip pat vilkino 6 ikiteisminius tyrimus, t. y. juos organizavo neatsižvelgdamas į BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai, turi būti prioritetinis, neatliko reikiamų proceso veiksmų, nevykdė ikiteisminio tyrimo atlikimo prokurorinės kontrolės, nepriėmė galutinių procesų sprendimų ir taip ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-17 pradėtame dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kuriame nukentėjusioji – nepilnametė, laikotarpiu nuo 2010-02-23 iki 2012-09-18, I. V. nekontroliuojant ir neorganizuojant šio ikiteisminio tyrimo, neatlikus būtinų proceso veiksnių, nepriėmus procesinių sprendimų ir taip šį ikiteisminį tyrimą vilkinus, o ikiteisminio tyrimo medžiagą nuo 2010-09-22 iki 2012-09-18 laikant savo kabinete, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros patalpose, (duomenys neskelbtini), kol 2012-09-18 ji buvo paimta tarnybinio patikrinimo metu, 2012-09-17 šioje byloje suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, dėl I. V. neveikimo asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės, taip pat dėl to buvo pažeista įtariamojo A. P. ir nukentėjusiosios A. G. teisės į greitą procesą, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, dėl to A. G. patyrė didelės moralinės žalos. Be to, jis, organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą 2007-11-11 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2008-06-10 surašęs kaltinamąjį aktą, A. I. kaltinant pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šio ikiteisminio tyrimo medžiagos kartu su kaltinamuoju aktu neperdavė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, šią baudžiamąją bylą iki 2012-09-18 laikė savo kabinete, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros patalpose, (duomenys neskelbtini), kol 2012-09-18 ji buvo paimta tarnybinio patikrinimo metu, ir dėl tokio I. V. neveikimo galimai nusikalstamą veiką padaręs A. I. išvengė baudžiamosios atsakomybės, ir taip netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas pažeidė kaltinamojo A. I. teises į greitą procesą, be to, nebuvo pasiekta baudžiamojo proceso paskirtis greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi dėl neatsargumo neatlikdamas savo pareigų, I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str., 2 str., 44 str. 10 d., 164 str. 1 p., 170 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. 3 p., 5 p., 176 str. 1 d. ir 2 d.; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 str. 4 d. 1 p. 3 p., 14 str. 1 d., 16 str. 1 d. ir 2 d., 20 str. 1 d. 2 ir 4 p., 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. 1-40 (pakeista 2008-06-19 įsakymu Nr. I-86) patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 3 p., 4 p., 5.2, 5.3, 5.4 papunkčių, 7 p., 7.4, 7.5, papunkčių, 25 p., 27 p., 30 p; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-10-15 įsakymu Nr. I-142 patvirtinto ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo 6 p., 15 p., 21 p., 24.1 papunkčių, 24.2 papunkčių; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. I-47 (2007-12-13 įsakymo Nr. I-179 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui 4 p., 5 p. ir 7 p.; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 str., reikalavimus, dėl to fizinis asmuo – A. G. – patyrė didelės moralinės žalos, o taip pat jis šiurkščiai pažeidė duotą prokuroro priesaiką, dėl to buvo sumenkintas prokuroro, kaip teisėtumą ir teisingumą užtikrinančios teisėsaugos institucijos, autoritetas, diskredituotas prokuroro vardas visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, taip pat sumenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros autoritetas bei prestižas; savo veiksmais I. V. pažeidė valstybės deklaruojamus konstitucinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, dėl to valstybė – Lietuvos Respublika – ir juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – patyrė didelės žalos.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis I. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, parodė, kad 119-oje ikiteisminių tyrimų laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų, neatliko kitų pagal savo kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, t. y. patvirtino, kad 49 ikiteisminius tyrimus nutraukė pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, taip pat 70 ikiteisminių tyrimų vilkino ir nepriėmė galutinių proceso sprendimų. Taip pat jis visiškai pripažįsta įtarime nurodytas aplinkybes dėl jo padarytų pažeidimų ikiteisminio tyrimo bylose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visas šias aplinkybes pripažino atlikto tarnybinio patikrinimo metu jo atžvilgiu, taip pat administracinių teismų proceso nagrinėjimo metu. Įtarime nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos tarnybinio patikrinimo metu bei administracinių teismų metu, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs galutinę neskundžiamą nutartį. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu jo atžvilgiu bei administracinių teismų proceso nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino dėl nustatytų pažeidimų, ir, jei nustatyti pažeidimai vertinti ne tik kaip tarnybiniai pažeidimai nusižengimai, už kuriuos jis jau nubaustas griežčiausia nuobauda – atleidimu iš tarnybos, bet kaip ir nusikalstama veika pagal BK 229 straipsnį, tai jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl jo nustatytų pažeidimų buvo ir objektyvios priežastys, nes buvo didelis darbo krūvis, (duomenys neskelbtini) r. apylinkės prokuratūroje iš 5 prokurorų nuo 2010 metų pradžios dirbo tik trise. Jo darbo rezultatai buvo geri, viršijo apie du kartus generalinės prokuratūros skelbtus statistinius rezultatus pagal jų vidurkį vienam prokurorui, pagal perduotas teismui ir nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais. Taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) r. apylinkės prokuratūroje buvo netinkamas darbo organizavimas dėl darbo krūvio paskirstymo. Buvo nusistovėjusi žodinė vyriausiojo prokuroro tvarka, kad terminai tęsiami tik tose bylose, kurios artimiausiu metu perduotinos teismui, bet ne nutrauktinose bylose. Jo žinioje buvusios bylos yra priskirtos prioritetinėms, t. y. ūkinės finansinės bylos ir bylos, susijusios su aplinkos apsaugos pažeidimais. Dėl šių priežasčių jo darbo krūvis buvo didesnis nei kitų prokurorų ir nuolat didėjo. Kaltiname nurodytas aplinkybes pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir prašo procesą užbaigti pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

2012-10-08 tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išsamiai aprašyti I. V. padaryti pažeidimai dėl 119 ikiteisminių tyrimų, kuriuose jis laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, t. y. 49 ikiteisminius tyrimus nutraukė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, t. y. nuo gavimo prokuratūroje dienos iki galutinio proceso sprendimo priėmimo juose praėjo nuo 20 dienų iki 1 metų ir 3 mėnesių, 70 ikiteisminių tyrimų vilkino ir nepriėmė galutinių proceso sprendimų (1 t., 11–67 b. l.);

2013-02-08 apžiūros protokolu, kuriame aprašyta apžiūrėta ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (12 t., 4–6 b. l.);

2013-03-25 apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ikiteisminio tyrimo bylų Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (12 t., 104–109 b. l.).

Dėl I. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 229 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 229 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. BK 229 straipsnyje numatyto tarnybinių pareigų neatlikimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėtina aplinkybe byloje tampa nusikaltimo padarymo padariniai.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz., dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

Nagrinėjamu atveju paties I. V. parodymais, liudytojo S. R. J., nukentėjusiosios A. G. parodymais, ir jos teismo posėdžio metu pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybinio patikrinimo išvada, apžiūros protokolais nustatyta, kad kaltinamasis I. V., būdamas prokuroru, organizuodamas ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamus ikiteisminius tyrimus bei juos kontroliuodamas, 119-oje ikiteisminių tyrimų laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, t. y. 49 ikiteisminius tyrimus nutraukė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, 70 ikiteisminių tyrimų vilkino ir nepriėmė galutinių proceso sprendimų, iš jų 57 ikiteisminiuose tyrimuose nuo 1 mėnesio iki 2 metų 7 mėnesių nebuvo atlikta jokių proceso veiksmų, taip pat vilkino 6 ikiteisminius tyrimus, neatliko reikiamų proceso veiksmų, nevykdė ikiteisminio tyrimo atlikimo prokurorinės kontrolės, nepriėmė galutinių procesų sprendimų, dėl ko ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, o organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašęs kaltinamąjį aktą, šio ikiteisminio tyrimo medžiagos kartu su kaltinamuoju aktu neperdavė teismui, šią baudžiamąją bylą iki 2012-09-18 laikė savo kabinete, ir dėl tokio jo neveikimo galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo išvengė baudžiamosios atsakomybės.

Taigi kaltinamasis I. V. tokiais anksčiau aptartais veiksmais pažeidė ne tik BPK 1 str., 2 str., 44 str. 10 d., 164 str. 1 p., 170 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. 3 p., 5 p., 176 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, bet ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 str. 4 d. 1 p. 3 p., 14 str. 1 d., 16 str. 1 d. ir 2 d., 20 str. 1 d. 2 ir 4 p., 30 str. 1 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. 1-40 (pakeista 2008-06-19 įsakymu Nr. I-86) patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 3 p., 4 p., 5.2, 5.3, 5.4 papunkčių, 7 p., 7.4, 7.5, papunkčių, 25 p., 27 p., 30 p. nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-10-15 įsakymu Nr. I-142 patvirtinto ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo 6 p., 15 p., 21 p., 24.1 papunkčių, 24.2 papunkčių nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. I-47 (2007-12-13 įsakymo Nr. I-179 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui 4 p., 5 p. ir 7 p. reikalavimus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 str., reikalavimus.

Esant tokiems duomenims, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo eitų pareigų svarbą, tai, kad I. V., būdamas prokuroru, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai, veikdamas priešingai savo pareigų paskirtį ir prasmę, savo veiksmais šiurkščiai pažeidė duotą prokuroro priesaiką, dėl to buvo sumenkintas prokuroro, kaip teisėtumą ir teisingumą užtikrinančios teisėsaugos institucijos, autoritetas, diskredituotas prokuroro vardas visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, taip pat sumenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros autoritetas bei prestižas, sprendžia, kad tokiais savo veiksmais I. V. padarė didelę neturtinę žalą tiek fiziniam asmeniui – A. G., tiek Lietuvos Respublikai – ir juridiniam asmeniui – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp I. V. dėl neatsargumo neatliktų savo pareigų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tokie jo veiksmai objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą nukentėjusiajai A. G., prokuratūros institucijai ir valstybei, todėl kaltinamojo I. V. nusikalstama veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 229 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. V. ir jo sutuoktinė – S. V., kaip galima laiduotoja, pateikė prašymus atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį S. V. atsakomybei (14 t., 31 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Šiame kontekste pastebėtina tai, kad asmuo, kuriam taikomas BK 40 straipsnis, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, nepaisant to, kad teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi ši atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama.

Konkrečiu atveju, įvertinusi visus bylos duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo ir laidavimo instituto kaltinamojo I. V. atžvilgiu taikymo.

Byloje nustatyta, kad I. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau teisiamas nebuvo. Taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis I. V. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, todėl tai pripažįstama jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl konstatuojama, kad yra ir antroji Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nukentėjusioji A. G. parodė, kad žala jai atlyginta. Taigi I. V. ne tik pripažino teismo nustatytus faktus, savo gailėjimąsi išreiškė ne vien apgailestavimo pareiškimais, bet ir dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra ir trečioji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi žalos klausimas jau aptartas anksčiau, plačiau jis nebeaptarinėjamas.

Be to, bylos duomenys liudija, kad I. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra vedęs, turi šeimą, iš esmės charakterizuojamas tik teigiamai (13 t., 135–139 b. l.; 14 t., 26–28 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad I. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Minėta, kad kaltinamasis I. V. ir jo sutuoktinė S. V. pateikė prašymus perduoti I. V. jo sutuoktinės S. V. atsakomybei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. V. ir S. V. yra susituokę nuo 2012 metų, S. V. dirba, charakterizuojama tik teigiamai, yra neteista ir įtariamųjų, kaltinamųjų registre neįregistruota (14 t., 21–25, 30–32 b. l.). Dėl tokių nustatytų aplinkybių apygardos teismas yra tos nuomonės, kad S. V. yra verta teismo pasitikėjimo, o dėl savo asmeninių savybių, santykio su kaltinamuoju pobūdžio turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad tiek I. V., tiek S. V. supranta situacijos esmę, gerai pažįsta vienas kitą, yra susituokę ir gyvena kartu, augina mažametį vaiką, todėl darytina išvada, kad S. V. bus pajėgi kontroliuoti kasdienį kaltinamojo elgesį, ir ji pripažįstama tinkama laiduotoja.

Esant Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, bei atsižvelgusi į I. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną neatsargų nusikaltimą), kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija daro išvadą, kad I. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui.

Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis I. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam I. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nepateikta.

Kaltinamojo I. V. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305, 307 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

I. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą S. V. atsakomybei be užstato vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą I. V. nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.